Pamenu, kai tik suzinojau, kad laukiuosi atrodo visam pasauliui norejosi pranesti, bet dabar jau noreciau ,kad viskas greiciai praeitu ir laikytumeme savo mazyli ant ranku, nelabai patinka man tas procesas... aisku, vaiko spyriu nepatyres niekada nesuprasi ...
tikrai patinka, netgi kai paskutini kart buvau konsultacijai pas gyd.,tai kai pamaciau kelias nestukes dar su tokiais mazyciais pilvukais, kazkaip emiau pavydeti, kad man jau greitai viskas pasibaigs, iki termino tik 2 dienos
nestumas-labai labai nuostabus etapas gyvenime, gal tik ne is karto tai supranti
Man tai patinka labai buti
,nors pradzia sunki ir pabaiga,bet finalas nuostabus
Patiko būt
Kas nepatinka, tai aplinkinių reakcijos - arba lyg nėštukė būtų kokia stiklinė ir apskritai tai neišvengiama pokalbių tema, arba priešingai - nesupratingumas, kad greičiau pavargsti, negali lakstyti įprastais tempais. Taip norisi to viduriuko... O šiaip kai žinau, jog kone iki pat gimdymo negalėsiu sau leisti tokios prabangos tiesiog sėdėti namuose ir svajoti apie lėliuką, man posakis: "visą gyvenimą galėčiau būti nėščia" tikrai netinka.
Mes vaikelio laukem ilgokai - beveik metus, todel man nestumas lyg stebuklas
, esu euforijoj, o ir pykinimai pasibaige, gyvenimas vel labai grazus. Is tiesu abu su vyru skraidom padebesiais
. Zinau, kad dar bus visko, bet as megaujuosi nestumu
Šiaip viskas kaip ir ok būtų, bet pirmi trys mėnesiai buvo košmaras, juos beveik pramiegojau ir pravėmiau, o kai dar darbe visi kol nežinojo, kad laukiuosi turbūt įtarinėjo, kad pastoviai po balių į darbą vaikščioju
buvo ne kas... antras trimestras buvo
, dabar beveik 40 sav. ir sunkumai jau jaučiasi, bet visai nedaug liko laukti, visdėlto pasiilgsiu turbūt tos būsenos...
kadangi aš labai vaikus myliu tai siaubingai apsidžiaugiau
tiesiog norėjau išrėkt visam pasauliuk kad štai aš jau nėščia
abu kartus taip pat džiaugiausi
antrą kartą laukiantis gal net labiau apsidžiaugiau kad laukiuosi,nes visai to neplanavom ir buvo labai džiugu
tikiuosi turėsiu ir daugiau vaikų
Sveikos visos besilaukiančios 
Aš po 1,5 metų nesėkmių - taip pat laukiuosi (išgyvenau nesivystantį nėštumą, o paskui ilgai varsčiau gydytojų duris, nes buvo visokių bėdų ir negalėjau pastoti... Tai pavyko tik padarius inseminaciją, pačią pirmąją).
Pagal gydytojų skaičiavimus - man 8 savaitės, pagal mano - dviem mažiau (nuo tikslios pastojimo datos), na bet gydytojai skaičiuoja +2 sav, nes, pasak jų, viskas trunka 40 sav.
Labai džiaugiuosi viskuo, bet tuo pčiu ir turiu visokių baimių, kad vėl nieko neatsitiktų ir pan... Kartais atrodo, kad paranoja apima. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai ir labai laukiu, kol sueis 12 savaičių.
Aš po 1,5 metų nesėkmių - taip pat laukiuosi (išgyvenau nesivystantį nėštumą, o paskui ilgai varsčiau gydytojų duris, nes buvo visokių bėdų ir negalėjau pastoti... Tai pavyko tik padarius inseminaciją, pačią pirmąją).
Pagal gydytojų skaičiavimus - man 8 savaitės, pagal mano - dviem mažiau (nuo tikslios pastojimo datos), na bet gydytojai skaičiuoja +2 sav, nes, pasak jų, viskas trunka 40 sav.
Labai džiaugiuosi viskuo, bet tuo pčiu ir turiu visokių baimių, kad vėl nieko neatsitiktų ir pan... Kartais atrodo, kad paranoja apima. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai ir labai laukiu, kol sueis 12 savaičių.
Ko gero tai susije su nestumu: jei jis lengvas, tai kodel gi juo nesimegauti
. Man labai patinka buti
.
Man irgi labai patinka buti
Koks nerealus tas jausmas jausti savo vaikuti, kai jis duodasi pilvuke
. Kas man nepatinka, tai spuogai, spuogai, spuogai. Niekada ju neturejau, o dabar kaip paugle
. Bet ka padarysi. Na ir kartais pasjuntu negrazi , kazkoks kaip kompleksas, kad stora, nezgrabna, negeidziama.. Aciu dievui, vyras mano labai supratingas, tik pasijuokia is mano zirzejimo ir itikina, kad labai myli ir jam esu pati nuostabiausia, o dabar
ypatingai grazi

















