O dabar prasideda nerimas dėl leliuko, nes labai jis neskuba (na ir nevėluoja kol kas - terminas šiandien
Na man nėštumas turbūt pats gražiausias dalykas, koks nutiko mano gyvenime. Tai kažkiek lemia ir tai, kad visą nėštumą gerai jaučiaus (jokių pykinimų, jokių skausmų
) Tik va paskutiniu metu kažkaip psichologiškai sunkiau - keletą kartų buvau susigraudinus dėl išvaizdos, nes visa sutinus, o dar spuogai prisideda
O dabar prasideda nerimas dėl leliuko, nes labai jis neskuba (na ir nevėluoja kol kas - terminas šiandien
), bet visokių minčių pilna. Ir kas blogiausia, kad vos pradedu apie tai galvot, apsipilu ašarom
O dabar prasideda nerimas dėl leliuko, nes labai jis neskuba (na ir nevėluoja kol kas - terminas šiandien
3men labai nepatiko, baisiau nei sirgti: jausmas-sergu, faktas-nestumas ne liga, vaistu nera- kentek.
dabar (beveik 15sav) jauciuosi absoliuciai abejinga savo padetimi
apie vaikiuka galvoju, laukiu jo, idomu stebeti kaip pilvas pucias, neidomu stebeti spuogu veidrody ir svarstykliu "blogu" parodymu. Idomu stebeti vyra: kaip jis dziaugiasi, lepina mane, paskui biski pasimirsta jam kad esu nescia, pasiskundziu kad pamirso, tai zrek vel demesingumas pasipila. O seip tai viskas kol kas teka ramia vaga... su kaskartiniais isterijos priepoliais pereinanciais i juoko... bet ka gi cia padarysi su tuom nestumu
dabar (beveik 15sav) jauciuosi absoliuciai abejinga savo padetimi
As jauciuosi gerai. Laukiuosi ir laukiu... Iki sesto menesio beveik nieko nesijaute. Dabar vis sunkiau. Juk liko dvi savaites su trupuciu... Tik va gaila, kad manes vyras nelepina. Man tai labai patiktu. Net verkt norisi kai pagalvoju apie is laimes suvaikejusius vyrus, sokinejancius apie savo nestuke zmona....
iki 35 mestumo savaites tikrai megavausi nestumu
bet dabar jau nebe
skauda visus galus, tint pradejau, nakti 5 kart i tulika keliuosi o jau nugaros skausmas
jau ir batus nelabai galiu uzsiristi ir seip jauciuosi stora karve
labai jau noriu gimdyti
labai jau noriu gimdyti
o as vis dar megaujuosiu savo
juk tiek nedaug beliko
kolkas man nestumas labai patinka jauciuosi laiminga ir grazi
kiekviena diena sulaukiu komplimentu
Kažkaip kol laukiesi, atrodo, sunku. Po kelių mėnesių viskas pasimiršta ir kažkodėl beprisimeni tik gerus dalykus. Pamatai nėščią moterį, tai šiurpuliukai nugara perbėga...
Visai dar neseniai šioje temoje ir aš rašiau apie nuostabų jausmą laukti savo angelėlio.
Ir dabar galiu pakartoti,kad dvasinė būsena tiesiog įstabi, bet prieš kelias savaites patirta, rodos, nedidelė trauma ( pasitempiau kojos raiščius) verčia jaustis itin nemaloniai
ir dėl to kaltinti nėštumą. Mat gijimo procesas vyksta ypač lėtai, o kartais atrodo, kad ir visai sustojo. Manau, kad to priežastis yra mano nėštumas, nes yra kam pasiimti naudingiausias medžiagas...Ir vis tik ištisinis gulėjimas lovoje veda mane į neviltį...
Ir vistik, uzsimirs tai, kai endorfinai uzpildys visa esybe po vaikelio gimimo....
QUOTE(BooMe @ 2006 04 14, 17:32)
iki 35 mestumo savaites tikrai megavausi nestumu
bet dabar jau nebe
skauda visus galus, tint pradejau, nakti 5 kart i tulika keliuosi o jau nugaros skausmas
jau ir batus nelabai galiu uzsiristi ir seip jauciuosi stora karve
labai jau noriu gimdyti
labai jau noriu gimdyti
Norėjau iš karto parasyti, kad visi neštumai labai patiko, bet šis postas priminė, kad bus ir tokių dienų.
As tai pakolkas labai patenkinta nestumu. Gal delto, jog nebuvo jokiu pykinimu ir galvos skausmu. Jauciuosi tiesiog puikiai ir laukiu, kada gi prades ryskiau matytis mano pilvukas. Ir kada pajusiu pirmuosius vaikucio judesiukus. Dabar tiesiog zaviuosi savo nestumu














