Nors man skausmo nebuvo iki 7 cm atsidarymo, bet jau paskui... Paskui atsidarinėjo labai jau lėtai, skatino be proto, į tą lašinę pastoviai kas kelias minutes vis leido ir leido skatinančius. Protas temo, jėgų išstumti neturėjau. Gydytoja dar "padrasino" jei neištumsi - naudosime vakuumą. O man jau buvo tas pats, atrodė, kad geriau papjautų, kad tik nesikankint. Nors leliuko labai laukiau, buvau tik už natūralumą ir po gimdymo jį labai mylėjau ir myliu. Tai galvodama apie antrą irgi esu už natūralumą, bet noriu turėti ior atsarginį variantą. Vis tik skausmas iki sąmonės netekimo man neatrodo normalu. Nors kai nereikia skatinti, skausmas nebūna toks žvėriškas. Čia man taip pakomentavo kas gimdė su skatinimu ir be jo
as gimdziau su epiduru - tai gimdymas buvo svente. tik vienas dalykas man nepatiko, kad kai atejo anesteziologas eiliniam vizitui ir klause kaip jauciuosi, sakiau kad plesia visa klyna (epiduras veikia 1.5 val), jis pasake "aisku" ir suleido vel doze. kai apie klyno tempima pasakiau akuserei su gydytoja tai jos mane staigiai ant stalo pagulde. ir ka? epiduras veikia - nejutau kada stumti. guliu sau ant stalo ir dziaugiuosi to skausmo mazejimu. gydytoja su akusere rekia "stumk", o as nenoriu. va tas man nepatiko ir nepatiko kad pagimdzius susmukau ant zemes - epiduras kojas atjunge. sakiau, kita nors bandysiu gimdyti naturaliai
Jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją
As savo visom keturiom tik uz naturalu.Man buvo ir yra svarbiausia vaiko sveikata.Dar net nebuvau pastojus,kaip jau zinojau,kad niekada negimdysiu su epiduru.Nieko nesakau,buvo akimirku kai atrode nebeistversiu,bet vaiko gimimas isperka visa skausma. Gal as pasirodysiu per daug kategoriska,bet man mamos gimdancios su nuskausminimu yra savanaudes. Bande mane drauges ikalbet,saipesi is mano tokio apsisprendimo gimdyti be epiduro,bet as visiskai nekreipiau demesio. O kai dar per pamokeles suzinojau kaip netiesiogiai yra traumuojamas vaikas,(jau cia buvo po gimdymo )gyvenime tam nesiryzciau.
Man nebuvo baisu nei pirmą kartą, kai gimdžiau be nieko, natūraliai, ir antrą kartą su epidūru. Yra kam l.skauda, ilgai gimdo, bet man nieko įpatingo. Nemalonu kai kada, bet net nesurikau nė karto. Gydytoja sakė, ko kakta neprakaituoja? Ar nesistengi? Stengiausi abu kartus ir viskas sėkmingai baigėsi, nereikėjo nei kirpti, nei plyšau. Žodžiu nebijokite, pasitikėkite savo jėgomis.
Keturi dalykai niekada nesugrįžta: ištartas žodis, paleista strėlė, praėjęs gyvenimas ir praleista galimybė
Dangira - o ko imtis jei klubai super siauri ir be šansų pačiai pagimdyti? Mano sudėjimas visiškai ne moteriškas, todėl jau dabar žinau kad pati nepagimdysiu..
tai kad ir esme tame, jog visi skausmai ne gimdyme, o saremiuose manau visos su manim sutiks
O man nemalonesne dalis buvo stumimas Per saremius tik skaudejo, bet skausmas buvo pakenciamas. Kai prasidejo stumimas, jausmas buvo labai labai nemalonus, net sunku nusakyti, tarsi kazkas spaudzia, tempia viduje...Nors siaip man gimdymas tikrai paliko gerus atsiminimus, norejau gimdyti be nuskausminimo ir pagimdziau
nu ka cia ir bepridursi, ir as buvau optimiste kad gal as busiu ta viena kuriai neskaudes, bet nebuvau gimdziau naturaliai del to kad nebuvo pasirinkimo, kai jau prasiau kad nuskausmintu sake nebegali, tai liko tik laukti pabaigos. Ir man visokiu minciu kilo, kad daugiau gyvenime vaiku nebenoresiu, kad nebepagimdysiu ir tt. na bet pagimdziau. Ir tas saremiu skausmas tikrai mazesnis nei pavyzdziui ka nors susilauzius, ar isipjovus. Taigi siulyciau rinktis pagal situacija, jei esi pakanti skausmui, siulau gimdyti be epiduro, bet jei alpsti net pamacius krauja tada geriau rinkis epidura.
Žinot su tais vaikų traumavimais,tai yra gryna loterija.Jei mamai gimdant jėgų nelieka klausyti,ką daktarai sako(kada stumt,o kada sulaikyt),tai galima tokių traumų sulaukt,kad su epidūro poveikiu palyginus,tai vienas juokas.Aš net su nuskausminimu momentais nelabai girdėdavau,ką man liepia daktarai daryt,tai ką ten kalbet ,kai natūraliai viską tenka atlikt. O epidūras labai individualiai veikia.Pvz. kojų man visai neatėmė,net anesteziologas stebėjosi,nes dozę gana didelę suvarė(man nuskausminamieji bet kokie leidžiami labai pavėluotai suveikia),kol pradėjau jausti efektą,tik kai nuėmė skausmą,tai nuėmė ir sąrėmius.Kiekvienas organizmas labai skirtingai reaguoja į epidūrą,todėl geriausia tokiais atvejais gimdyt pas tikrai gerą specialistą,kad leliukas per ilgai pilve neužsibūtų.
Vienareikšmiškai - nebaisus Kai gimdai, tai gimdai, o ne bijai Tam nėra laiko Aš apie savo baimes nė negalvojau. Bijojau ne dėl savęs, o dėl vaikelio, kad tik greičiau jis iš tos suspaustos vietelės išlįstų
O dėl dūrio į stuburą: tuolabiau nėra, ko bijoti. Nė nepajusi Prieš duriant vietiškai nuskausmina, taigi tas dūris vienas juokas.
Kaip gimė mūsų dukrytė, skaitykite ČIA! Kaip mes gyvename, žiūrėkite ČIA!
As savo visom keturiom tik uz naturalu.Man buvo ir yra svarbiausia vaiko sveikata.Dar net nebuvau pastojus,kaip jau zinojau,kad niekada negimdysiu su epiduru.Nieko nesakau,buvo akimirku kai atrode nebeistversiu,bet vaiko gimimas isperka visa skausma. Gal as pasirodysiu per daug kategoriska,bet man mamos gimdancios su nuskausminimu yra savanaudes. Bande mane drauges ikalbet,saipesi is mano tokio apsisprendimo gimdyti be epiduro,bet as visiskai nekreipiau demesio. O kai dar per pamokeles suzinojau kaip netiesiogiai yra traumuojamas vaikas,(jau cia buvo po gimdymo )gyvenime tam nesiryzciau.
O kaip tas vaikas yra traumuojamas ?
As gimdziau su epiduru antra karta ir ,aisku tokia procedura turi atlikti tik geras specialistas.Kam kentet skausmus ,jei galima gimdyt be ju .Duokit nors viena pavyzdi ,kad gimdant su epiduru pakenktu vaikeliui
Merginos nepaverskim sios temos "uz ir pries epidura" Tam mes turim atskira tema, ir pridiskutavom ten jau N puslapiu. Be skausmu gimdyme yra ir kitu geru ir nelabai dalyku.
Paskui atsidarinėjo labai jau lėtai, skatino be proto, į tą lašinę pastoviai kas kelias minutes vis leido ir leido skatinančius. Protas temo, jėgų išstumti neturėjau. Gydytoja dar "padrasino" jei neištumsi - naudosime vakuumą. O man jau buvo tas pats, atrodė, kad geriau papjautų, kad tik nesikankint. Nors leliuko labai laukiau, buvau tik už natūralumą ir po gimdymo jį labai mylėjau ir myliu. Tai galvodama apie antrą irgi esu už natūralumą, bet noriu turėti ior atsarginį variantą. Vis tik skausmas iki sąmonės netekimo man neatrodo normalu. Nors kai nereikia skatinti, skausmas nebūna toks žvėriškas. Čia man taip pakomentavo kas gimdė su skatinimu ir be jo 
