Visada galvojau,kad kai būsiu
,tai būsiu ypatingai laiminga.bet realybė šiek tiek skiriasi:vargina pykinimas,tas šleikštulys nuolatos užknisa,dar reikia prisimint,kad reikia save pasaugot nuo lėkimo,bėgimo,nes vieną kartą užsimiršus taip prisilaksčiau,kad pilvą suskaudo. O visada buvau įpratus prie judraus gyvenimo budo,tai truputėlį sunkoka.
QUOTE(june1 @ 2006 05 03, 20:12)
Visada galvojau,kad kai būsiu
,tai būsiu ypatingai laiminga.bet realybė šiek tiek skiriasi:vargina pykinimas,tas šleikštulys nuolatos užknisa,dar reikia prisimint,kad reikia save pasaugot nuo lėkimo,bėgimo,nes vieną kartą užsimiršus taip prisilaksčiau,kad pilvą suskaudo. O visada buvau įpratus prie judraus gyvenimo budo,tai truputėlį sunkoka.
Sutinku su tavim
Iš pradžių gal ir nieko neskaitant vėmimo poto praėjo jaučiausi neblogai bet jau dabar kai liko tik 2mėn.tai jau
nerangi nugara gelia jautiesi kaip invalidas jau tik lauki kada galėsi lakstyti aplink savo mažyli
jau nesulaukiu.Dabarė jau pat sunkiausias laikas gerai kad vyras padeda
tai lengviau
As dabar jauciuos,kaip pati laimingiausia mama visam pasauly
Tokia ypatinga,tokia grazi.Aisku negrazu girtis
,bet as jauciuosi nuostabiai
na as jauciausi grazi ir laiminga gal iki kokio 5 men. poto buvo labai sunku, ir galiu pasakyti kad man malonumas buvo tik tuomet kai jausdavau savo mazyle dukstant pilvelyje.
sekmes nestukes
Nesijaučiu nei labai graži, nei labai laiminga, nei kažkuo ypatinga. Tūkstančiai tokių vaikšto, dažniausiai ir tebūna gražios pačios sau (arba ne). Paprasčiausiai esu nėščia, tenka tai iškęsti.
Kai laukiausi vis kokios bėdos kankindavo- išpradžių pykinimas, po to odos problemos, dar vėliau "sunkus" pilvas, nugaros skausmai, nejudrumas, kraujospūdis ir pan., bet vis tiek labai džiaugiaus kad esu
ir manyje gyvena
, kai jau pagimdžiau, prasidėjo bemiegės naktys ir aš su malonumu prisimindavau kai mano mažulė tyliai spardės manyje ir taip garsiai savo nepasitenkinimo nereiškė
Jaučiu nostalgiją ir sentimentus tam laikotarpiui
Svajoju dar kartą tai patirt, bet dar ne laikas
Iš pradžių kai sužinojau labai laimingi abu buvom, po 7 savaitės prasidėjo aukos dievams, tai malonumas
.
Apie 4 mėnėsį, jaučiausi įpatinga, graži ir laiminga. Dabar jau tik įpatinga, graži nebelabai
. Jei ne nugaros skausmai, tai
-jausmas ir būsena
.
Apie 4 mėnėsį, jaučiausi įpatinga, graži ir laiminga. Dabar jau tik įpatinga, graži nebelabai
O as nesu is tu laiminguju
Nors manes nepykino ir siaip neblogai jauciuosi, bet labai laukiu kada si bukle baigsis.Palaima tik suteikia zinojimas kad nesioji stebukla po sirdele, o siaip jauciuosi labai nerangi, stora, negrazi ir nemanau kad pasikeis si nuomone
Yra moterys kurios megaujasi kienkviena nestumo dienele, o as is tu kurios nejaucia jokios palaimos
Tai kas tie spuogai ir nugaros skausmai,kai vaikas pirma zvilgsni tau dovanoja,kai tau sako mama,apkabina ir myli tave tokia kokia tu esi
.net pati susigraudinau.Taip kad dziaugiuosi kiekviena akimirka ir nestumo ir paskiau motinystes.Ir dekoju Dievui kiekviena dienele,kad man suteike toki dziaugsma patirti.
Mes esam ypatingos,tai kas kad musu tukstanciai vaiksto tokiu.Ar jus isivaizduojat kaip jumyse gyvybe spurda?
Mes esam ypatingos,tai kas kad musu tukstanciai vaiksto tokiu.Ar jus isivaizduojat kaip jumyse gyvybe spurda?
QUOTE(snaige @ 2006 05 04, 20:56)
Tai kas tie spuogai ir nugaros skausmai,kai vaikas pirma zvilgsni tau dovanoja,kai tau sako mama,apkabina ir myli tave tokia kokia tu esi
.net pati susigraudinau.Taip kad dziaugiuosi kiekviena akimirka ir nestumo ir paskiau motinystes.Ir dekoju Dievui kiekviena dienele,kad man suteike toki dziaugsma patirti.
Mes esam ypatingos,tai kas kad musu tukstanciai vaiksto tokiu.Ar jus isivaizduojat kaip jumyse gyvybe spurda?
Mes esam ypatingos,tai kas kad musu tukstanciai vaiksto tokiu.Ar jus isivaizduojat kaip jumyse gyvybe spurda?
Labai graziai pasakyta











