QUOTE(*Lelija* @ 2005 07 05, 13:39)
eeegleee, jau vien tai, kad nori vaikutį išsaugoti, reiškia, kad jo nori - priešingu atveju, mąstytum kitaip... O meilę mes kiekvienas suprantame kitaip. Žiūrkite vienos motinos dėl vaikų bet ką padarytų, kitos yra racionalesnės ir tai visiškai nereiškia, kad jos mažiau myli vaikučius... Sakykim, ir aš nemoku su vaikučiais taip gražiai, kaip kiti - utiuitiu, pamėto, paglomonėja ir t.t. Aš su jais bendrauju, kaip su sau lygiais ir niekada nenorėdavau jų prižiūrėti, pavažinėti, pasūpuoti ar pan. Bet savo lelių aš LABAI myliu... ir vitiek manau, kad vaikams negalima leisti tiek daug, kiek dabar dažniausiai yra leidžiama...
Vaikai turi žinoti, kas yra suaugę, gerbti vyresnius už save, gražiai elgtis svečiuose ir pan. Juk sakoma, kad vaikučio charakteris suiformuoja iki trijų metų...
Na, nuklydau truputį... O šiaip žinau daug moterų, kurios to nėštumo nenori - tai nereiškia, kad nemyli savo vaikų... Sako, galėčiau pagimdyti dar tris, jei tik nereikėtų vaikčioti tuos devynis mėnesius... Kiekvienai kitaip...
eeegleee, man atrodo kai pajusi pirmus judesius, kai paimsi jį ant rankų, suprasi, koks priklausomas jis nuo tavęs, kad be tavęs nebūtų atsiradęs šiame pasaulyje, kai suprasi, kai jam tavęs reikia- tada pajusi tą norą suteikti jam viską, kas geriausia, suteikti galimybes ir teises gyventi ir būti laimingu žmogumi... O tai jau daroma skirtingomis priemonėmis, kaip kas supranta ir sugeba...
Na, nuklydau truputį... O šiaip žinau daug moterų, kurios to nėštumo nenori - tai nereiškia, kad nemyli savo vaikų... Sako, galėčiau pagimdyti dar tris, jei tik nereikėtų vaikčioti tuos devynis mėnesius... Kiekvienai kitaip...
eeegleee, man atrodo kai pajusi pirmus judesius, kai paimsi jį ant rankų, suprasi, koks priklausomas jis nuo tavęs, kad be tavęs nebūtų atsiradęs šiame pasaulyje, kai suprasi, kai jam tavęs reikia- tada pajusi tą norą suteikti jam viską, kas geriausia, suteikti galimybes ir teises gyventi ir būti laimingu žmogumi... O tai jau daroma skirtingomis priemonėmis, kaip kas supranta ir sugeba...
LABAS dar kart ,*Lelija*,
smalsios mes, bet ir gerai
ačiū tau, kad supranti mane. Aš juk nedaužau savo pilvo į sieną todėl , kad nenorėjau būti nėščia..., nedariau aborto, ar nesistengiau sukelti persileidimo...,paprasčiausia NENORIU ir tiek... nenoriu būti ir didvyre, kad neva gerai, kad nenorėdama laukiuosi
man juk rūpi, kas ten pas mane pilvelyje ir rūpi, kad nenutiktų nieko blogo... pati pergyvenu...
Yra kaip yra... gal tos negatyvios emocijos silpsta, nes žinojimas, kad niekur nuo pilvo nepabėgsi yra stipresnis už norus ir svajones










