Ir man jau pabodo
Jau noriu kuo greiciau mazuli ant ranku supuot
Jau nebegaliu, nusibodo
Kažkaip dar tas 37 savaites pilvą nešioti atrodė prasminga, nes vaikiukas turi susiformuoti, subręsti ir pan, nu, bet dabar, kai jau visai artėja terminas, tai viskas taip be reikalo atrodo... Pilvas trukdo miegoti, vaikščioti, sėdėti ir pan. Nuobodu nieko neveikti, o vis laukti ir laukti.
nežinau, gal po visko kalbėsiu ir kitaip, bet paskutinėm savaitėm jaučiuosi tikra kankine
Visa laimė dar, kad pats nėštumas buvo lengvas (nepykino, netino ir pan
)
Nežinau, bet atrodo, kad ir gimdymo laukiu ir visai nebijau, nes geriau jau kai viskas bus įvykę, o tai dabar visokių minčių kyla apie tai, kas gali būti blogai
Kažkaip dar tas 37 savaites pilvą nešioti atrodė prasminga, nes vaikiukas turi susiformuoti, subręsti ir pan, nu, bet dabar, kai jau visai artėja terminas, tai viskas taip be reikalo atrodo... Pilvas trukdo miegoti, vaikščioti, sėdėti ir pan. Nuobodu nieko neveikti, o vis laukti ir laukti.
nežinau, gal po visko kalbėsiu ir kitaip, bet paskutinėm savaitėm jaučiuosi tikra kankine
Nežinau, bet atrodo, kad ir gimdymo laukiu ir visai nebijau, nes geriau jau kai viskas bus įvykę, o tai dabar visokių minčių kyla apie tai, kas gali būti blogai
QUOTE(dera @ 2005 07 10, 16:45)
zinoma mano dideli nora juos pamatyti lemia ir tai, kad jau baisiai sunku du nesioti, nors nei mane pykino, nei kitu sunkumu nestumo metu nebuvo, taciau jau dabar jie pasidare tokie sunkus
Taigi taigi... Dideli tie dvyniai būna, ir nešti juos pasaulin irgi nelengva. Aš va išsilaisvinau 07.26 o jau vargelio turėjau - staugti norėdavosi. Ypač tas davimasis pilve - vienas, būdavo, baigia, kitas pradeda. Kur nors parduotuvėj atrodydavo, kad visi mato - tiesiog pilvas šokinėja. O kadangi pas mane pilvukas tiesiog neaprėpiamas buvo - visi ir taip dėmesį atkreipdavo. Raminu, būdavo, tik mintimis - nepradėsi gi krautuvėj savo pilvūzą glostyti, kuris dar ir savo formą keičia
Visas nestumas buvo didziausia euforija, tik kai vaikelis velavo, jau norejosi greiciau gimdyti. O dabar, nors tik pries dvi savaites gimdziau, nostalgija nestumui
As vel noriu buti nescia
Man nesciai buti
, gerai jauciuosi, sau patinku. Aisku labai dekinga esu savo vyrui, kuris nepamirso komplimentu ir t.t. Zodziu gyvenk ir zvenk
QUOTE(dandan @ 2005 08 30, 12:07)
Man nesciai buti
, gerai jauciuosi, sau patinku. Aisku labai dekinga esu savo vyrui, kuris nepamirso komplimentu ir t.t. Zodziu gyvenk ir zvenk 
Sutinku
O man dar nesitiki, kad turiu gyventoja
Nes jauciuosi labai grazi, jokiu nusiskundimu sveikata neturiu,svoris nauga.Dar spyriuku nejauciu
Keistas klausimas. Galvojau visai nesikišt, bet turi kažkokia atsvara būt, negi aš viena tokia visam nėščių forume?
Man nepatinka būt nėščiai, visiškai nepatinka.
Sėdi sau stora ir nelaiminga, ir visaip kitaip neįgali. Paleistų kas - per laukus kaukdama lėkčiau, o nebūč nėščia - eičiau cigarečių ir ko su laipsniais. Tuo labiau, kai nėščia ne pirmą kartą, ir žinai, kad po 9 mėnesių viskas tik prasideda. Kur jūs tą nėštumo džiaugsmą matot, neįsivaizduoju, tad leidžiu sau visokiais ūtiutiūū netikėt.
Man nepatinka būt nėščiai, visiškai nepatinka.
Sėdi sau stora ir nelaiminga, ir visaip kitaip neįgali. Paleistų kas - per laukus kaukdama lėkčiau, o nebūč nėščia - eičiau cigarečių ir ko su laipsniais. Tuo labiau, kai nėščia ne pirmą kartą, ir žinai, kad po 9 mėnesių viskas tik prasideda. Kur jūs tą nėštumo džiaugsmą matot, neįsivaizduoju, tad leidžiu sau visokiais ūtiutiūū netikėt.
Na, tikriausiai nesmagu/nesaugu/negražu pasakyti "man nepatinka būti nėščiai", nes juk nuolat visur taip gražiai spalvotai ir ant blizgančio popieriaus piešiamas nėštumas. Manau, kartais pasakoma "man patinka lauktis", dėl grynai psichologinių dalykų (žinojimo, kad būsi mama, savo vertės pajautimo, aplinkinių pagarbos ir pan.). Kartais taip sakoma dėl nesvietiško šios padėties dailinimo ir spalvinimo moterims skirtuose žurnaluose. O kartais paprasčiausia negali sakyti kitaip, nes piktos tetos gali paleisti liežuvius į darbą...
QUOTE(Jergus @ 2006 04 10, 20:36)
Keistas klausimas. Galvojau visai nesikišt, bet turi kažkokia atsvara būt, negi aš viena tokia visam nėščių forume?
Man nepatinka būt nėščiai, visiškai nepatinka.
Sėdi sau stora ir nelaiminga, ir visaip kitaip neįgali. Paleistų kas - per laukus kaukdama lėkčiau, o nebūč nėščia - eičiau cigarečių ir ko su laipsniais. Tuo labiau, kai nėščia ne pirmą kartą, ir žinai, kad po 9 mėnesių viskas tik prasideda. Kur jūs tą nėštumo džiaugsmą matot, neįsivaizduoju, tad leidžiu sau visokiais ūtiutiūū netikėt.
Man nepatinka būt nėščiai, visiškai nepatinka.
Sėdi sau stora ir nelaiminga, ir visaip kitaip neįgali. Paleistų kas - per laukus kaukdama lėkčiau, o nebūč nėščia - eičiau cigarečių ir ko su laipsniais. Tuo labiau, kai nėščia ne pirmą kartą, ir žinai, kad po 9 mėnesių viskas tik prasideda. Kur jūs tą nėštumo džiaugsmą matot, neįsivaizduoju, tad leidžiu sau visokiais ūtiutiūū netikėt.
visiškai sutinku,nors aš jau pasigimdžiau,bet ne taip ir seniai ir kuo puikiausiai viską prisimenu








