| QUOTE (Amžina studentė @ 2004 10 06, 22:10) |
Norėjau jūsų paklausti  Ar nebuvo taip, kad jau atrodo viskas  Esat vienas kitu nepatenkinti  Problemos atrodo nebeišsprendziamos arba kažkuri viena pusė nenori jų spręsti, suversdama visą kaltę kitai. Aš nekalbu apie vienos ar poros dienų krizeles. Bet apie tai, kai tokie dalykai tęsiasi mėnesiais. Kaip sprendėt tokias problemas?  |
pirmiausia, tai mes siais laikais labai greit skubame uzdeti atikete"krize" iskilusioms problemoms ar nesutarimams, tokiu budu psichologiskai save nuteikdami kad tai su kuo mes negalime greit susidoroti, yra zymiai sudetingiau ir sunkiau nei kad is tiesu yra...
aisku, sunku, kai iskile nesutarimai neissisprendiza menesi ar du, ir atrodo nematai kelio kaip butu galima iseiti ir to uzburto rato. Gal tiesiog truksta paprasto tarpusavio susikalbejimo, ar esate abu pavarge nuo kasdienybes rupesciu, jauciate vienas kito artumo trukuma, todel ir iskyla labiau nesutarimai, pojutis kad kalbi su siena ar tiesiog apskritai nesinori bendrauti....
Gal jum reik pailseti, atsigauti ir tada bandytis vienas su kitu kalbetis, stengiantis isgirsti ka kiekvienas sako, ir ziureti kur apie ta pati dalyka jus abu kalbate skirtingai ir ji suprantate skirtingai:)
oi nezinau su tais pagyvenimais atskirai.mano pazystama irgi isejo pagyvent atskirai,tai tuo metu atsirado kitas zmogus kuris ja suprato,ji galejo i ji atsiremt. ir ka seima isiro,paskui vyras labai maldavo kad ji griztu atgal,bet taip seima ir isiro.
| QUOTE (bravada @ 2004 12 04, 13:17) |
| oi nezinau su tais pagyvenimais atskirai.mano pazystama irgi isejo pagyvent atskirai,tai tuo metu atsirado kitas zmogus kuris ja suprato,ji galejo i ji atsiremt. ir ka seima isiro,paskui vyras labai maldavo kad ji griztu atgal,bet taip seima ir isiro. |
as tai neturejau omenyje,pailsejimo,tai pagyvenimo atskirai. kaip tik, pailseti reiktu abiem zmonems:)
MIK- tikrai nenorejau priestarauti jusu mintims tik parasiau is savo patirties.O siaip tai daug priklauso ir nuo moters.JI yra namu dvasia, ir nuo jos priklauso daug ,priklauso namu atmosfera.Gal reikia dazniau sakyti savam zmogui myliu,iseinant duot butuku,sugrizus pasisveikint,but psichologei.o visa tai igyvendint aisku labai sunku,o gal sunki tik pradzia. 
| QUOTE (bravada @ 2004 12 04, 14:05) |
| MIK- tikrai nenorejau priestarauti jusu mintims tik parasiau is savo patirties.O siaip tai daug priklauso ir nuo moters.JI yra namu dvasia, ir nuo jos priklauso daug ,priklauso namu atmosfera.Gal reikia dazniau sakyti savam zmogui myliu,iseinant duot butuku,sugrizus pasisveikint,but psichologei.o visa tai igyvendint aisku labai sunku,o gal sunki tik pradzia. |
neaa tikrai nepamaniau, kad man priestarauji, tiesiog perskaicius tavo mintis, supratau, kad gali mano zodziai but neteisingai suprasti, todel ir patikslinau:)
aciu tau uz pastebejima:)
Noriu pasakyti Rasmai, kad labai gerai suprantu ja. Skaiciau skaiciau visus postus, bet labiausiai uzstrigo mintis, kad nesijauchia ji laiminga ir tiek. Taip pat ir man buvo. Metus po skyrybu atgaudinejau save, dar ir dabar procesas tebevyksta. Baisu, kai zhlugdo tavi svajones. O vienai gyvent yra gerai. Tiesiog sumoki brangia kaina uz savo laisve, oruma, savigarba, svajones.
| QUOTE (Amžina studentė @ 2004 11 29, 23:51) |
Apie pusę metų tvėriau Bet ir aš nelikdavau skolinga  Pastebėjau, kad geriausias vaistas nuo tokių dalykų - išvažiavimas kuriam laikui ir pabuvimas atskirai  |
Kol nematai viens kito, tai ir nesipyksti, bet vos susitinki- vel viens kitam uz gerkliu
Isbandziau visokius imanomus budus: kalbetis atvirai, ignoruoti, tyleti, sypsotis... kas dar Gal kokiu protingu zmoniu atsiras, kurie dar kelis punktus parasys? Viena vakara as tiesiog labai ramiai ir graziai paprasiau- sakau buk tu zmogus, nebevadink manes visaip, daryk ka nori, galvok ka nori, buk salia ar nebuk, bet nebevadink manes visaip, nes mane kaip moteri tai labai zemina, juk kiekviena moteris troksta jaustis salia savo vyro karaliene, o as jauciuosi kaip kokia nuvalkiota mazgote Bet jam su nervais negerai, net labai negerai... Taip kad tai tik laiko klausimas kada musu keleliai issiskirs. Jau ir taip paaukoti graziausi metai.
as tai galvoju kad vyrai tai kaip mazi vaikai. tai ir elgtis reikia atitinkamai.Savo vyra daznai pagiriu kartai prie svetimu zmoniu matau jam labai patinka.Na argi ne vaiko reakcija. taip as labai noriu islaikyt seima man su juo gerai o kad jis buna piktas ar grubus tai sakau sau kad gal kokio zaislo negavo.na bandau kaip galedama neiseit is proto kai busim abu durni tai jau bus blogai 
| QUOTE (bravada @ 2004 12 05, 15:39) |
| o kad jis buna piktas ar grubus tai sakau sau kad gal kokio zaislo negavo. |
Bet visgi kazkaip norisi su VYRU gyvent, o ne vaikais apsikrovus
man sakes... su tais sprendimais tai , viskas taip dar labiau pablogejo, kad is vis mane gasdina skyrybomis.nebezinau ka daryti.jis manes nesupranta, atsimusu kaip i siena.viskas pasikeite, kai as pavargau nuo vaikelio... jis nenori girdeti, kad man skauda nugara ar ka kita ir is vis,nebenoriu gyventi.jis man - viskas, neturiu nei draugu nei siaip bendraminciu, man l. blogai.geriau is vis nebuciau dejavus, kad sunku, ar prasius demesio. 
Dziuga, jus abubu turbut pavargot, as nezinau jusu situacijos, nezinau, kiek vyras buna su leliuku, bet net jei tau atrodo kad mazai, jis vistiek galejo pavargti nuo tavo blogos nuotaikos, nuovargio ir pan, tai yra pavargti moraliskai. Ir gaunasi uzburtas ratas: tu uzsiimineji su dukryte, keiti jai sauskelnes, kalbi su ja, keliesi naktimis, darai jai valgyt, ji nevalgo - tada isvis pikta pasidaro, atrodo, kad niekas tavo pastangu nevertina, ir negali suprast ko tas vyras dar gali but nepatenkintas... O jis nori, kad tu butum linksma, sypsotumeis ir pan, bet nespuranta, kad tu pervargus, gal tau depresija nuo sedejimo namie su vaiku, kai pripratus prie zmoniu, demesio ir pan.
As irgi pries iseidama i darba jau jauciausi uzsisedejus, o juk Augustui dar tik puse metuku buvo!!! Ir jau budavo pikta, kad vyras 15 min po darbo uztruko, bendradarbi paveze, o ne namo skubejo ir del kitokiu smulkmenu. Kai pati isejau i darba viskas paprsaciau - abu vienodai dirbam, tad reikalauju vakare kad ir namie tvarkytumemes vienodai - na as valgyt darau ir indus plaunu, o jis grindis isplauna. Ir bunam vienodai pavarge Arba kartais nieko nedarom, tiesiog zaidziam su vaiku, isvarom po darbu i Akropoli prasiblaskyt, kad kasdiene ruosa neuzknistu.
Vienzo mane isgelbejo darbas. Nors labai pasiilgstu vaikucio
Bet uztai nesu depresuota isterike... 
As irgi pries iseidama i darba jau jauciausi uzsisedejus, o juk Augustui dar tik puse metuku buvo!!! Ir jau budavo pikta, kad vyras 15 min po darbo uztruko, bendradarbi paveze, o ne namo skubejo ir del kitokiu smulkmenu. Kai pati isejau i darba viskas paprsaciau - abu vienodai dirbam, tad reikalauju vakare kad ir namie tvarkytumemes vienodai - na as valgyt darau ir indus plaunu, o jis grindis isplauna. Ir bunam vienodai pavarge
Arba kartais nieko nedarom, tiesiog zaidziam su vaiku, isvarom po darbu i Akropoli prasiblaskyt, kad kasdiene ruosa neuzknistu.Vienzo mane isgelbejo darbas. Nors labai pasiilgstu vaikucio
Bet uztai nesu depresuota isterike... | QUOTE (Varėnė @ 2004 12 08, 12:57) |
| Dziuga, jus abubu turbut pavargot, as nezinau jusu situacijos, nezinau, kiek vyras buna su leliuku, bet net jei tau atrodo kad mazai, jis vistiek galejo pavargti nuo tavo blogos nuotaikos, nuovargio ir pan, tai yra pavargti moraliskai. Ir gaunasi uzburtas ratas: tu uzsiimineji su dukryte, keiti jai sauskelnes, kalbi su ja, keliesi naktimis, darai jai valgyt, ji nevalgo - tada isvis pikta pasidaro, atrodo, kad niekas tavo pastangu nevertina, ir negali suprast ko tas vyras dar gali but nepatenkintas... O jis nori, kad tu butum linksma, sypsotumeis ir pan, bet nespuranta, kad tu pervargus, gal tau depresija nuo sedejimo namie su vaiku, kai pripratus prie zmoniu, demesio ir pan. As irgi pries iseidama i darba jau jauciausi uzsisedejus, o juk Augustui dar tik puse metuku buvo!!! Ir jau budavo pikta, kad vyras 15 min po darbo uztruko, bendradarbi paveze, o ne namo skubejo ir del kitokiu smulkmenu. Kai pati isejau i darba viskas paprsaciau - abu vienodai dirbam, tad reikalauju vakare kad ir namie tvarkytumemes vienodai - na as valgyt darau ir indus plaunu, o jis grindis isplauna. Ir bunam vienodai pavarge Arba kartais nieko nedarom, tiesiog zaidziam su vaiku, isvarom po darbu i Akropoli prasiblaskyt, kad kasdiene ruosa neuzknistu.Vienzo mane isgelbejo darbas. Nors labai pasiilgstu vaikucio Bet uztai nesu depresuota isterike... |
aciu uz patarimus,man irgi taip daug kas sako,bet kad as neturiu darbo, man reikia susirasti,nebenoriu dirbti pardaveja....
o patirties vadyboje ar pan. nera.... nzn ka daryti... kaip man ta darba susirasti? gal turi patarimu.
