Krizė šeimoje

#37
Nusprendziau pasisakyti. Galejau ir nutyleti, taciau jusu pasisakymai man labai padejo - ACIU, todel manau, kad tureciau pratesti:
Pas mus ta krize tesiasi lygiai tiek, kiek gyvenam kartu. Nors aisku mano vyras taip negalvoja ir kaip daugumos is jusu nemato problemos. Is pradziu bandziau kalbetis, prisimenu ir kelis pabandymus kazka parasineti, bet kai nsusibodo skandalai ir nuolatinis siuntimas pasigydyti, tai palikau ramybeje. rezultatas toks, kad nustojom isvis kalbetis - nu ner problemos! Tada visko kaupimas savyje paisreiske tuo, kad man viskas blogai. Dabar as jau ir pati nebezinociau nuo ko pradeti. Kadangi siuo metu jau dvi savaites esam toli vienas nuo kito, tai bendraujam laiskais. Pabandziau parasyti, kas mane slegia, kas blogai ir gavau tikslia diagnoze - man depresija! Sutinku , man depresija. Visgi po atkaklaus bandymo gavau teigiamus atsakymus i kai kurias salygas, taciau, kazkodel jausmas, kad tai ir vel liks pazadais, nes realiai igyvendinti jas iseina tik trumpam laikui. Kaip ir vel tas "pakalbesim, kai sugrisi" - grynas atsifutbolinimaas, nes diskusija jam nebepakeliama. Kazkaip dar iseina susikalbeti per bambejima, bet as jau pavargau bambeti, pati saves tokios nekenciu, bet jei tik bandau nuosirdziai ir ramiai destyti savo mintis, tai is jo puses kyla nearealus pasiutimas, o kadangi tuo momentu esu labai atsiverusi, tai gaunu skaudu smugi. Pas mus kazkaip nebeliko susitaikymu, nei to saldumo susitaikius. Labai sudetinga ir nepakeliama man. Apie jokius psichologus negali buti ir kalbos - mano vyras niekada ten neis. Galiu eiti tik as, bet kaip gi pavargau galvoti uz du. Sedejau sian ir isivaizdavau, kad turiu vieno, be didelio, grazaus, jaukaus kambario nameli, stabilu darba, kad uztektu pinigu tik pragyvenimui. Kaip krykscia mano vaikai, kai esam visi trys- as ir du mano vaikuciai ir dega zvake ant vakarienes stalo wub.gif Kaip as kartais liudziu , verkiu, bet visad lieku suprasta, ne psichine, gal tiesiog truputi vienisa, kaip ir dabar. Issiskirti yra sunku, nes as myliu savo vyra. Ir jeigu ta meile butu bent kiek silpnesne, tai manau butu atsirade daug progu iseiti savu keliu. heart.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Tvarkele: 18 spalio 2004 - 00:40
#38
Neliudek Tvarkele wink.gif manau ne visiems vyrams dievulis suteike galimybe buti jausmingiems. Ypac savo zmonoms wub.gif
Dabar rudenelis, o ir iki depresijos tik vienas zingsnis. Nepasiduokim tokiom liudnom ir melancholiskom nuotaikom wink.gif Juk mes turime viena kita siame nuotsbiame forume. Mes niekada neatsisakome isklausyti ir suprasti. Ir niekada negailime uzuojautos ir supratimo heart.gif
O vyrai g.gif jie buvo ir liks savimylos ir egojistai blink.gif Pasistenkime uzauginti savo sunus tokiais vyrais, kuriu zmonos neverktu ir neturetu depresijos rolleyes.gif
Atsakyti
#39
QUOTE (Tvarkele @ 2004 10 18, 00:39)
bet kaip gi pavargau galvoti uz du.

tvarkele,
žinok ir aš taip jaučiuosi. tik man neišeina laikyti užgniaužus savyje, turiu laikas nuo laiko išsirėkt.
Atsakyti
#40
Mamusiuka clap_1.gif ypac paskutine fraze , kad sunu zmonos neverktu thumbup.gif
Anot F.Hebelio :
" Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad, apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą."
Kaip as visada sakau - leiskime gyvenimui teket sava vaga , nespartinkime jo žingsnių wink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Arvira: 18 spalio 2004 - 15:14
#41
rolleyes.gif Jūs čia tokios atviros.... heart.gif
Na gerai, ir aš tokia pabūsiu.
Praeitą šeštadienį aš vyro pati paprašiau skyrybų.
Jau 2 metus bandom keistis abu, bet niekas nesikeičia, na nebent labai trumpam..Kažkada ėjau pas psichologus dėl šeimos, rašiau laiškus vyrui, bandžiau įtikti savo mylimam žmogui, pasikeičiau kiek galėjau ir mokėjau. Ir ne depresija man, tiesiog pabodo laukti, visą savo trumpą gyvenimą kažko viltis ir gyventi laukimu kada aš būsiu laiminga ir viskuom patenkinta. Gal tai ir mano vidinė problema, kad tiek daug noriu laugh.gif Mąsčiau, dėjau visus pliusus už ir minusus prieš..Laimėjo lygiosios, bet tada aš rinkausi. Po to blaiviu protu ir ramia sąžine paprašiau skyrybų, ne konflikto metu, ne ant karštųjų..atvirkščiai...savaitgalio rytą, per vieną iš tų retų dienų, kai vyras savaitgalį nedirba. Ir paverkiau ir užmigt sunku buvo, bet atėjo toks palengvėjimas smile.gif Sekmadienį vyras aišku paklausė "ar mano bloga nuotaika dingo"..O jos ir nebuvo, tai ne bloga nuotaika, tai mano sprendimas ir aš tai atkartojau..Man atrodo vyras buvo šoke..mąstė, vėl pradėjo santykių aiškinimąsi, o aš atsakiau, kad to nenoriu..galų gale paprašė paskutinės galimybės, paskutinio šanso mums gyventi kartu ir aišku pažadėjo tapti tokiu, kokiu aš jį norėčiau matyti...
O aš jo nenoriu keisti, jis labai geras žmogus ir tėvas, bet aš pati nebegaliu nuo jo gerumo rolleyes.gif Jis man per geras, man per sunku šalia tobulo žmogaus gyventi sad.gif Ir nežinau kas bus toliau, bet paskutiniu šansu netikiu..Negaliu sakyti, kad "atleidau" nes nėra ką atleisti ir negaliu sakyti "daviau paskutinę galimybę"..ne. Tiesiog aš nusprendžiau, kad aš nesu ta jo išrinktoji, ta jo antra pusė, jo mylima žmona. va tau boba ir devintinės..krizė vadinasi smile.gif Gyvenimas eina, vyras šalia, gyvenam, nesibaram...Aš myliu savo vyrą, netgi labiau, nei tekėdama, bet gyventi kartu mums abiems nebeišeina rolleyes.gif Ir tikiu, kad mane vyras myli, nes tada tų konfliktų ir nebūtų, to aiškinimosi..išėjai į skirtingas puses ir tiek.
Atsakyti
#42
per geras???? .......tai rasma kaip gavosi su tais pliusais ir minusais...jeigu daugiau minusu tai per blogas, netinkamas....jeigu pliusu, tai jis man per geras.... g.gif g.gif g.gif ...... gal cia siaip pagailo saves ir viskas... rudenine depresija wink.gif ....vakarai ilgi ir niurus..... kame pasireiskia tas jo gerumas??
Atsakyti
#43
rasma, tu labai drasi wub.gif
Atsakyti
#44
as irgi turejau daug kriziu, priejome prie to, kad teko issiskirti, nes jau neimanoma buvo gyventi, toki zingsni pirma zengiau as, nepriestaravo ir jis, o dabar 9 men po skyrybu praejus, nusprendeme ir pamateme, kad pragyvenus 11 metu kartu, vis tiek sirdyje kazkas lieka, ir vel esame kartu,patikekite, esame mate daug ko, tad dabar nera vietos pykciui ir pavydui, viska pradejome nuo nulio, sekasi visai neblogai, tuo dziaugiasi ir sunus, nes tecio jam labai truko
Atsakyti
#45
Blogiausia ir yra tame , kad kartais mums visoms taip atrodo ,kai depresija ar kitos priezastys privercia taip mastyt, nes dar blogiau kai skiriasi po to vel sugrizta , o apie vaikus galvojat g.gif , kaip pasakė P.Mantegaca " Jeigu jaučiatės laimingas, neanalizuokite savo laimės: tai tas pats, kaip suplėšyti gražią peteliškę, kad būtų geriau matyti jos grožis." Visi klystam , darom klaidas todel ir esam zmones , bet nereikia dievo varyt i medi - juk is klaidu mokomes ir neskubet visko nutraukt , nes ne visos sugriautos pilys atsistato wub.gif
Atsakyti
#46
QUOTE (Arvira @ 2004 10 18, 16:50)
nes ne visos sugriautos pilys atsistato wub.gif

kartais geriau statyti is naujo, nei prikelinet griuvesius wink.gif
Atsakyti
#47
Tiek rašiau ir dingo sad.gif
Dabar pasakysiu trumpai..Pliusai ir minusai buvo po lygiai..gal net negaliu sakyt minusai..kas man nepatinka, tai nereiškia, jog yra žmogaus yda..man nepatinka, o kitai gal būtų vyro privalumas laugh.gif Čia toks sąlyginis suskirstymas.
Jis išties labai geras ir paprastas žmogus, ramus vyras..bet mes per daug skirtingi..aš nebegaliu pakelti priekaištų..pavargau pastoviai galvoti ar elgiuosi taip, kaip jam patiktų, ar tais žodžiais prabilau, kad tik jis nesupyktų, neįsižeistų, pavargau spėlioti kokios jis nuotaikos, kodėl jis toks tylus ir pan.
Aš noriu būti drauge su mylima šeima, leisti laiką kartu,trise, negirdint priekaištų, kad kitos moterys vyro po padu nelaiko (nors ir aš nelaikau, tik kartais nenoriu, kad jis išeitų ir to paprašau...), aš pavargau būti bloga motina dėl to, kad pervargusi nuo dukros išdaigų imu ją ir išbaru, aš nenoriu būti durne..noriu, kad būtų palaikomos mano iniciatyvos, jei ko imuosi, noriu benrų tikslų, siekių, bendro požiūrio į mano manymu esminius dalykus..tiek mažai ir tiek daug vienu metu noriu. Mes abu labai geri ir abu labai skirtingi..dabar norėtųsi patikrinti teoriją, kad sugyventi gali tik panašūs žmonės smile.gif

O šiaip, drąsa yra ne skirtis, drąsa yra nugalėti sunkumus..Bet aš jau pasuoju..kol tikrai man ta depresija neatėjo, nutariau gelbėtis laugh.gif
Atsakyti
#48
Joooo, Rasma blink.gif Aš asmeniškai tai nesuprantu to "per geras" g.gif Man taip nebuvo wink.gif
Mano požiūriu, tai aš vyrui per gera rolleyes.gif laugh.gif
Rasma, o Tu nenori pagyventi atskirai? Pora savaičių ar mėnesį. Kai kuriems tai labai padeda - kiekvienas ramiai apmąsto savo elgesį, pasiilgsta (arba ne) vienas kito...
Atsakyti