QUOTE(Liutas2006 @ 2006 10 20, 11:38)
Oi, turiu nemazai ir devyniolikto amziaus knygu, tai sitas labai myliu ir saugoju
Na, tik kai kurios parasytos senaja rusu kalba, arba vokieciu
O kur dar visokie lenino ir stalino rastai
Aciu uz ideja, tik va pagalvojau, kad dauguma tu knygu lenku kalba,
bet juk yra mūsų šalelėj lenkų. Argi biblioteka nepaimtų? Juk turi literatūros užsienio kalba
QUOTE(Merguzele @ 2006 10 20, 19:57)
O ką jūs darot su daiktais, kurie turi tam tikrą sentimentalią vertę? Juk per savo vaikystę ir paauglystę susikraunam šiokį tokį turtelį, kad ir visokie atminimų sąsiuviniai, ar šiaip vaikiškoks kolekcijos? Negi viską ramia širdim išmetat?
Aš, pavyzdžiui, turiu Barbių kolekciją iš vaikystės. Nu neįsipaišo man tos lėlės prie naujo namų interjero, nors tu ką... O išmest ar atiduot kažkam labai labai gaila, nes jos buvo mano. Arba pvz. visokie pliušiniai žaislai. Pastarieji sukišti į maišą...
aš tai turiu tokių smulkmenų dežutę - tokios dvi neblogos dėželės
sukrautos spintoj pačioj viršutinėj lentynoj. Tvarkiau čia aną diną, išmečiau veik pusę daiktų. Kitką palikau - atminimui, vaikam parodysiu
ir pačiai kažkaip nesinori išmesti - sentimentai
o va, pas mano močiutę namie spintoj visos mano vaikystės lėlės -ne barbės, o tokios rusiškos, plastmasinės, arba tokios vokiškos - tarybiais laikais išskirtinės lėlės buvo. iIepiau laikyt ir nemest. Tikiuosi susilaukti dukrytės
Aš angelas. Tikrai. Tik skraidyti su šluota greičiau ir patogiau.