na o kai as
tai niekm to nesakiau na aisku isskyrus busima tevely.nes man visiskai neaugo svoris o atvirksciai numeciau 7kg.tai baisiai del to pergyvenau o tik kai jau buvo 6men.pasisakiau mamai ,tai ji nustebo
beprotiskai dziaugesi net apsiverke o kai pasakiaau kiek laiko
tai vos nenugriuvo ,kad kaip tiek laiko ir nematyt pilvoko.
QUOTE(edita_super @ 2007 05 17, 16:33)
na o kai as
tai niekm to nesakiau na aisku isskyrus busima tevely.nes man visiskai neaugo svoris o atvirksciai numeciau 7kg.tai baisiai del to pergyvenau o tik kai jau buvo 6men.pasisakiau mamai ,tai ji nustebo
beprotiskai dziaugesi net apsiverke o kai pasakiaau kiek laiko
tai vos nenugriuvo ,kad kaip tiek laiko ir nematyt pilvoko.
Geras
As negaliu vienareiksmiskai atsakyt i klausima, ar patinka buti nesciai. Viena vertus - nelabai. sunku susitaikyti su kuno pokyciais, dar tas nervingumas, koju tinimas, rugsties kilimas, lakstymas naktimis i tualeta ir tt ir pan.
taciau kita vertus nepakartojamos yra akimirkos, kai matai savo leliuka besimakaluojanti echoskopo metu, arba kai jauti kaip jis vakare spardo pilvuka. tada supranti, kaip myli ta klecka ir kiek jis dziaugsmo suteikia net dar negimes
sia savaite ypatingai pradejau dziaugtis savo nestumu, nes buvau labai issigandusi, kai kelias dienas leliukas nejudejo, tuo momentu, kai vaziavau i ligonine tikrintis, ar viskas gerai, supratau, kaip butu baisu ir nepakeliama mazutelio netekti.
taigi, visi tie sunkumai yra menkniekis pries didiji gyvybes atsiradimo stebukla
taigi, visi tie sunkumai yra menkniekis pries didiji gyvybes atsiradimo stebukla
mano maziukui dar tik kelios savaiteles..
nuo tos dienos, kai suzinojau, kad laukiuosi esu labai laiminga. Dziaugiuosi ir myliu savo mazuliuka. Tik bloga savijauta (pykinimas, silpnumas, galvos skausmas) ta dziaugsma truputi prislopina, bet trumpam...
Pagalvoju, juk tai laikina, juk tokia mano busena tik todel, kad mazuliukas pas mane apsigyveno - del jo verta viska iskenteti.
nuo tos dienos, kai suzinojau, kad laukiuosi esu labai laiminga. Dziaugiuosi ir myliu savo mazuliuka. Tik bloga savijauta (pykinimas, silpnumas, galvos skausmas) ta dziaugsma truputi prislopina, bet trumpam...
Pagalvoju, juk tai laikina, juk tokia mano busena tik todel, kad mazuliukas pas mane apsigyveno - del jo verta viska iskenteti.
nescios savijauta nevisai dziugina
, bet pagalvojus, kad tavyje auga mazas angelelis iskart dingsta visi vargynantis pozymiai
ir kai pamatai atejusi i pasauli vaikeli visus vargus greitai uzmirsti, lieka tik dziaugsmas ir rupestis mazuciuku
stiprybes visom
Na, pirmas nestumas buvo visai neblogas
paskutinis menuo tik jau labai sunkiai ejosi, bet tuomet tokia romantika buvo, atmosfera laukimo, niekas nezinoma, oi kaip cia bus, kad tik greiciau
Antras nestumas buvo "pradetas" irgi taip pat romantiskai ir truko iki triju men, kai eme lyst pilvas ir gan staigiai, nuo penkto menesio atejus pas gydytoja isgirsdavau klausima - na, kada jau gimdysim? ir taip iki galo. Visos romantikos greit isgaravo ir dabar sita antra nestuma prisimenu kaip kosmara, paskutini menesi zliumbdavau kiekviena diena, jau buvau priaugus 26 kg, neskaitant to, kad 5 kg dar turejau nuo pirmo nestumo, vos bepasivilkdavau, o dar maza dukra prie viso to, depresija juoda, jokios mintys apie "auganti angeleli" nepaguosdavo, kosmaras kazkoks. Sakiau, vaiku dar noriu, bet nescia tikrai nebebusiu
O aplinkiniu demesys tai man atrodydavo greiciau uzuojauta, kaimynus sutikus girdedavau - tai vis dar vaikstot? Aisku, galit sakyt, kad viskas priklauso nuo poziurio, bet jauciausi tai labai blogai, nors neesu is tu, kuri amzinai "bedavoja". O kai tik pagimdziau is kart palengvejo, kaip akmuo nuo sirdies, visi blogumai isgaravo, lakstau kaip ant sparnu iki siol ir be galo myliu abi dukrytes. Aciu Dievui, kad nestumas netrunka amzinai
Jauciuosi labai laiminga, budama nescia
Nors pykinimas, vemimas ir nuovargis vos-vos apkartina ta laime
QUOTE(Siama @ 2007 08 05, 19:42)
Jauciuosi labai laiminga, budama nescia
Nors pykinimas, vemimas ir nuovargis vos-vos apkartina ta laime 
čia klausimas buvo, ar patinka,o ne ar laiminga
Aš labai džiaugiuosi, kad laukiuos. Ypač dabar kai mano spindulėlis kart nuo karto vis iškiš kurią nors kūnelio dalį. tai nuostabu. Mano rankos visą laiką ant pilvuko
šiaip jau labai laiminga buvau nėščia ir vis dar noriu vėl būti, bet yra bet.... per nėštumą buvo daug visko: pykino, rėmuo ėdė, kraujavo dantenos, užkietėjo viduriai, priešpienis bėgo, klubų sąnarius labai skaudėjo, pylė karštis, pilvas buvo super didelis - sunku net miegoti, verstis ir daug visko kitko, bet vistiek buvau labai laiminga ir augantis svoris mane džiugino, nes žinojau kodėl jis auga, žinojau kad ten viduje, toks stebuklas vyksta, kad visi tie negalavimai nublanko ir buvo super gera.
kaip nusiteiksi ir į ką kreipsi didžiausią dėmesį - toks nėštumas ir bus, t.y. atrodys laimingas-lengvas, arba sunkus.
visoms linkiu sėkmės ir geros nuotaikos
kaip nusiteiksi ir į ką kreipsi didžiausią dėmesį - toks nėštumas ir bus, t.y. atrodys laimingas-lengvas, arba sunkus.
visoms linkiu sėkmės ir geros nuotaikos









