Paskaičiusi žiūriu, kad tikrai tų problemų visose šeimose pilna. Nes pas mane irgi dabar "juodasis" periodas. Po 8 metų vedybinio gyvenimo pradėjo ir negerbti, ir nevertinti, visokiais žodžiais apmėto... Jo, čia daug kas sako reikia šnekėtis, spręsti problemas abiems. Bet kai vyras pasako "ką susikūrei tą ir turėk" arba "ką su tavim šnekėti". Kas tada?
O KA JISAI SUKURE.... 
AR JIS TUOMETU PO LOVA BUVO, AR SPINTOJ...
BANDYK GERUOJU, JEI NE TAI IR KANKINTIS DEL TOKIO S.... NEVERTA...
AR JIS TUOMETU PO LOVA BUVO, AR SPINTOJ...
BANDYK GERUOJU, JEI NE TAI IR KANKINTIS DEL TOKIO S.... NEVERTA...
Na, tos problemos tam ir yra, kad savo egoizmus šlifuotume per nepasitenkinimus vieni kitais, per derinimąsi. 
Ir per ieškojimus tikrųjų tiesų - kiekvienam savų. 
O man manasis pats siūlydavo, kad geriau parašyčiau, nes jau po sakinio šnekos aš jį užmušdavau savo argumentais ir emocijų energija. 
Dabar pasitaiko irgi visko, bet susišnekam dažniau ir vis suprantamiau. Tiesiog aš išmokau konkrečiau kalbėti ir girdėti, o jis - klausytis ir vertinti jausmus, ne tik protą ar išorinius dalykus. Ir, aplamai, pradėjom skirti emocijas nuo jausmų.
Ir per ieškojimus tikrųjų tiesų - kiekvienam savų. O man manasis pats siūlydavo, kad geriau parašyčiau, nes jau po sakinio šnekos aš jį užmušdavau savo argumentais ir emocijų energija. Dabar pasitaiko irgi visko, bet susišnekam dažniau ir vis suprantamiau. Tiesiog aš išmokau konkrečiau kalbėti ir girdėti, o jis - klausytis ir vertinti jausmus, ne tik protą ar išorinius dalykus. Ir, aplamai, pradėjom skirti emocijas nuo jausmų.
Ekojura jau tu man atleisk, bet koks tikslas tuoktis tada? Jei dar nesusituoke ,o jau mintys apie skyrybas kyla.
Manai, asara, as apie tai nepagalvoju?? Jau geriau issiskirti dabar nei susituokus. Santuoka gi nieko neisgelbes...
Va butent. Kazkada mane paliko po 7 draugystes metu. Oi, kiek asaru ir nervu buvo. Bet siandien galiu tik didziuli Aciu jam pasakyti. Nes nebutu is to iseje nieko gero.
ir pas mus seimoje visko yra, paskutiniu metu, kada vyras ilga laika buna komandiruoteje, tai sustiprejo nepasitikejimas manimi, nors is tikruju bereikalingai ir atsirado didelis pavydas, bet as i tai nekreipiu demesio, zinau, kad grys, susesime viska issiaiskinsime ir manau vel viskas susirikiuos i savo vietas, juk visko buna, visko reikia, reikia tik laselio kantrybes..
Pas mus kaip pas daugeli-randu problemu pati,kartais kur visai nera,prisigalvoju ko nereikia. Bet as susipykus (mes abu karstakosiai) noriu truputi ramiai apgalvoti ir tada aiskintis,o jam reik iskart.Bet dziaugiuosi,kad jis visada nori kalbeti.Ir kaip nekeista cia jis dazniau libdo musu santykius,o as tik priekaistauju ,kad man viskas negerai (pripratau prie gero ). Pati tai suvokiu ir uzduodu sau klausima,o ka as darau,kad butu mums geriau....ogi nieko,kazkoks siaubas.Ipratau ,kad del manes stengiasi,o pati nenoriu net pirsto pajudinti. Reikia pagaliau i prota ateiti,nes kiek zmogus gali kesti priekaistus,o paskui nagus griausiuos.
Bet pagalvoju,kad ir jis ne aukselis (visi su trukumais) ir is kur pas mane kartais tiek kantrybes su juo per tuos metus
(labai daug visko buvo per 5 metus).Tikrai svarbiausia moketi kalbetis 
,bet paskui ir isvadas padarius kazka keisti,o ne tik kalbeti,o paskui vel elgtis taip pat. 
Bet pagalvoju,kad ir jis ne aukselis (visi su trukumais) ir is kur pas mane kartais tiek kantrybes su juo per tuos metus
(labai daug visko buvo per 5 metus).Tikrai svarbiausia moketi kalbetis ,bet paskui ir isvadas padarius kazka keisti,o ne tik kalbeti,o paskui vel elgtis taip pat.
| QUOTE (vilko_puse @ 2004 10 07, 07:28) |
| ps. Ragnez, an tavo avataras tai . seniai maciau toki grazu. |
Aha, as ka tik irgi ta pati pagalvojau
O dar kai pamaciau vilko_puses posta.. Neiskenciau nepritarusi.. Paprastai avataru nekomentuoju, bet sisyk nesusilaikau. Super
O dabar, kad jau kazka rasau, reikia gal ir i tema pasisakyt..
Taigi: skaitau jusu postus ir visai tai i gera
: suprantu, kad normalu karts nuo karto krizeles seimoje, visiems taip buna ir tiesiog neisvengsi. Taip jau yra, kai du zmones gyvena..Uztai kaip paskui saldu susitaikyti..
Tada taip stipriai pajunti, kaip ta zmogu myli ir kokie nereiksmingi ir neesminiai visi tie priekaistai, uzpykimai buvo..O svarbiausia tai yra kalbeti, viska - ir gera, ir bloga- issakyti iskart, kad veliau nesprogtu uzdelsto veikimo bomba.
| QUOTE (ekojura @ 2004 10 07, 11:09) |
| Jau praėjo trys dienos, o pasekmės tokios: 1. stengiuosi jį palepinti, kaip galiu 2. prieš mane erzinančias smulkmenas užmerkiu akis 3. mylimės kasdien, nors ir nevisada man norisi 4. dar daugiau dėmesio skiriu savo išvaizdai 5. atsirado širdies skausmai - dūrimas 6. nuolatinis galvojimas - o gal jam išgaravo jausmai? o gal isimylėjo kitą? Tai va. Tokia istorija  Nežinau, kuo ji baigsis... O gal jis nebenori tuoktis?Jis nenori apie praėjusį savaitgalį kalbėtis, sako, neprimink, pamirškim. O blogiausia, kad man nepasimiršta ir kažin ar kada pasimirš Dar tie prietarai dėl ilgų draugysčių Nu, vienu žodžiu, jausmas kaip perkūno trenktas.. |
na ir kiek tu taip save prievartausi? 
išlepinsi savo būsimąjį dar net neapsivedus, o paskui nagus grauši... žinoma pastangos reikalingos abiejų, kad prieiti kompromiso, bet juk visą gyvenimą nedarysi vien tai, kas tik jam patinka??? o gal esi tokia didelė optimistė, kad manai jog pajėgsi kadien mylėtis per nemielą? užmerkti akis prieš erzinančias smulkmenas? jau vien tavo atsiradę širdies skausmai tau aiškiai rėkia-tai ne tau... ir patikėk, kad apsivedus tau bus tik dar sunkiau, nes viskas tik dar labiau paaštrės.. galbūt protingiausia būtų nukelti tas vestuves ir pagyvenus pažiūrėti kas iš to išeis-bet pastangos ir kompromisai turi būti iš abiejų pusės, o ne tik tavo vienos.. sėkmės priimant teisingus sprendimus
jo.. paskaiciau ir geriau pasijutau kaip tikra lietuve - jei blogai, tai gerai kad ne man vienai
kazkaip tik neseniai pagalvojau kad jau 7m kartu.. ir tada patapo viskas aisku... o krize jau buvo toli pazengusi - skyrybu dokumentu tvarkymu, menesi gyvenom jau atskirai... visokios mintys kyla...
paskutiniu metu vadovaujuosi prinicpu - nori pakeisti pasauli, pirma pasikeisk pats... stebiu ssave. Pripazistu kad esu per daug reikli tiek sau, tiek kitiems, esu maksimaliste - arba viskas arba nieko (cia matyt vis dar tas jaunatviskas maximalizmas, gal su amzium pasikeis ), noriu idealo, kurio visai nera... noriu visko ir dabar taigi, bandau su savimi tvarkytis...
o vyras kaip ir daugumos - tas pats per ta pati, tiesa sakant jau net man kartais noras praeina kalbetis, nes jau kelinti metai moralas tas pats, bandziau ir surasyt viska- sakau va, kita syki nereiks man sneket, visteik kaskart tas pats... ir zinoma, jo akimis - tai as prisigalvojo nebutu dalyku, man galvoj negerai, as per daug pavydi, per daug mastau, per daug noriu ir t..t .. tada pasiulau susirasti kvaila vista ir "zenytis" su, vat gal ji nesikabines ir su viskuo sutiks ir busite laimingi
kai buvom issiskyre, kiekvienas gyvenom sau, laiko kaip sakant veltui neleidom./.. tiesa, skyrybu priezasciu buvo daug - persikraustymas is Vilniaus, diplominio man rasymas, mazas vaikas, jo LOSIMAI ir prasidejusios nesekmes ... mazai bendravimo ir t.t. tai va, po keistu susibegimo vel draugen aplinkybiu gavau toki kaip ir pagyrima - sako, zinai, kokios mergos tupos... baisu... ner apie ka sneketis su jomis.. nebent apie ora... zodziu pasibaisejo, ir sake net tuomet kai pyko ant manes pagalvodavo, kad visgi ne kokia kvaile paskutine turejo... vat taip.. oi sita tema turbut romana galeciau parasyti... tikiuosi ir linkiu kad tu kriziu butu kuo maziau, ir jos kuo lengviau sprestusi...
kaip tikra lietuve - jei blogai, tai gerai kad ne man vienai kazkaip tik neseniai pagalvojau kad jau 7m kartu.. ir tada patapo viskas aisku... o krize jau buvo toli pazengusi - skyrybu dokumentu tvarkymu, menesi gyvenom jau atskirai... visokios mintys kyla...
paskutiniu metu vadovaujuosi prinicpu - nori pakeisti pasauli, pirma pasikeisk pats... stebiu ssave. Pripazistu kad esu per daug reikli tiek sau, tiek kitiems, esu maksimaliste - arba viskas arba nieko (cia matyt vis dar tas jaunatviskas maximalizmas, gal su amzium pasikeis
), noriu idealo, kurio visai nera... noriu visko ir dabar taigi, bandau su savimi tvarkytis...o vyras kaip ir daugumos - tas pats per ta pati, tiesa sakant jau net man kartais noras praeina kalbetis, nes jau kelinti metai moralas tas pats, bandziau ir surasyt viska- sakau va, kita syki nereiks man sneket, visteik kaskart tas pats... ir zinoma, jo akimis - tai as prisigalvojo nebutu dalyku, man galvoj negerai, as per daug pavydi, per daug mastau, per daug noriu ir t..t .. tada pasiulau susirasti kvaila vista ir "zenytis" su, vat gal ji nesikabines ir su viskuo sutiks ir busite laimingi
kai buvom issiskyre, kiekvienas gyvenom sau, laiko kaip sakant veltui neleidom./.. tiesa, skyrybu priezasciu buvo daug - persikraustymas is Vilniaus, diplominio man rasymas, mazas vaikas, jo LOSIMAI ir prasidejusios nesekmes ... mazai bendravimo ir t.t. tai va, po keistu susibegimo vel draugen aplinkybiu gavau toki kaip ir pagyrima - sako, zinai, kokios mergos tupos... baisu... ner apie ka sneketis su jomis.. nebent apie ora... zodziu pasibaisejo, ir sake net tuomet kai pyko ant manes pagalvodavo, kad visgi ne kokia kvaile paskutine turejo... vat taip.. oi sita tema turbut romana galeciau parasyti... tikiuosi ir linkiu kad tu kriziu butu kuo maziau, ir jos kuo lengviau sprestusi...
| QUOTE (Zhiema @ 2004 10 08, 17:36) |
| jo.. paskaiciau ir geriau pasijutau kaip tikra lietuve - jei blogai, tai gerai kad ne man vienai kazkaip tik neseniai pagalvojau kad jau 7m kartu.. ir tada patapo viskas aisku... o krize jau buvo toli pazengusi - skyrybu dokumentu tvarkymu, menesi gyvenom jau atskirai... visokios mintys kyla... paskutiniu metu vadovaujuosi prinicpu - nori pakeisti pasauli, pirma pasikeisk pats... stebiu ssave. Pripazistu kad esu per daug reikli tiek sau, tiek kitiems, esu maksimaliste - arba viskas arba nieko (cia matyt vis dar tas jaunatviskas maximalizmas, gal su amzium pasikeis ), noriu idealo, kurio visai nera... noriu visko ir dabar taigi, bandau su savimi tvarkytis...o vyras kaip ir daugumos - tas pats per ta pati, tiesa sakant jau net man kartais noras praeina kalbetis, nes jau kelinti metai moralas tas pats, bandziau ir surasyt viska- sakau va, kita syki nereiks man sneket, visteik kaskart tas pats... ir zinoma, jo akimis - tai as prisigalvojo nebutu dalyku, man galvoj negerai, as per daug pavydi, per daug mastau, per daug noriu ir t..t .. tada pasiulau susirasti kvaila vista ir "zenytis" su, vat gal ji nesikabines ir su viskuo sutiks ir busite laimingi kai buvom issiskyre, kiekvienas gyvenom sau, laiko kaip sakant veltui neleidom./.. tiesa, skyrybu priezasciu buvo daug - persikraustymas is Vilniaus, diplominio man rasymas, mazas vaikas, jo LOSIMAI ir prasidejusios nesekmes ... mazai bendravimo ir t.t. tai va, po keistu susibegimo vel draugen aplinkybiu gavau toki kaip ir pagyrima - sako, zinai, kokios mergos tupos... baisu... ner apie ka sneketis su jomis.. nebent apie ora... zodziu pasibaisejo, ir sake net tuomet kai pyko ant manes pagalvodavo, kad visgi ne kokia kvaile paskutine turejo... vat taip.. oi sita tema turbut romana galeciau parasyti... tikiuosi ir linkiu kad tu kriziu butu kuo maziau, ir jos kuo lengviau sprestusi... |
