Krizė šeimoje

#349
As irgi atejau be patirties i reklamos agentura, kurioje jau 3 metus dirbu smile.gif Paskambinau ir pasakiau, kad noriu ateit smile.gif Ir prieme smile.gif Poto prase kad pasilikciau. Tiesa, paskambinau jau siek tiek pazinodama imones savininkus - jie buvo mano klientai ankstesniam darbe, kuriame pardavinejau ora (na tikras nelaimes pardavinejom biggrin.gif ), dirbau uz 200 Lt per men. Reklamos firma tapo mano klientais. Tad nesigailiu iki siol, kad pries tai dirbau kazkokia nesamone - jos deka patekau kur ir svajojau rolleyes.gif
Taciau jau zvalgausi po truputi kito darbelio... Jauciu, kad sita isaugau... Motyvacijos nelabai liko... unsure.gif
Atsakyti
#350
QUOTE (bravada @ 2004 12 04, 14:05)
Gal reikia dazniau sakyti savam zmogui myliu,iseinant duot butuku,sugrizus pasisveikint,but psichologei.o visa tai igyvendint aisku labai sunku,o gal sunki tik pradzia. wink.gif

Pas mus taip ir buvo. 8 metus nuolat sakiau, kad myliu, dalinau butukus kiekviena proga. Ir vyras taip priprato (bent jau man taip atrodo), kad pasibuciuoti atsisveikinant pasidare taip pat iprasta, kaip issivalyti dantis, tiesiog automatiskas veiksmas. Liudna, todel kazkaip pamazu lioviausi tai daryti, o is jo puses nebuvo jokios reakcijos. Dabar jau is viso net kalbames mazai - nezinau jo minciu ir jausmu, kaip ir jis nezino manuju. Nors kiekviena savaitgali varom kartu visa seima kur nors, ir visiem atrodo, kad puikiausiai sutariam, bet is tiesu tai vien liudesys ir nieko daugiau sad.gif
Atsakyti
#351
QUOTE (Rasma @ 2004 10 22, 10:55)
Vakar jis taip paprastai manęs paklausė, kai visi važiavom į parduotuvę "papasakok man, kaip tau diena praėjo" blink.gif Pasijutau kaip tikroje šeimoje rolleyes.gif Po to išlėkė pasportuot, grįžo toks visas energijos kupinas, maudėsi su mergina, aš ilsėjausi..kai dukrytė tarp mūsų įsirangiusi užmigo jis ištiesė ranką patikrinti ar miegu. O aš tokia apsnūdusi, pabučiavau jam delną. Daugiau nieko neprisimenu laugh.gif , tik žinau, kad naktį pabudau pajutusi, kad vyras man glosto galvą, kedena plaukus blink.gif

Likimo ironija: turbut 70% moteru svajoja apie tokius dalykus, o likusios nenori taip gyventi... huh.gif
Atsakyti
#352
QUOTE(Džiuga @ 2004 12 07, 16:56)
man sakes... su tais sprendimais tai , viskas taip dar labiau pablogejo, kad is vis mane gasdina skyrybomis.nebezinau ka daryti.jis manes nesupranta, atsimusu kaip i siena.viskas pasikeite, kai as pavargau nuo vaikelio... jis nenori girdeti, kad man skauda nugara ar ka kita ir is vis,nebenoriu gyventi.jis man - viskas, neturiu nei draugu nei siaip bendraminciu, man l. blogai.geriau is vis nebuciau dejavus, kad sunku, ar prasius demesio. unsure.gif


Kuo greiciau daryk taip, kad jis nebutu viskas tavo gvenime. O tai bus kaip man, kad viena diena pasakys - skiriames is tikruju, ir liksi viena kaip pirstas su vaikiuku.
Cia tiek daug geru moteryciu kurios panasioj situacijoj kaip tu - pades atsipalaiduoti nuo kasdieniniu beduciu.

Gal ir man reiketu... g.gif
Atsakyti
#353
Mum ir tu kriziu buvo!!!! Bet mano nuomone -kad tiesiog ta laika turi islaukti, kazkaip savaime ateina ta dienakai visi pykciai praeina ir pasidaro geriau nei buvo anksciau thumbup.gif
Atsakyti
#354
QUOTE(agneklimjan @ 2004 10 07, 10:09)
Pas mus dabar tokia "krizele", tiksliau, tik man, o vyrui nieko blogo neatrodo  dry.gif .
Nuolat kazkokie nesusipratimai, abejojimas, nusivylimas, nesusisnekejimas. Nors isties tai yra visiskas nesnekejimas. Nezinau, ar yra normalu net flegmatikui kelis menesius nerast laiko pasneket su zmona apie tarpusavio rysi, lukescius, poreikius. Jis sako, kad laiko nera, kad ne ta momenta pasirenku, tai valgo ar "reindzerius" ziuri ir pan. Bet kada nors juk tureciau pataikyt  dry.gif  . Pasivaiksciot nenori, nes tingi, iseit kur nors nenori, nes babkiu nera. Nezinau, kaip prisikast iki pasnekejimo tik apie mus, o ne apie darba, mokslus .....


Mano dabartine situacija labai jau panasi cry.gif Kartais kyla noras nusispjaut i viska,ishsiskirt.Suprantu,kad cia lengviausia iseitis bet jau mano kantrybei galas. sad.gif
Atsakyti
#355
apie tai ka rasote yra daugeliu problema. kai nera pinigu ir kai atsiranda dar daugiau. sad.gif mes pardavem buta, mum po banko nuskaiciavimo liko pinigu rolleyes.gif , bet rupestis tame kad as juos paskolinau tevui menesiui, o jis niekaip neatiduoda 2men. del to su vyru pikstames kad mano patevis zodzio nesilaiko. jis atiduos bet kada. cry.gif . jauciu kad toke jo budai isskirs mus su vyru cry.gif , dabar tokie paslija santykiai, krize. doh.gif vyras dar ne salia, jai butume kartu butu kitaip. man dar mokslai , vaikas trys valandas cry.gif cry.gif cry.gif . nezinojau kaip is padetes issikapstit, nes vyrui reikejo nupirkti vena brangu daikta. uzstatui pinigu nusiunciau, bet likusius kur gauti unsure.gif , su tevu jauciu karas bus. jai nenorite tureti problemu neskolinkit giminems pinigu, kurie nemoka laikit duoto zodzio!!! verysad.gif tevai blogo nelinki, bet mane nervina kad jie dar vyra puldineja, kad jis nori pinigus greiciau atgauti, musu paciu uzdirbtu blush2.gif as suprasciau jai tai butu tik mano pinigai, as sutinku kad nereikia jam duoti, bet ir tai man negaila. bet mama sako kad as vdrug liksiu su vaiku viena o is 125lt., juo atsiustu nepragyvensiu doh.gif g.gif
Atsakyti
#356
Daug šeimų, daug įvairių problemų. Aš su pirmuoju vyru išsiskyriau išgyvenusi vos du metus, likau su dviem vaikais ir visai dėl to nesigailiu. Dar po 5 metų sutikau savo dabartinį vyrą, auginu 6 sūnus ir viskas yra OK. thumbup.gif
O su pirmuoju išsiskyriau todėl, kad nuo vaikų mažiau dėmesio jam liko, nesugebėjom prisitaikyti, pradėjo jis lakstyt su draugais, ieškoti atsipalaidavimo priemonių, šeima rūpėjo mažiausiai schmoll.gif . Skirtis pasiūliau pati, nes ir pati buvau pavargusi nuo trečio DIDELIO vaiko. Jis nenorėjo sutikti, apeliavo į vaikus, kaip jiems bus sunku be tėvo, bet juk skiriamės mes, o ne vaikai, vaikais ir toliau reikia abiem rūpintis blink.gif . Deja, deja. Vaikai tėvo nepažino, kol pati mieste neparodžiau, sūnūs norėtų su tėvu bendrauti, bet jis paskambina tik tada, kai jam ko nors reikia: padėti susirasti darbą, paskolinti pinigų ir pan. doh.gif
Neskatinu visų tuoj pat skirtis, tiesiog įvertinkit situaciją, nes nuspręsti vis tiek reikia pačioms.
Geriau būk alkanas, bet nevalgyk, kas papuolė. Geriau gyvenk vienas, bet ne su kuo papuolė ax.gif 4u.gif
Atsakyti
#357
QUOTE(Agne @ 2004 12 05, 15:05)
Kol nematai viens kito, tai ir nesipyksti, bet vos susitinki- vel viens kitam uz gerkliu cool.gif Isbandziau visokius imanomus budus: kalbetis atvirai, ignoruoti, tyleti, sypsotis... kas dar g.gif Gal kokiu protingu zmoniu atsiras, kurie dar kelis punktus parasys? Viena vakara as tiesiog labai ramiai ir graziai paprasiau- sakau buk tu zmogus, nebevadink manes visaip, daryk ka nori, galvok ka nori, buk salia ar nebuk, bet nebevadink manes visaip, nes mane kaip moteri tai labai zemina, juk kiekviena moteris troksta jaustis salia savo vyro karaliene, o as jauciuosi kaip kokia nuvalkiota mazgote cool.gif Bet jam su nervais negerai, net labai negerai... Taip kad tai tik laiko klausimas kada musu keleliai issiskirs. Jau ir taip paaukoti graziausi metai.



Na. viskas labai patiko tavo aprasyme tiktai jau ne ta mintis, kad paaukoti patyyyyyyyys graziausi metai. Patys graziausi metai yra ne skaiciuose, o sirdyje, kai surandi sau tinkama, mylima ir mylinti zmogu.
savo pirma dieda palikau su 1,5 metuku vaikuciu ant ranku, verkdavau naktimis, kad is berniuko teva atemiau, kai uzeidavo minutes gailetis saves, tai verkdavau, kad ta nevykusi santuoka suede mano p a c i u s graziausius metus, bet laikas tikrai zaizdas gydo... ``atsistojau““ moraliskai ant koju, tapau vel jauna, grazi, atsigavusi moteriske ir dar plius mama savo mielo veidelio suniukui.. Ir plius!! po 7 metu atejo mano patys tikrieji graziausi metai, apie kuriuos, beja, laikas nuo laiko vis slaptai pasvajodavau..
Atsakyti
#358
QUOTE(jėga @ 2005 02 24, 08:57)
Daug šeimų, daug įvairių problemų. Aš su pirmuoju vyru išsiskyriau išgyvenusi vos du metus, likau su dviem vaikais ir visai dėl to nesigailiu. Dar po 5 metų sutikau savo dabartinį vyrą, auginu 6 sūnus ir viskas yra OK.  thumbup.gif
O su pirmuoju išsiskyriau todėl, kad nuo vaikų mažiau dėmesio jam liko, nesugebėjom prisitaikyti, pradėjo jis lakstyt su draugais, ieškoti atsipalaidavimo priemonių, šeima rūpėjo mažiausiai schmoll.gif . Skirtis pasiūliau pati, nes ir pati buvau pavargusi nuo trečio DIDELIO vaiko. Jis nenorėjo sutikti, apeliavo į vaikus, kaip jiems bus sunku be tėvo, bet juk skiriamės mes, o ne vaikai, vaikais ir toliau reikia abiem rūpintis blink.gif .
Geriau būk alkanas, bet nevalgyk, kas papuolė. Geriau gyvenk vienas,    bet ne su kuo papuolė ax.gif  4u.gif


Kaip tavo žodžiai man širdelę ir sielą suvirpino. 4u.gif Didelis vaikas, "dūstantis" tos laisvės..beje, irgi nenorintis skirtis. Aš taip dažnai svajoju apie gyvenimą kitaip. Ne, aš dar sykį kalbėsiuos. Po tavo posto griebė įkvėpimas ax.gif
Atsakyti
#359
Nesupyk, Rasma, ant manęs, bet kažkodėl man atrodo, kad Tu su savo vyru esi pakankamai laiminga g.gif smile.gif
Neaiškinsiu, ką kas turėtų jaust ir kaip kam elgtis, kaip kai kas mėgsta šiam forume daryt ax.gif Bet jei aš nuoširdžiai taip gerai manyčiau apie savo vyrą kaip kad Tu rašai apie savo, tai tikriausiai būčiau su juo laiminga mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Amžina studentė: 24 vasario 2005 - 13:47
#360
mane uzklupo panasi situacija.atsiradus vaikuciui maziau demesio skiriu jam, jis daugiau laiko praleidzia darbe, bent jau taip sako, prie savo hobio (sportines masinos), su mumis retai kada isvaziuoja, o as jau ir nenoriu. kai pradejau dirbti, vakare, grizusi namo jauciuosi pavargus. bet visi darbai: vakariene, indu plovimas, vaiko maitinimas, paruosimas miegui, pagaliau migdymas lieka man. o dar baigineju mokslus, tai atsiranda darbu prie kompo.o mano vyras ir grizes pries dvylika sugeba pareikalauti vakarienes, nesvarbu kad as jau vos kojas pavelku. pats niekada nieko nepasidaro. tai esant tokiai situacijai, manau dinges noras pabuciuoti ir sypsotis yra pateisinamas.
perskaicius Jegos posta nustebau, kad tokia stipri moteris. reikia ir man pagaliau tvirtai apsispresti. kalbejau su vyru apie galima issikyrima, aisku jis nepanoro, nes juk nebebus tarnaites namuose.o as tokia ir jauciuosi.
Atsakyti