Labai bijau gimdyti

Norim labai , laukiam - labai labai , bet gimdyti bijau irgi labai....

Kol nežinai, kas yra gimdymas, kaip vyksta tas procesas, todėl ir kankina baimė. Viskas bus gerai. Skausmas tikrai didelis, bet su šiuolaikine medicina įmanoma iškentėti, juk yra nuskausminamieji, bei įvairios kitos palengvinančios gimdymą procedūros. Svarbiausia pačios ir mažylio sveikatėlė, bei kad jokių komplikacijų nebūtų. Sėkmės

na, as labai laukiau ir ne 9men, o 4m ir 9 men ... kaip viskas vyksta - zinau...esu pasiruosus teoriskai 100 proc, dalyvavau gimdyme ir pan...
taciau vistiek yra baimes kazkiek nors jau po vakar susitikimo su akusere ir gydytoja - baimes minimumas jau eisiu kaip i svente

Kažkaip manęs visiškai tai neguodžia Laukimas ir jo rezultatas neatperka viso proceso baisumo...

Merginos, įvardinkit ko būtent jūs bijot?
Bijot gimdymo: ko būtent? skausmo? traumų? dar kažko?
Nebijokit įvardint savo baimės. Jus bijot kažkokios abstrakcijos - gimdymo. Gimdymas fiziologinis procesas, susidedantis iš daugelio momentų ir aplinkybių. Juk turbūt bijot ne gimdymo - o kažko kas jo metu gali atsirasti. Ko?
Įvardijant savo baimę - kur kas lengviau kovoti su ja.
Pabandykit išsiaiškinti kas būtent jus gąsdina.
Papildyta:

Va suradau
1. Sąrėmius galima nuskausmint. Tam yra tikrai nemažai būdu ir medikamentinių ir netūralių (masažai, vanduo). Gimdyvė gali pasirinkit ar kentėt jai sąrėmius ar ne.
2. Vaikeliui viskas bus gerai. Juk tau dar nėštumo pradžioj pamatavo dubenį. Ir matuos dar prieš gimdymą, jeigubus per siauras dubuo - tai bus indikacija Cezariui. Gimdymo metu juk tave stebės gydytojas ar akušerė - ir vaikelis lenda ne iš karto, o po truputį, iškilus mažiausiai grėsmei bus imtasi veiskmų. Tereikia pasirinkti gydytoją, kuriuo tikrai pasitikėsi.
3. Tikrai nemažai vaikų gimsta su apsivijusia virkštele, bet ji yra pakankamai ilga, kad nepridarytų žalos. Be to gimdymo metu bus stebimi vaikelio širdies tonai - ir jeigu virštelė trukdys gimdymui - vaikelio širdutė tai parodys - vėlgi indikacija Cezariui. Prieš gimdymą nueik į gerą echoskopiją, geru echoskopu galima pamatyti virkšteęl ir jos būklę
4. Ar kirps ar plyši - vadinasi taip reikia. Tai yra dėl vaikelio - tam, kad pagreitintume jo atėjimą į šį pasaulį. Prieš siuvant reikalauk nuskausminimo. Be to po gimdymo dar kurį laiką organizme veikia natūralus nuskausminimo hormonas. Siuvimas tikrai nėra baisiausias gimdymo momentas.

Jeigu ištiesų viskas yra taip baisu - nueik pas gydytoją, pas kurią gimdysi, ir aptark visas savo baimes, apspręsk visus pagrindinius momentus, visas baimes.
Ir Sėkmės

Auges, kažkaip tapo lyg ir ramiau

Bet bijau to, kad pvz., gydytojams pasirodys, jog man nuskausminamųjų nereikia ir neduos. Bijau, kad papulsiu pas kokią raganą ir elgsis su manimi kaip su daiktu. Bijau ilgo proceso, kuris nežinia kaip gali baigtis...

Auges, aciu uz issamu mano baimiu apibudinima ir isaiskinima gal net ir palengvejo ant sirdies

Ta baimė gal persiduoda nuo kitų pasakymų: pamatysi, kai gimdysi, tai... arba, tada sužinosi, kas yra gimdymas... arba, jau kai mano mama ar močiutė gimdė, tai...
Tiesiog čia psichologiškai kažką sau įsivardiji, ir su tuo gyveni. Vieni bijo gimdymo, kiti pirmosios nakties, kiti - eiti "ant kilimėlio" pas šefą. Toks jau gyvenimas. Bet. Mes ir esame žmonės, kad nugalim savo baimes. Nepasitikėjimas ir baimė ateina tada, kai nėra užtikrintumo, žinių, ruošimosi gimdymui galų gale. O juk gimdymas, tai ne ras, dva... Kaip bus, taip... Juk ir jam reikia ruoštis. Man asmeniškai, labai padėjo
1. R.Šemetos kursai,
2. taip pat bendravimas su žmogum, su kuriuo tariausi gimdyti (gydytojas),
3. vyras.
Aš žinojau, kas tas gimdymas, koks jis gali būti, kas būtų jeigu... ir t.t. Ir žinot ką, buvusi didžiausia bailė, važiavau gimdyti, ir žinojau kas manęs laukia, nusiteikiau taip, kad pagimdžius pasakiau, ką, čia viskas? Noriu gimdyti antrą kartą
Tik negalvokit, kad buvau pagalvėm apkamšyta, epidiūro nujautrinta. Buvo visko, tik ne baimės !! Tai puiki patirtis, kuri mane pavertė Mamyte. Tiesiog viską galima ištverti, galima iškenti, nuskausminti ir t.t. Bet, kai nėra pasitikėjimo savimi, tada irgi nereikia nuleisti rankų, o daryt viską, kad jis atsirastų.
Ruoškitės gimdymui, ir gimdymas taps švente

jei pas Vaiva Eringyte nepapulsi, tai duos tau tu nuskausminamuju

Pas ją tai garantuoju, kad nepapulsiu

Vat tas nusiteikimas, apie kurį kalbėjo aguliero kažkaip jau pranyko. Galbūt po kažkur skaityto teiginio, kad kai kurios moterys atvažiuoja gimdyti kaip į šventę ir skausmus iškęs, ir visas procedūras bei nepatogumus, ir t.t. Bet kai realybė trenkia per galvą, tas nusiteikimas lengvam gimdymui kaip tik veikia neigiamai.

Labiausiai tikriausiai gąsdina tai, kad nežinau pas ką gimdysiu. O ir su vyru apie tai beveik nekalbam, nes aš jį tuoj guosti turiu, kad man nieko nenutiks, kad bus nebaisu ir t.t. ir pan.

Bet žinau, kad bus kaip bus, nes kitaip nebus.

ne gydytojas sprendžia ar tau skauda ar tau neskauda. Per gimdymą, man pačaiai kai stebėjo sąrėmių stiprumą su aparatu, sakė kad tuoj skaudės, o man neskaudėjo, bent jau ne tiek, kad norėčiau epidūro ar kitokių nuskausminimų, norėjau tik vonios ir velniškai stiprių vyro rankų, kad užspaustų stuburo apačią - tai man buvo nuskausminimas Nr. 1 ir Nr. 2
Taigi pati ir spręsk ar tau skauda ar neskauda. Tu esi aktyvi gimdymo dalyvė, kuri turi savo galvą, tik gydytojas gali nuspręsti ar nepervėlu - jeigu per vėlu - reiškia baisiausias skausamas jau praėjo. Labiausiai skauda prie 6-7 cm atsidarymo - iki to laiko epidūrą daro drąsiai. Vėliau skausmas nėra toks intensyvus. Nežinau kiek tame tiesos - savo pačios gimdymą prisimenu per miglą - baisu iki pirmo sąrėmio - po to žinai koks tai skausmas, ir nuspėji ar galėsi jį ištvert. Man šis skausmas beveik nesiskyrė nuo mėnesiių pirmųjų dienų skausmų - taigi buvau rami kaip belgas, o kur dar šiltas vanduo, vyro rankos.
Atsipalaiduok, ir kaklelis vietoj 20 val atsidarys per 10 o gal ir trumpiau ir tikrai daugiau neskaudės. Baisiai skamba, ane? Bet iš tų 20 val pirmų 10 gali net nepajaust kad jau prasidėjo. o Kitos 10 - iš pradžių maudžia, po to kaip bangavimas jūroje - didesnė banga - mažesnė, kiekvienas skausmelis artina tavo vaikelį prie tavęs.
Ai, ką aš čia šneku. Aš puikiai suvokiu - baimės akys didelės, kuo daugiau skaitai tuo labiau bijai (nors iš esmės turėtų būti atvirkščiai ) Su pirmu sąrėmiu visos baimės dings. Suprasit kad viskas, jau niekur nebedingsit, turėsit pagimdyt, sausa iš šios balos neišlipsit

Saulės pūga, o kodėl nežinai pas ką gimdysi? Ir vyrą nuteik, kad teks dalyvauti gimdyme, o ne tik stebėti jį. O jeigu jis ruošiasi būti tik stebėtoju, tai geriau pasiimk su savim ką nors kitą (mamą ar draugę)

manau, kad reik nusiteikt, kad skaudes - tai naturalu juk ir menesiniu metu skauda daugumai

o baime daugiausia yra skausmas - kad saremiu metu skaudes ir stumiant vaika kad nezinos moteris ka daryt, kad plys ir pan.

as nebebijau jau kazkodel nieko nebijau, nei pradzios, nei pabaigos. tik tikiuos, kad busim sveiki, o kad skaudes - aj, tegu sau skauda - jei ak, ir gyd ir akusere savos, suleis vaistu ir ramu bus