QUOTE(ruta_vyshnia @ 2006 11 07, 21:25)
pamacius pagimdziusios moters sypsena, apsizliumbiau

jauciu ir pati pagimdzius verksiu

bet bijau tai sakes kaip...ko? nezinau...esu dalyvavus gimdyma, macius ji beveik is galo - ta prasme taip, kaip net vyras nemato - ir maciau is toliau biski, nes stovejau prie gimdyklos duru, gimdyve sonu i mane gulejo, tai...nu nzn, vistiek kazkaip nezinia kamuoja...as labai jautriai reguoju i mintis apie skausma...o jau kai skauda - istveriu kai turi but

tai va bijau dabar to, kad skaudes

kuriuo metu skaudes? nezinau...saremiu nebijau - istversiu...o vaikas islenda greit...kaip ir ner ko bijot, bet...bijaaaau
nebijokit gimdyti;) as zinokit esu didziausia baile,visko bijau.per neshtuma labiausiai bijojau ne artejancio gimdymo,o tai,kad nesuprasiu,kada man jau vaziuoti i ligonine

vat tokia pas mane baime buvo...o kai pagulde i ligonine jau skatinti mane,nebijojau.palatoj 2 gulejo,ten jau dejavo,pasakojo baisumus,nebijojau.laukiau su nekantrumu ir labai man idomu buvo.o dar kai tokio stebuklo laukem ishlendancio

kai vede i gimdykla,nebijojau vis dar,nuleido vandenis,nebijojau.prasidejo stiprus saremiai kas minute,nebijojau,tik ish skausmo protejau.padare epidura,tai akyse prashviesejo.vis dar nebijojau.ant gimdymo stalo su pilnai atsiverusiu kakleliu uzsiropshciau apie puse 12 nakties.nebijojau...susirinko tuntas daktaru,supratau,kad JAU

nebijojau.ir zinot,kada pradejau bijoti ir net rekiau,kad man labai baisu? kai leliukas jau lindo,jo galvyte buvo kazkiek jau ishlindusi,bet dar reikejo keliu saremiu,kad pilnai ishlistu.vat tada bijojau,kad neistrigtu,kad kas jam neatsitiktu.tikrai tada labai bijojau.o kai ishlindo galvyte,tai po to visas kunelis tiesiog ishslydo,po to placenta greitai uzgime
zodziu nebijokit,bukit drasios

isivaizduokit,kad tai yra neishvengiama ir labai smalsu pats gimdymas

o dar ypac naujo sheimos nario uzgimimas
sekmes visoms bailiukems
Niekada neabejok savo išvaizda. Svarstyklės - visada meluoja, žmonės - pavydi, o veidrodis...jis tiesiog kreivas.