vaziavom taxi 
manau reikia kviesits jei esi viena, neturi kitos galimybes nuvykti i ligonine, ir jau gimdymas pazdenges, o seip tai puikiai manau gali suspet ir su vyru vaziuojant ar taxi issikvieciant 
mane abu kartus nuveze vyras. manau, taip geriausia 
Vaziavom su vyru su savo masina 
na mane turetu vyras nuvesti.....arba greitaja kviesciau...nes turejau nuotiki 8men turejau vaziuoti i GN tiesiog eilinei apziurai isikvieciau taxsi , kad vyro darbo metu netrukdyt o taxsistas man sako jei gimdot nevesiu 
siaubas kazkoks nors iki GN 5min kelio masina 
siaubas kazkoks nors iki GN 5min kelio masina
Mes savo masina, kaip tik Vilniuje per visa miesta per kamsciu pika
Mes ir vaziavom savo masina ir sustabde policija nes skubejom ,tai kol vyras isaiskino kad gimdyt vaziuojam,bet nieko,greit paleido.
,tai kol vyras isaiskino kad gimdyt vaziuojam,bet nieko,greit paleido.
abu kartus su greitąja važiavau, atvažiavo per kelias minutes nuo iškvietimo
Pirmą kartą nuvežė vyras su mašina, antra kartą tikiuosi vėl važiuoti su mašina
Pirmąjį kartą važiavau mikriuku . Naktį prasdėjo kažkokie skausmeliai, už poros dienų jau buvo gimdymo terminas. Ryte paskambinau savo gydytojai, tai liepė atvažiuot pasitikrint. Vyras ima telefoną kviest taxsi (tada dar neturėjom savo mašiniuko), o aš griebiu iš jo ragelį, ir isteriškai aiškinu, kad važiuosiu mikriuku, teko jam nusileisti. Aš taip bijojau, tai matyt, norėjau kaip tik įmanoma atitolinti tą akimirką 
.Gerai dar, kad neužsispyriau pėsčia eiti.
O antrą kartą, paskutinį mėnesį sėdėjau pas mamą kaime, mėgavausi šiltu pavasariu, tinginiavau, norėjau pasilepinti prieš naujus rūpestėlius. Buvau dar visai rami, iki termino buvo likę dvi savaitės, kai naktį staiga pabudau nuo minties ''aš gimdau'' galvoju, kas čia dabar prisisapnavo. Atsistoju, pasiimt atsigert ir jaučiu, kaip vandenys teka kojomis. Pažadinu mamą, ta, aišku, puolą į paniką, taigi nėra, kam vežti. O mane toks juokas ima, mes tik už 30km. nuo Kauno. Paskambinau vyrui, gydytojai ir nepilnai už valandos, jau sėkmingai buvau gimdymo namuose. Net dabar linksma prisiminti, kaip vyras su broliu atlėkė iš Kauno per nepilnas 20min. po to su mirksinčiom šviesom vežė mane. Aš vis bambėjau, ko visi čia taip panikuoja. (Šįsyk aš visai nebijojau). Tai va taip, aš keliavau gimdyti 
.
. Naktį prasdėjo kažkokie skausmeliai, už poros dienų jau buvo gimdymo terminas. Ryte paskambinau savo gydytojai, tai liepė atvažiuot pasitikrint. Vyras ima telefoną kviest taxsi (tada dar neturėjom savo mašiniuko), o aš griebiu iš jo ragelį, ir isteriškai aiškinu, kad važiuosiu mikriuku, teko jam nusileisti. Aš taip bijojau, tai matyt, norėjau kaip tik įmanoma atitolinti tą akimirką .Gerai dar, kad neužsispyriau pėsčia eiti. O antrą kartą, paskutinį mėnesį sėdėjau pas mamą kaime, mėgavausi šiltu pavasariu, tinginiavau, norėjau pasilepinti prieš naujus rūpestėlius. Buvau dar visai rami, iki termino buvo likę dvi savaitės, kai naktį staiga pabudau nuo minties ''aš gimdau'' galvoju, kas čia dabar prisisapnavo. Atsistoju, pasiimt atsigert ir jaučiu, kaip vandenys teka kojomis
. Pažadinu mamą, ta, aišku, puolą į paniką, taigi nėra, kam vežti. O mane toks juokas ima, mes tik už 30km. nuo Kauno. Paskambinau vyrui, gydytojai ir nepilnai už valandos, jau sėkmingai buvau gimdymo namuose. Net dabar linksma prisiminti, kaip vyras su broliu atlėkė iš Kauno per nepilnas 20min. po to su mirksinčiom šviesom vežė mane. Aš vis bambėjau, ko visi čia taip panikuoja. (Šįsyk aš visai nebijojau). Tai va taip, aš keliavau gimdyti .
