As irgi labai dziaugiuosi. Su lyg kiekviena diena daraus vis laimingesne, kai matau vis didejanti pilvuka
Judesiuku dar nejauciu, bet vis pasisneku su maziuku, papasakoju, kaip siam pasaulyje smagu, kiek cia idomybiu... Papasakoju apie saule ir menuli, apie geles, apie apserksnijusius langus
, apie gyvunelius, kokiu yra ir visi skirtingi... ir kiek ivairiausiu reiskiniu gamtoj, kuriu visu nenupasakosiu, bet butinai viska parodysiu kai ateisi i si pasauli
Papasakoju, kaip mes visi jo laukiam, ir tevelis, ir mociutes, ir diedukai, ir tetos bei dedes, o ypac as - tavo mamyte
Kai pastojau, supratau, kad tai yra pats didziausias mano gyvenime stebuklas ir niekada dar nebuvau tokia laiminga
Atrodo galeciau visa amzinybe but nescia 
Tiek energijos suteikia ta busena... Iki pat pabaigos sportavau, spalio menesi dar po jura braidziojau 
Tiek daug idomios veiklos su nestukem turejom... O kai gime vaikutis, labiausiai pasiilgdavau pilvuko. Pirma menesi praverkiau is to ilgesio. Vyras jau pries gimdyma sake, kai pasiilgsi galesim pakartot 
Bet pilvukas ir lieka pilvuku, o dabar reikia dziaugtis vaikeliu ir bemiegem naktim 
Kai issimiegosim po pirmo, tada bus galima pagalvot ir apie antra 
O nescia noriu but dar ir dar....
