Aš nenoriu žaisti su vaiku....

Aktuali tema.
Pas mane reikalas tame, kad yra veikla, kuria aš noriai galiu užsiimt su vaikais, bet jie ne visada to nori, o visa kita irgi tingiu ir negaliu prisiverst.
Aš tai išvis jauciuosi nubukus nuo tu vaikiškų žaidimų, nes kaip pradėjom nuo pirmo vaiko, tai iki dabar... Ypač mane nervuoja tie "leliukiški" užsiemimai
O įdomiausia su vyresniais Skaitom, žaidžiam stalo žaidimus ir pan, bet kartais ir iš jų pareina tokie induvidualūs norai, kaipo žaisti "gyvūnais", parduotuvėm ir pan, nu ta tai jau tingiu...
O su mažium išvis neturiu kantrybės ir fantazijos... Liepiu arba užsiimt vyresniems su juo, arba pravaikšto zyzdamas ištisas dienas.

Na ir mane į būrį priimkit Pas mane situacija panaši į kažkurios jau pasisakiusios: iš mūsų su dukra žaidimo gaunasi taip kad aš "žaidžiu", o ji tik žiūri ir džiaugias rezultatais Pvz. kviečia "mamyte, einam kaladėlių statyt..". Jei sutinku, tai tik kalades į rankas ir "statyk!". Baigus paploja ir neša tėčiui parodyt "ką mama pastatė"

Va va, ir man tas pat. Nors mano vaikui dar tik metukai su trupuciu, jau tenka su juo pazaist. Bet su zaislais as absoliuciai negaliu. As dazniau ji kalbinu, juokinu, myluoju, ciuciuoju. O su kokiom kaladelem ar masinom nieks maens neprivers. Ir apskritai - mama verda, skalbia, migdo, maitina, vysto, tvarko namus, eina pasivaiksciot, o zaisti turi tetis. Vot.

turiu ir as problema. neina mums zaist kartu. kol vienam sunui padedu paruost pamokas,kitas,jam 2 metai, ka nors sudauzo ar sudrasko. jei buna kartu,pamoku gali ne nepradet daryt. ir kuo toliau,tuo labiau nenoriu su jais uzsiimti. issunkia labai. vis pradedi susigalvot kokiu darbu,neva pasiteisinima,kad neturi laiko. o jeigu palieki vienus,be prieziuros,tai nors verk. nors skirtumas beveik 6 metai,bet proto vienodo. . musu tetis isvaziaves,tai su viskuo turiu susidorot viena.

Manyčiau, kad po savo didžiųjų darbų tetis bent dvi valandas per parą galėtų ir turėtų pažaisti su vaikais. Ir kariauju dėl to

Tikrai nesiruošiu piršti vaikui žaidimų, kuriuos susakys gydytojas.... Beje bendravimas nėra tik žaidimas...

PS. Tikrai palengvėjo , kad aš ne viena tokia " bloga mama" nemėgstanti žaisti.

skaiciau ir juokiausi..dabar mama gausi pasleptu minciu ieskos
man tai noras zaist bangom kazkaip..tai noriu tai ne..kai nenoriu tai ir nezaidziu..dazniausias zaidimas tai as is lego jam turiu statyt garazus..o jis tada jau pats uzsema su masinytem po juos..seip vaiku negaliu skustis tikrai vienas pazaidzia gan nemazai

perskaičiau tik paskutinį psl, bet noriu pasaky tik tiek, nenorit žaist su vaiku, tai kam vaiko iš vis norėjot? juk nemanėt, kad užteks valgyt paduot, užpakalį nuvalyt, o jis pats užsiims

Pas mane irgi skirtumas 6 metai, tėtis irgi išvykęs, sukuosi taip:
1. Įsakau ( ) vyresnėliui paruošti pamokas, kai būna vienas - kai aš grįžtu su mažium, jau turi būt padaryti namų darbai, nebent ko nors nesuprato. Nesakau, kad tas yr lengva, bet pats įsikirto, kad lengviau ruošt, kai brolis aplink nesimakaluoja...
2. Jei visgi nespėjo, nesuprato ar pan. - mažius su manim ruošia valgyt. Išterlioja visą parapiją, bet ai, nieks nemato Arba jis daro valgyt atskirai - išsidėlioja visus namų puodus ir man pagal pareikalavimą duoda tuos ir anuos. Vasarą leidžiu plauti indus, paskui perrengiu, o už šiltą vandenį tfū - susimokam
3. Dar labai gerai užima: filmukai, flomasteriai su popierium, spalvinimo knygelės, kaštonai, lego, o superinis užsiėmimas - vandens į purkštuvą ir gėlyčių purškimas. Ir nauda - mano gėlytės klesti
4. Kai pamokos paruoštos, mamytė neįdomi, ji reikalinga tik kaip arbitras, nes pagrindinis vaikų užsiėmimas - peštis
5. Kad vaikai nezystų, labai gerai naudinga veikla. Pvz. išdėliot išdžiūvusius skalbinius - aš rūšiuoju, vyresnėlis gali nešioti juos į lentynas, o dalyvaujantis mažius, tarkim, sėkmingai gali poruot kojines. Arba: tvarkymasis. Mažius sudėlioja koridoriuje batus, surenka žaisliukus (po ilgų įtikinėjimų ), plauna grindis su ta kempinine šluota... Nu ne dėl rezultato, žinoma Blizgina veidrodį, stalo kojas, jos pas mus metalinės... Šluosto dulkes su skuduriuku. Vyresnėlis mažas būdamas kartą buvo skuduriuką sukišęs į videogrotuvą, ten, kur kasetė dedasi... Bet dabar, DVD technologijų laikais, tas nebeaktualu
Ypatingos ramybės pusvalandį gaunu abu sumetus į vonią ir pakišus jiems tuos pačius gėlyčių purkštuvus, kiekvienam po vieną

Taip kad nelabai manęs ir reikia... Nebent dirbu remontininku - taisau sugedusias mašiniukes, montuoju balansuoju ratus, klijuoju knygutes, t. y. smulkus remontas, jeigu tas viršija brolio kompetenciją. Ai, nu dar pasivaikščiot kartais einam

O vakarais, be abejo, skaitau knygtes. Mano giliu įsitikinimu, nei vienas vaikas be knygučių skaitymo prieš miegą neužaugo, be to niekaip ne

Tema yra apie tai kaip sunku suaugusiam žmogui prisiversti žaisti; o ne apie mūsų motyvus turėti vaikų.

O atsakant į Jūsų klausimą: vaiko norėjau ne tam, kad turėčiau su kuo žaisti.
Papildyta:



Maniškis buvo pas tėvus ten pat sumuštinį sukimšęs

O maniskis ten pat masineliu prikiso. Ir dar i skrudintuva

Oi, dar atsiminiau, kaip mano mažiukas prieš porą mėnesių norėjo su manim žaist - nešdavo man visus savo meškius ir sakydavo, kad jie verkia. O aš turėdavau arba užmigdyt, panešiot, arba pagydyt, jei skauda. Nu užmigdydavau, baisiai čia, nekiek tų meškių, trys ar keturi Ir abu išmintingai postringaudavom - va, reikia paglostyti meškiukui pilvelį, kad neskaudėtų, patepti kojytę...
Paskui apsikakodavo meškiai - nuvalydavau, atiduodavau, liepdavau ant puodo sodint. Kai jie, tie patys, antrą kartą būdavo man pristatyti, kaip apsišikę, bardavom kartu tuos meškius, kad padarė ne ten, kur reikėjo, o paskui vėl nuvalydavom ir ant puodo sodindavom. O kai atnešdavo apsišikėlius penktą kartą, liepdavau smekta girdyt

O dabar viskas, baigėsi meškiai, dabar jau žaidžia avarijas. Iš manęs reikia tik komentarų, t. y atsakymų į jo pastabas tai avarijai. Pvz. "mama, boba vėl mašiną sudaužė!"