ar patinka būti nėščia?

[quote=eeegleee,2005 06 28, 14:38]
Labas, Dalita,
dėkoju už tavo nuomonę, nors ji kad kaip ir nepalanki būtų mano mastymui bet manau, kiekvienas savo gyvenimą kuriame patys ir kiekvienas galvojame apie tą patį tik labai jau skirtingai. Ir ne aš sugalvojau, kad taip blogai jaustis man BŪTINAI reikia, ir , kad nenoriu būti...
paprasčiausia būna taip, kad kažkas tavyje it tūno ir nuolat sufleruoja kaip gyventi. tai padeda būti laimingai arba pasmerktai galbūt ir nesuprantu kokia dovaną nešiojuosiu pilvelyje, bet negaliu paimti ir pasikeisti per minutę... galbūt su laiku tai praeis... ir viskas vėl bus super kaip ir prie pasidarant .


nu jūs čia visos taip rimtai.... eglike atsipalaiduok pajausi pirmus spyrius į kepenis ir jausmai šiltesni atsiras. Aš su pirmąja pastojau gavus diplomą į rankas, liepė išsikraustyti iš nuomojamo buto ir abu neturėjom darbo turėjau dvi juosteles ant testo ir maniau kad mano gyvenimas baigtas esu vienturtė ir vaikus mažus buvau mačius iš toli Maximoj kaip žiauriai jie klykia prie kasų tikrai prisimenu kad visokių minčių į galvą ateidavo ir vieną dieną viskas pasikeitė, gulėjau prieš teliką ir pamačiau aiškiai kaip iš pilvo man kažkas stuksena tipo: privet mamka apsivertė kažkas ir nuo tada pradėjau nuoširdžiai laukti tikrai nuoširdžiai, ne įtikinėti save, kad gal čia viskas bus gerai, bet iš tikrūjų to norėti ir dabar pats didžiausias kaifas, kai ryte kažkas įsliuogia į mano lovą ir sako "jau pamiegojau" ir pakrapšto mano akis ateis laikas ir tu suprasi, kokią dovaną gyvenimas tau davė

Aš irgi sutinku su +333+ mintimis - juk moters organizme vyksta hormoniniai pakitimai, kurių dėka mamytės tik sutikusios savo naująjį angelėlį ir pamylavusios tokį mažą, šiltą, šlapią, bejėgį kamuolėlį aspipila begaline meile jam. Patikėk, Egle, ir tau taip bus - vos tik jį išvysi, norėsis jį globoti, myluoti ir niekam neatiduoti. Tai žinau, nes patyriau savo kailiu - nesakau, kad antrojo vaikelio nenorėjau, bet galvojau: kaip gi dabar bus - darbas, karjera - juk viskas sustos, be to - vėl viskas iš naujo. O tik gimus mano mažulytei gležnai kruopytei visos tokios mintys ir abejonės išnyko be pėdsakų. Norėjau ją nešioti, globoti, myluoti. Norėjau iš viso būti tik su ja.
O dabar apie kitką - visos temos neskaičiau, bet jeigu gerai suprantu, tai ji, ar patiko būti nėščia. Na man tai visai nepatiko - nors jaučiausi gerai (nei pykino, nei bloga buvo), bet nervindavo tas kažko norėjimas - tik nežinia ko, taip pat aplinkinių požiūris - kaip į ligonį ir tie nuolatiniai klausimai: kaip jautiesi. Na išgirdus tiesiog siutas suimdavo. O mano viena bendradarbė tiesiai šviesiai pasakė, kad į mane jau žiūrį kaip į ligonį. Nors bandžiau aš visą tai paneigti savo gera savijauta, geru atrodymu, bet žmonės dažniausiai mato tai, ką nori matyti. Ir iš viso - gerai moterims, kad jos gali pajusti, ką reiškia būti nėščia (skirtingai nei vyrai), bet man tokia būsena nepatiko - geriau jau kai su kūdikiu esame du skirtingi, bet ne vienas organizmas.

na ar patinka, nepatinka but net nepagalvojau siaip dabar tokia busena ir tiek...kol kas jauciuosi nuostabiai puikiai jei dar nervai ateitu i busena iki nestumo - butu is viso ciki piki

man tai iš esmės patinka, na aišku, kad būna momentų, kai pavargsti, kai atrodo, dingtų tas pilvas greičiau, kai pykina nelabai juk iš džiaugsmo šokinėsi, bet tai buvo mano pačios pasirinkimas, labai laukėm mažylio, tai dažniausiai ir jaučiuos , nors liko tik pora mėnesėlių ir pilvukas jau nemažas, ir problemų daugėja, bet man patinka tas laukimas, jaudulys, spurdesiukai po širdele, vyro bučinukas į pilvą ryte, aplinkinių šypsenos...

Sveikos
ačiū už tokius gerus žodelius
įdomu ištikrūjų kokios skirtingos mes esame, bet tikriausia gyvenime taip ir reikia
nesugebėdamos įlysti į kito kūną bei sielą sugebame taip "optimaliai" viską vertinti. Na savaime suprantama ir TIK iš savo pozicijos O
o nebuvimas optimiste nereiškia buvimo pesimiste... arba nereiškia neturėjimo savo nuomonės kiekvienas galime smerkti kitą, bet nežinome ar po metelių kitų neaišku kodėl ir patys taip pasijausime mokykite "nemokšas", kad vieną dieną tokios pamokytų Jus
gero vakaro ir ačiū labai Jums visoms
TVIRTYBĖS ir auginančioms padaužiukus

Is pradziu nestumas man atrode kaip katastrofa. Kazkodel jauciausi, kad viskas sustoja, griuna... Tiesiog tuo metu nepalankios aplinkybes buvo ir dar visai nepasiruosusi jauciausi... Na o veliau viskas stojosi i savo vietas, pratinausi prie tos minties ir dabar galiu pasakyti, kad po truputi imu dziaugtis savo dar nelabai pupsanciu pilvuku. Kazkas manyje persiverte kai pamaciau mazyli echoskopo ekrane , kai aiskiai pajutau, kad manyje vyksta stebuklas - auga nauja gyvybe, naujas zmogutis... Tai va...

man iki tavo kelios savaitėlės beliko, gal ir aš "apsimastysiu" ir galėsiu visiškai kitaip galvoti bei parašyti čia jau gal bent kiek ne taip visas piktinančią savo nuomonę
laikykis

ech, tie 9 menesiai taip greitai prabega....

Man anksciau irgi buvo keista sutikti merginas su tokia, kaip tavo, eeegleee, nuomone, bet jau nebesistebiu Mano vyro sesuo net nenori pagalvoti apie vaikus, nors jai 28 metai.

Matai, Lali, kiekvienam gal savas skirtas...
ir kartais neužtenka tik norėti
juk ne iš piktumo arba ne specialiai kažką sakai ar kažkaip elgiesi
paprasčiausia taip yra ir viskas
gal ir būtų kitaip, bet tikriausia kai esi viskas kitaip ir atrodo

O as vis tik galvoju, kad per daug mastai apie tai, ir per daug giliai lendi i save, gal sunku tau myleti kol kas tai, kas dar taip neapciuopiama? Is tiesu as manau, kad vis tiek busi gera mama, ir vien tai, kad turedama toki poziuri vis tik saugai savo pilvuka, tai tikrai saunuole (as manau, kad abortas nera pateisinamas dalykas jokiu atveju)! MAnau, viskas eis tik geryn...Tikiuos, kad savo nuomone issakiau anksciau neizeidzianciai...Linkiu susidraugauti su savimi ir savo leliuku:), juk tai graziausias jusu abieju meiles kurinys, ir isivaizduok, negi nesmagu bus kai aplink lakstys kazkas taip artimo ir panasaus i tave ir tavo vyra...Ir gerai, kad nepabijojai issakyti savo nuomones, juk tam ir esam cia, kad dalintumemes, padetume, pasidziaugtume kartu, pasitartume.

Galbūt tu ir teisi.
o dėl to , kad žmogus turi savo nuomonę - tai gerai ir kad ir kokia ji būtų - ji yra nuomonė ir įžeisti neturėtų visi mes kitokie, ir mastom kitaip, tad manes niekas nestebina
ir del linkėjimų susidraugauti.... mes nesimušame , na bet kai pradėsim - tai bus vienpusis mūšis iš pilviuko glūdumų tada aš atsiimsiu už kiekvieną mintį ir žodį
tik tada tikriausia nustosiu taip šnekėti (tikiuosi ir galvoti)
Ačiū tau, Burbulyti už gerą žodį iki