ar patinka būti nėščia?

Ačiū tau labai už linkėjimus , tačiau, vargu ar pasikeis mano mąstymas. Net nežinau kiek jau metų turiu tvirtą nuomonę ir nusistatymą. Norėčiau, kad viskas būtų kitaip, bet nemanau, kad tai taip paprasta.
Juk nesakau, kad nemyliu to vaikelio, tik paprasčiausia nenoriu jo... nei gimdyti neimaitinti nei su mažu cackintis. Bijau, kad dar ir pogimdyvinė depresija užpuls jei dabar negaliu su tuo susigyventi.

tokia jauna, o tokia jau uzhkietejus
viskas bus su tavim gerai, pamatysi... atejes vaikelis savaip patvarkys tavo tvirta nuomone ir nusistatyma... ir viska pakeisdamas tavo nuomones neatsiklaus, kaip neatsiklause padarydamas tave

labas
as labai uzjauciu tos moteris, kurios taip kalba apie ir vaikiukus , nesupranta ka turi ir ka praranda...... liudna

ir dar, jei tau taip baisu ir nenori tai dar yra laiko padaryti abo.... as rasau ir verkiu ,kokiu siam pasauly yra moteru...

"labas
as labai uzjauciu tos moteris, kurios taip kalba apie ir vaikiukus , nesupranta ka turi ir ka praranda...... liudna"

o as - tokias moteris suprantu. ir net labai suprantu. Nes - tai nesamone, kad motinystes instinkta privalom turet kiekviena. Nieko niekas neprivalo. esam tokios, kokios esam. Ir tai lemia - musu vaikysteje musu tevai ir aplinka.

As pvz, vaikus myliu, ir visad norejau ju bent 4 bet - tai nereiskia, kad man dabar patinka but nesciai, ar kad as su didziausiu dziaugsmu galvoju, kaip jis zviegs per naktis ir neleis man miegot.. Jei galeciau to isvengt - isvengciau. deja, tai neisvengiama. Uztat meginu i tai zvelgt filosofnai - kad stora busiu neamzinai, o vaikis zviegs neamzinai, pakentesiu...

beje,ne visoms iseina taip filosofnai mastyt, ar ten kazkaip ramiai nusiteikt. Bo zmones -skirtingi. Ir ta mama, kuriai visai dabar nesinori to nestumo - dar nereiskia, kad bus blogesne mama uz ta, kuri ten kalbasi su pilvuku, ar dainas jam dainuoja.. nera tapaciu situaciju. nera ir nebus.

O dar - ne visoms iseina islaviruot finansiskai tarp padidejusio pinigeliu poreikio.. drabuziams, visokioms teplionems nuo striju, vitaminams, etc... Todel man nepatinka but nesciai, nes negaliu as siuveju samdytis.. o galvot kaip cia apsirengus eit i darba - pavargau.

ir dar - miela eeegleee, as ne medike, bet apie tas depresijas pogimdyvines tai jau zinau tiek... darbas toks.. Tad - nors pas mus deja, dar nera nesciuju psichologu - buk gerute, nueik, pasikalbek su kokiu psichologu, kuriuo pasitiki. Nueik dabar. Ir butinai butinai pasakyk apie savo dabartinius jausmus savo priziurinciai gydytojai. Jei bus normali - supras ir patars. jei nenormali - keisk. bet negalima i tuos jausmus visai numoti ranka.. Ypac pavojingas laikas po gimdymo, tad jau geriau ruostis tam is anksto.

bet uztat linkiu tau lengvo laukimo, lengvo gimdymo, ir mylincio ir mylimo vaikeliuko
Zinau, kad viskas bus ok

Nežinau, kiek eeegleeei metų, tačiau dar prieš dvejus metus mąsčiau panašiai. Šiuo metu jau esu 9 mėnesį nėščia - pastojau gal daugiau dėl labai mylimo vyro, bet šiuo metu neatsidžiaugiu savo būsena. Nors priaugau jau 18 kg, bet jaučiuosi labai graži, esu mylima. Savo būsimą vaikelį dievinu, bet kitų pasaulio vaikų... Tiesą pasakius, po senovei - NE. Gal kai pamatau neseniai gimusi mažulėlį - tokį vargšiuką, silpnutį, priklausomą nuo mamos, tai suvirpa širdis, bet tų vyresnių - lakstančių, rėkiančių, mažų egoistų iki šiol nelabai galiu pakęsti. Tačiau tvirtai žinau - savą mylėsiu be galo. Tavo nėštumas dar nedidelis, todėl kai rašysi apie savo savijautą 7 ar 8 mėnesį, manau, mintys bus tavo visai kitokios. Pamatysi.

Labas, Dalita,
dėkoju už tavo nuomonę, nors ji kad kaip ir nepalanki būtų mano mastymui bet manau, kiekvienas savo gyvenimą kuriame patys ir kiekvienas galvojame apie tą patį tik labai jau skirtingai. Ir ne aš sugalvojau, kad taip blogai jaustis man BŪTINAI reikia, ir , kad nenoriu būti...
paprasčiausia būna taip, kad kažkas tavyje it tūno ir nuolat sufleruoja kaip gyventi. tai padeda būti laimingai arba pasmerktai galbūt ir nesuprantu kokia dovaną nešiojuosiu pilvelyje, bet negaliu paimti ir pasikeisti per minutę... galbūt su laiku tai praeis... ir viskas vėl bus super kaip ir prie pasidarant .
O dėl abortų VERKTI NE TAU VIENAI REIKIA, o mums VISOMS. Nejau tau atrodo, kad aš čia specialiai guodžiuosi , kad kažkas patartų tai padaryti??? - tikrai NE. Galbūt aš ir esu bejausmė daug kam, bet tik ne SAVO VAIKO žudymui. Ačiū už patarimą. Ir nemanau, kad priklausau tom tavo "apverktom" moterim. Juk nešioju jį savy ir saugau...

Labas ir tau Visata
žinojau, kad yra tolerantiškų žmoniukų vis dar ir kad nebūtina pačiai taip gyventi ar taip pat jaustis, kad suprastum ką reiškia būti "retesniu reiškiuniu" nei įprasta
tikrai radau daug ko naudingo tavo žodžiuose tikrai, kad super parašei ir ne dėl to, kad neva apgynei mano interesus, bet todėl, kad garsiai pasakei tai kas daugeliui yra atmestina ir netgi svetima.
Žinau, kad vieną dieną išsikapstysiu iš tos "neaiškios" būsenos ir tikriausia atgausiu tuos jausmus kaip buvo iki to... turiu gerą ir mylintį vyrą, kuris nuolat šalia, o ir laukia ir laukiasi labiau negu aš. Dar kartelį dėkui ačiū tau

Labas, Sheba,
tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi dėl tokių kaip tu
ir labai tikiuosi, kad ir aš vieną dieną pajusiu nors dalelę to tavo išgirto jausmo
jei jau nesusirašysim tai SEKMĖS IR IŠTVERMĖS tau gimdant lėliuką

Ačiū Jums visoms

[quote=visata,2005 06 28, 11:40]
"labas
as labai uzjauciu tos moteris, kurios taip kalba apie ir vaikiukus , nesupranta ka turi ir ka praranda...... liudna"

o as - tokias moteris suprantu. ir net labai suprantu. Nes - tai nesamone, kad motinystes instinkta privalom turet kiekviena. Nieko niekas neprivalo. esam tokios, kokios esam. Ir tai lemia - musu vaikysteje musu tevai ir aplinka.

gerai tegul tokie moterys padaro sterilizacija ir viskas kam tad su jais "cackinti" tegul jei pasinores paima vaika is vaiku globos ir tegu augina...
viskas man labai pikta, uz tai nieko Daugiau sia tema nerasysiu... cia mano nuomome ir esu labai kotegoriska siam klausimui

Saugok save ir savo maziuka, ir pasistek gyventi tik pozityviom mintim. Tu tokiom minti labai gali pakenkti vaikuciui, nes rysys uzmezgamas daug anksciau nei tik gimstant vaikuciui, nustatyta, jog nelaukti vaikai turi dideli polinki i savizudybes ir kitokius baisumus. Linkiu pakeisti savo mastyma 180 laipsniu kampu, as neturiu teises smerkti, bet man labai labai keistas toks poziuris...MAnau, kad tikrai gali buti saunia mama...Pagalvok, kad tavo maziukas ar mazyte bus visikai silpnutis, o tu privalai buti jam viskas, ir atrama, ir meile, ir siluma, ir gyvybes palaikymo saltiniu, veliau ir dvasiniu vertybiu sutiekeja... Bukstipri, nes ateina laikas gyventi del to mazo zmogucio, ne tik del saves ir savo vyro. Pagalvok, kokios grazios dienos taves laukia, ir kuo vaikiukas augs labiau, tuo bus smagiau

Skaitau ir kraupstu. Egle, tu gal įsivaizduoji, kad tau kas nors medalį kabins už priverstinį pasiaukojimą ir gimstamumo lygio kėlimą? Ir nesuprantu, kodėl esi pasiryžusi gimdyti vaiką, jei jis tau visiskai nereikalingas? Manai, jis taps reikalingesnis, kai pradės ožius rodyti ar paaugliškus fintus išdarinėti?

Na taip, kiekvieno kelias yra kitoks, bet su tokiom nuostatom labai realu, kad visgi tavo vaiko ir tėtuko kelyje bus kita moteris, kuri ir bus vaikui mama Čia tau maloni perspektyva, nes gamta nemėgsta tuštumos...

Skaitau ir galvoju sau, kokia esu laiminga mergina kad esu tokia optimiste . Gaila man taves Egle, oj gaila, taip tu toli nenuvaziuosi , matyt norejai ir karjeros ir nepriklausomibes ir t.t. bet kas tau pasake kad vaikas maiso mokytis, dirbt ar siekt karjeros? Buk stipri, jug tu moteris - reiske privalai but stipri. Mes cia visos manau toli grazu ne senos kliuskes be tikslu , noru ir siekimu. Bet neverkiam ir patikek pasiekiam. O gal esi tiesiog islepinta mergaite? Atejo laikas ir tau suaugt. visoms ateina... neskleisk negativia energija, tai nieko is aplinkiniu nepadaro laimingu, rask nuo kuo uzsikrest pozitivia! Buk laiminga! Nusisipsok! Padaryk taip, kad visi ziuredami i tave pradetu pavydet Nes , jei mums liudna - mes patis esam tuo kalti.

Buchkis