| QUOTE (nikitta @ 2004 10 18, 15:53) |
kartais geriau statyti is naujo, nei prikelinet griuvesius  |
Tai aisku jei ieskai kas lengviau , nes nauja statyt paprasta , o pakelt is griuvesiu nelengva ir ta sugeba tik labai stiprus zmones
O siaip pilis taikiau Rasmos istorijai , o ne toms istorijoms , kurias is griuvesiu tikrai neverta kelt
bet kodel visi taip bijo lazko naujo?ir visada laikosi seno... 
| QUOTE (rudaake @ 2004 10 18, 17:34) |
| bet kodel visi taip bijo lazko naujo?ir visada laikosi seno... |
O kur garantija , kad bus geriau
nes paprastai nuo vilko ant meskos uzsoki ir jei jauti 
kad senas mielesnis tai kokio velnio viska griaut ir ieskot nuotykiu savo uzpakaliui...bent mano tokia nuostata , o aplamai mano santuoka 
tik irgi visko buna , bet mes neesam vienisi dviese , o ilgiausiai esu pykusi ant savo vyro 10 min. ir kai labai susikaupia pykcio mes pabegam dviese nuo visko ir jauciames kaip meiluziai - tuomet nekyla mintys griaut ar statyt 
Rasma,as 
soke 
Tai kur padrasinimai,
mergaitem 
Papildyta @ [mergetime]1098117664[/mergetime]
Bet .....Jau ...Tu ,negali pasiduoti
soke Tai kur padrasinimai,
mergaitem Papildyta @ [mergetime]1098117664[/mergetime]
Bet .....Jau ...Tu ,negali
pasiduoti
| QUOTE (Arvira @ 2004 10 18, 18:20) |
| O kur garantija , kad bus geriau nes paprastai nuo vilko ant meskos uzsoki ir jei jauti kad senas mielesnis tai kokio velnio viska griaut ir ieskot nuotykiu savo uzpakaliui...bent mano tokia nuostata , o aplamai mano santuoka tik irgi visko buna , bet mes neesam vienisi dviese , o ilgiausiai esu pykusi ant savo vyro 10 min. ir kai labai susikaupia pykcio mes pabegam dviese nuo visko ir jauciames kaip meiluziai - tuomet nekyla mintys griaut ar statyt |
todel pries darant svarbu zingsni viska apgalvojam.juk gaila metu,gaila to,ka jau sukureme.kam vel viska patirt is naujo.vel pazint nauja gyvenima,pazint nauja zmogu,jo charakteri...bet kartais ateina mintis, kad zodis "pasitaisysiu" yra laikinas.praeis menuo,du,puse metu...ir vel.bet gyvenimas gal tam ir yra tam kad kentet.
Nezinau mergaites , nes kiekviena turim savo nuomone ir jos uzgincyt neimanoma , nes kiekviena savotiskai teisi
Matai Rudaake man neteko daznai tokio zodzio girdet " pasitaisysiu ", o is tiesu tik viena syki ir jo nesulauze , nes yra zmoniu kurie laikosi savo zodzio kiti ne , bet mes tekam ne aklai - matom koks zmogus
ir po 20 m. santuokos dar manau gali but kriziu...o gal ir ne
Matai Rudaake man neteko daznai tokio zodzio girdet " pasitaisysiu ", o is tiesu tik viena syki ir jo nesulauze , nes yra zmoniu kurie laikosi savo zodzio kiti ne , bet mes tekam ne aklai - matom koks zmogus
ir po 20 m. santuokos dar manau gali but kriziu...o gal ir ne
Rasma 
nors jei jauti kad tau bus geriau... tik 
uz toki drasu zingsni... bet ar ne tu sakei kad lauksi 30-mecio? atrodo sakei po 2m... bet kokiu atveju SEKMES!
nors jei jauti kad tau bus geriau... tik uz toki drasu zingsni... bet ar ne tu sakei kad lauksi 30-mecio? atrodo sakei po 2m... bet kokiu atveju SEKMES!
Jo, visos jūs teisios..net ir tai, kad kai man bus 30, tai tada aiškiai matysiu Na, buvau nusprendusi atidėti viską iki 30-mečio, nes lyg viskas ir gerai, bet tiesiog toks sprendimas buvo padiktuotas sąžinės. Vyras man renka naują mašiną pirkt, tolimuose planuose gal kokia sodyba ar pradėta namo statyba, ar kažkas pan. Vienu žodžiu gražios, skaidrios svajonės..O aš nežinau mudviejų ateities 
Jis mato mus laimingus, o aš ne. Aš negaliu apgaudinėti artimo, mylimo ir brangaus žmogaus, kad aš su juo taip, kaip gyvenu dabar, galėsiu gyvent toliau Žmogui svarbus jo gyvenimas..atimti du metus iš savęs dar galiu, bet iš jo turbūt ne. Jūs manęs nežiūrėkit, kaip aš - ne jūs, taip jūs- ne aš
Na, tiesiog niekada nesvaigau dėl santuokos, dėl meilės. Manęs žmonės klausė ar aš numačiau kokia bus santuoka, ar mačiau koks yra mano vyras? Numačiau. "O tai kam tekėjai?" klausia tie protingi žmonės. Į ką aš visada atsakau "o kodėl man reikėjo netekėt? Jei aš galiu kada nusiplykit su verdančiu pienu, tai man gyvenime niekada nebevirt manų košės???". Aš tikėjau savo valia ir stiprumu su šiuo vyru iki smerties varžytis kuris kurį, žinojau koks bus gyvenimas pirmą vestuvių dieną, kada mes taip susipykom parke į kurį nuvažiavom iškart po santuokos sakramento bažnyčioje, kad aš net kartu fotografuotis nenorėjau
Galvojau nusiimsiu batą su tuo smailu kulnu, duosiu per pakaušį ir važiuoju atgal į bažnyčią kol lytinių santykių nebuvo ir santuoką anuliuot galima Ale, grynam ore kažkaip atvėsau, fotografas pasukiojo į visas puses, foto neblogos gavosi Susipykom ir antrą vestuvių dieną..medaus mėnesiu aš vadinu patį juodžiausią laikotarpį..ir žmonėms juokauju, kai šeimoj blogai, kad išgyvenu "medaus mėnesį" Visi tokie tampa nostalgiški, negi jiems žinot kas pas mus dėjosi O mes karštuose kraštuose to medaus ieškojom, tai ir temperamentai neatsiliko Kažkur aukštai, Italijos kalnuose išspardžiau prie autobuso lagaminus ir pėsčiom žemyn nuo kalno tokiu keliu-serpantinu namo žygiavau sakydama, kad vsio tikrai paskutines dienas aš su tuo diedu leidžiu Šakės, kelių šalių viešbučio kambarius valerijonu prilaisčiau, kol tuos 30 lašiukų dėl šventos ramybės prikrapindavau į šaukštą Et, buvau tikrai labai jaunutė, tai spirgėjau..dabar rami kaip ta karvutė, racionali, fatalistė..Tikiu tik Dievu, bet ne vyru.
Vyras mane per 5 santuokos metus įveikė, pripažįstu Jam kitokios žmonos reikia ir tiek
Na, buvau nusprendusi atidėti viską iki 30-mečio, nes lyg viskas ir gerai, bet tiesiog toks sprendimas buvo padiktuotas sąžinės. Vyras man renka naują mašiną pirkt, tolimuose planuose gal kokia sodyba ar pradėta namo statyba, ar kažkas pan. Vienu žodžiu gražios, skaidrios svajonės..O aš nežinau mudviejų ateities Jis mato mus laimingus, o aš ne. Aš negaliu apgaudinėti artimo, mylimo ir brangaus žmogaus, kad aš su juo taip, kaip gyvenu dabar, galėsiu gyvent toliau Žmogui svarbus jo gyvenimas..atimti du metus iš savęs dar galiu, bet iš jo turbūt ne. Jūs manęs nežiūrėkit, kaip aš - ne jūs, taip jūs- ne aš Na, tiesiog niekada nesvaigau dėl santuokos, dėl meilės. Manęs žmonės klausė ar aš numačiau kokia bus santuoka, ar mačiau koks yra mano vyras? Numačiau. "O tai kam tekėjai?" klausia tie protingi žmonės. Į ką aš visada atsakau "o kodėl man reikėjo netekėt? Jei aš galiu kada nusiplykit su verdančiu pienu, tai man gyvenime niekada nebevirt manų košės???". Aš tikėjau savo valia ir stiprumu su šiuo vyru iki smerties varžytis kuris kurį, žinojau koks bus gyvenimas pirmą vestuvių dieną, kada mes taip susipykom parke į kurį nuvažiavom iškart po santuokos sakramento bažnyčioje, kad aš net kartu fotografuotis nenorėjau
Galvojau nusiimsiu batą su tuo smailu kulnu, duosiu per pakaušį ir važiuoju atgal į bažnyčią kol lytinių santykių nebuvo ir santuoką anuliuot galima Ale, grynam ore kažkaip atvėsau, fotografas pasukiojo į visas puses, foto neblogos gavosi Susipykom ir antrą vestuvių dieną..medaus mėnesiu aš vadinu patį juodžiausią laikotarpį..ir žmonėms juokauju, kai šeimoj blogai, kad išgyvenu "medaus mėnesį" Visi tokie tampa nostalgiški, negi jiems žinot kas pas mus dėjosi O mes karštuose kraštuose to medaus ieškojom, tai ir temperamentai neatsiliko Kažkur aukštai, Italijos kalnuose išspardžiau prie autobuso lagaminus ir pėsčiom žemyn nuo kalno tokiu keliu-serpantinu namo žygiavau sakydama, kad vsio tikrai paskutines dienas aš su tuo diedu leidžiu Šakės, kelių šalių viešbučio kambarius valerijonu prilaisčiau, kol tuos 30 lašiukų dėl šventos ramybės prikrapindavau į šaukštą Et, buvau tikrai labai jaunutė, tai spirgėjau..dabar rami kaip ta karvutė, racionali, fatalistė..Tikiu tik Dievu, bet ne vyru.Vyras mane per 5 santuokos metus įveikė, pripažįstu
Jam kitokios žmonos reikia ir tiek
Saunuole, Rasma. Nesvarbu, kaip baigsis si karta, vis gi, noretusi tik sveikinti toki tavo zingsni.
Jau daugiau kaip metus gan idemiai skaitau tavo zinutes apie seima. Ir tiek kartu norejau parasyti, paraginti... bet vis susilaikydavau... NE MANO PAGALIAU REIKALAS skirti seima. Bet labai liudna budavo skaityti. Is tiesu, tokia puiki moteris ... .... ....
Gyvenime esu patyrusi - maniau, jog aukojuosi, ir tai patinka Dievui (tai ne apie seima)... Dabar, kai paziuriu: toji auka nebuvo reikalinga
Tu tikrai saunuole. Tikrai neprapulsi.
Mew
Jau daugiau kaip metus gan idemiai skaitau tavo zinutes apie seima. Ir tiek kartu norejau parasyti, paraginti... bet vis susilaikydavau... NE MANO PAGALIAU REIKALAS skirti seima. Bet labai liudna budavo skaityti. Is tiesu, tokia puiki moteris
... .... .... Gyvenime esu patyrusi - maniau, jog aukojuosi, ir tai patinka Dievui (tai ne apie seima)... Dabar, kai paziuriu: toji auka nebuvo reikalinga
Tu tikrai saunuole. Tikrai neprapulsi.
Mew
| QUOTE (Arvira @ 2004 10 07, 12:03) |
| Jinai vesdavo uzrasus savaites , pvz. nepatiko jo ismetytos kojines , siandien grizo isgeres ir viska kas ja erzindavo jame. Savaites pabaigoje ji dar karta perskaitydavo savo pastabas ir kurias mane nereikalingom - isbraukdavo ,o ta sarasa duodavo vyrui perskaityt |
Manau tai labai geras dalykas, šitaip daryti, nes, bandymai pasakyti, kad man taip nepatinka, aš blogai dėl to jaučiuosi, man skaudu, nebūna išgirsti. Ir kaip prisikaupia, tiek, kad jau nebegali-pradedi rėkti-" TU VISADA TAIP DARAIIIIIIIIIIII" O jis atsako, kada visada? Na pasakyk, kada aš taip sakiau, dariau ir pan.
Tai va ir santykių aiškinimasis baigiaisi jų ir vėl taip ir neišsiaiškinus. Teks pradėt vest užrašus
(Bet, kad dabar vyras labai pagerėjęs, neturiu prie ko prisikabint, kaži ar ilgam 
)
Rasma, zinai, as tau netgi pavydziu tavo stiprybes.. geraja prasme... gal jei buciau stipresne ir as taip padaryciau, nes daznai uzplaukia mintis "ar tikrai as imu is gyvenimo viska ka galiu? " bet kad tu taip ramiai, taip nuosirdziai apie tai sneki.. zinai, buvo ir man skyrybu metas, tai negaledavau pakesti vyro pasakymo kad "skiriuosi jei nori, nes tave myliu ir noriu kad butum laiminga, jei su manim tau negera, tai gal bus kitur geriau" dieve, kaip mane ismisdavo is veziu... kaip galima siam pasauly but tokiam nesavanaudiskam? pasijuntu tokia pelkiu sene, kuri tik apie save galvoja.... ir vistiek nesuprantu, kaip galima skirtis vien todel kad jis tau per geras.. . nezinau matai visko kaip yra, neseku tavo zinuciu, nors tavo postai visada uzkliudavo, nes issiskiria ramumu, stiprumu... na bet vistiek tu saunuole!
dieve, kaip mane ismisdavo is veziu... kaip galima siam pasauly but tokiam nesavanaudiskam? pasijuntu tokia pelkiu sene, kuri tik apie save galvoja.... ir vistiek nesuprantu, kaip galima skirtis vien todel kad jis tau per geras.. . nezinau matai visko kaip yra, neseku tavo zinuciu, nors tavo postai visada uzkliudavo, nes issiskiria ramumu, stiprumu... na bet vistiek tu saunuole!
