Vyro sesuo- kokie jūsų santykiai?

nepavydžiu nei vieno brolio. deja, ne su abiem brolienėm sugyvenu...
man tai išvis labai keistas pasakymas - kaltos sesės, kad su brolienėm nebendrauja atsiprašau - o jūs kam nors ne sesė? su savo visom brolienėm puikiai sugyvenat?

koks jūsų reiklalas jos asmeninis gyvenimas? jei kelis metus tarnavo už auklę pas jus, ar neatrodo, kad tą vaiką puikiai pažįsta ir myli?

Aš turiu brolį, bet man jo panos, o vėliau ir jo žmona rūpi tiek, kiek ji pati eina į kontaktą. Niekada nesimaivau. Man gražūs šeimyniniai santykiai yra vertybė.

Asmeninis gyvenimas tos bjaurios senmergės man nerūpėjo iki šio laiko, tol nerūpėjo, kol tas nerūpėjimas nepaveikė mano gyvenimo. Tai JAI rūpėjo mano gyvenimas. Ir neTARNAVO ji mums, o prižiūrėjo vaiką kaip eilinė auklė, už neblogus pinigėlius. Mielai būčiau samdžiusi svetimą moterį, o ne paėmusi gyvatę į užantį . Net uošvis mato jau, kad tas jos lindimas prie mano vaiko yra nesveikas.
Sutinku, kad myli mano vaiką. Dėl to nekelčiau problemos. Bet ta jos meilė vaiką žlugdo, nes jis yra nuteikinėjamas PRIEŠ motiną ir tėvą, jam sumaišoma disciplina, t.y. kas namuose neleidžiama, tai pas ją - pirmyn. Ir dar vaikui girdint blogai atsiliepti apie jo tėvus
Mano vaikas turi negalią. Lengvą. Ar reikia pasakoti, kiek laiko ir pastangų, galų gale kiek pinigų ir laiko jam paaukota??? Miniu tai ne tam, kad sukelčiau sau užuojautą, o tam, kad suprastumėt, KAIP daug atiduodu vaikui. Viską. Ir invalidumo neforminu. AŠ TĄ VAIKĄ IŠLUPSIU IŠ JO PATIES LIKIMO JIS NEBUS INVALIDAS.
Kaunas, Vilnius, Santariškės, Genetikos centras, Klinikos, vaikų raidos centrai - praleista savaitėmis, mėnesiais... Mano darbovietė dirbo taip, kad man būtų patogu su vaiku lankyti visokius užsiėmimus... O ta, senmergė be išsilavinimo, be tikslų ir svajonių gyvenime, ateina pas mane ir kaltina, kad aš blogai rūpinuosi savo vaiku ir ima kišti jam burnon "burtininkių" tabletes

daugiau neturiu ką pasakyti... labai labai skauda, kai gyvatė atšliaužia ...

o tu pas ją į galvą įlindai? žinai ką ji mąsto ir svajoja?
na, aš irgi nebendraučiau su broliene, jei ji mane gyvate išvadintų

tarp kitko - vaikų ir nuteikinėti nereikia.. mano sūnėnas, kažkada pareiškė "kas ten rėkauja? negi mama atvažiavo?" buvau apakus. jam 5 metai buvo... ir niekas jo tikrai nenuteikinėjo,,

taip ir turi būt pas geras močiutes ir geras tetas aš tai bloga teta

Nu 5 m. pats nesugalvos apie mama pasakyti taip is blogos puses. Arba tai buvo skirtingos temos: kas rekauja ir paskui kai suprato, kas,tada dziaugsmas.
As su broliene irgi bendrauju minimaliai, nes kai viskas yra skaiciuojama ir pavydima : jei mes nusipirkom fotika, jie butinai nusipirks kamera, mes nusipirkom laptopa ir jiems butinai reikia , tik kad pas mus visi kompai naudojami, o ju vienintelis pusmeti neijungtas stovi ... Ir paskui "kaip jus gerai gyvenat...". Nu ir savaitgali susigincijom: buvo balius ir as pasigyriau, kad vakare sedziu, skaitau knyga ir nesuprantu, kad niekur nereikia vaiku vesti (nu maniskes nemazai bureliu lanko, tai dazniausiai griztam pries 9). Ir isgirdau, kad ji kelis metus knygu neskaicius ir kaip uzsiemus. Tai as ir paklausiau, o ka veiki: vaikas nieko nelanko, grizes visada buna su teciu arba mano tevais, kambariu kiekviena istisa vakara netvarkysi, tai kodel negali paskaityti. Nu ir labaaaaaaaaaai isizeide, tai dabar pora menesiu nekalbesim. Bet kodel as turiu pastoviai nutyleti

Skaitau, ir daugeliu atveju matau savo situacija. Mano suzadetinio sesuo ir "labai miela", kisa pagalius i ratus kaip tik sugeba. Ji uz mus pora metu vyresne ir vienisa.
Dabar mes ruosiames vestuvems, tai kai pasakem jo giminei, kad nunesem pareiskimus, jo sesers veidas tiesiog persikreipe. Kai as negirdejau, pasake mano brangiausiajam, kad jei mane ves, nuo jo nusisuks visa seima. Grizom namo, as niekaip negalejau suprast, kodel maniskis toks prislegtas. Tik po geru keliu savaiciu isgeres pas draugus man prasitare, kad ji taip pasakiusi, ir kad net jis vaziavo be manes pas savo tevus kalbetis, ar taip istikruju yra.... Beje, su jo tevais sutariu rikrai neblogai. Tai jie, aisku, paneige, tai, ka ta ragana prisnekejo Ir cia ne vienintelis toks atvejas.
As esu tvirtai isitikinusi, kad seserys nesutaria su brolio zmonomis is pavydo, ypac tos, kurios savo vyru neturi.

o tu jam į galvą įlindai?

Mošai į akis nesu pikto žodžio pasakius. Jos replikas ir "pastabas" nuleisdavau negirdom. Nenorėjau eiti į konfliktus, nes jie labai nuliūdintų mano uošvius. Jie labai geri ir mieli žmonės.

Garą ir nuoskaudas išliejau čia ir savo vyrui, jos broliui. Jis SUTINKA su mano nuomone . Ir tai joks man džiaugsmas ar pergalė. Tai rodo, kad žlugo mūsų supratimas apie gražius šeimyninius ryšius išplėstus iki dėdžių ir tetų rato, kad atsirado gudruolė, kurios šeimos sukūrimo "traukinys jau nuvažiavo", ir ji griebiasi paskutinių šansų (?) atkovoti svetimą vaiką.

Man nereikia lįsti jai į galvą. Užtenka pamatyti, kokia ji abejinga mūsų antrajam vaikui. Nei pakalbins, nei paglostys, tuščia vieta, o ne vaikas. O dėl vyresniojo gatava jo tėvus sutrypti...

Dabar esu atsiribojus tylos siena. Nei gerai, nei blogai. Tyla. Bet ateina tokios metų šventės, kad REIKĖS susitikti su uošviais. O ji gyvena su jais. Taigi... artinasi santykių aiškinimosi metas. Man jau ne 20, ir net ne 30...

Jos mėtymąsi kaltinimais dėl "neprižiūrėto" vaiko laikau ne tik kad neatitinkančiais tikrovės, bet labai žeminančiais ir užgauliais. Jei ji negalvoja, ką sako, kodėl aš turiu tyliai kentėti ir žaloti sau sveikatą. Dabar jos eilė 10 metų stengtis dėl taikos ir ramybės, kaip kad aš dariau

aš kitokią interpretaciją įžvelgiu. ne paslaptis, kad kiekviena moteris vyrą į savo šeimą labiau traukia. deja... lygiai tas pats buvo ir mūsų šeimoj. abydna, kai namie Kalėdos trunka 2 valandas, o brolienės tėviškėj 3 paras. ale ką dabar. visur taip yra ir visur taip bus. nieko, aš kai vyrą susirasiu, anas pas mane kalėdos savaitę

deja, sugalvojo... nes brolienė tikai žiauriai rėkdavo (ir mušdavo) vaikus.. ir ilgai... o ką pasakysi jai? vaikai - jos, nors jų ir labai gaila būdavo..


nu ir vėl... kai kišasi į mūsų gyvenimą esame ohoho kokios nepatenkintos.. bet mes sau galime tai leisti, nes tai mes..



nu kaip gerai kad žinai kuo tos seserys (VISOS !!!) gyvena, ką mąsto..


aš žinau aplinką - savo tėvus ir save.. tam į galvą lįsti nereikia...

....tai, jau ir as prie jusu prisijungsiu.
Turiu broli.
Palaidojom teva sestadieni. Pirmadieni skambutis. Broliene skambina. Ir sako, man:
- ko lendi i musu seima. Ka man daryti??? ka daryti musu sunui??
Tau ne brolio reikia, o jo pinigu.
Kodel tu jam nepadejai anksciau???

Pokalbis, tiksliau, tos kvaisos monologas tesesi ilgiau. Manes net klausyti nenorejo.

...ir zinot, jau tuoj metai bus, o as ... Kazkaip is pradziu labai negera buvo.

Baisiausia, kad zmogus kalba, visai keistai- uz broli esu 8 metais jaunesne, tai tai iki siol norisi paklaust brolienes, kada jam reikejo padeti- ar tada, kai mokiausi vidurineje?? Kai studijavau?? Kai pagimdziusi vaikeli, niekur nedirbau...
Ir siaip, as pvz., savo vyro sesers niekada neklausiau, kodel ji neduoda pinigu musu seimai.
Bet kas man labai keista, kad ...ji matyt net nesupranta, kad zmoniu santykiai nera banko operacijos. Va, taip ir supratau , kad labai jau brolis zmona nekokia gavo. Kartais galvoju, kad jei kas, tai savo brolio ir laidotuviu nepamatysiu. Nekvies.

Po to pokalbio(monologo) kuri laika, dar pamasciau, kad gal ji tel. numerius sumaise, nes kazkaip, nu , sunku ausimis savo patiketi buvo. Mazdaug ju seima ardau ,kaip koks meksikieciu serialas. O pasirodo, serialai jos silpnybe.

Aisku, paskambinau paskui broliui, nes nenorejau, kad ji jam ikaltu savo, taip sakant, sampratos, apie seseru- broliu santykius.

Bet va, arteja sventes ir broli bandau prisikviesti, o jos tikrai nenoriu matyti.
Mes ir iki to laiko nelabai bendravom, bet dabar, jau visai ...

pasiguodziau.

Va butent, jei nebutu isikisus i mano pokalbi ir neaiskinus, kad jai daug sunkiau nei man - apie ja nebutu kalbeta. Bet kodel as turiu pritarti, kad kazkam sunkiau (beje, as kalbejau, kad buna, o ne kaip man sunku)nei man vien tik del, kad vargse broliene neisizeistu .(apie sunku gyvenima labai daznai girdziu, bet poziuris vienodas- viskas gerai, kol nepasakai kaip yra) Nu atsiprasau, man dzin, kad ji isizeide, net ramiau bus, kai nuvaziuosiu pas tevus ir savaitgali i kaima vaziuojant nereikes veztis brolio vaiko (ta prasme, jie nevaziuoja, as turiu susiprasti, kad vaikui reikia gero oro, jei nesusiprantu uzsimena- nes dazniausiai nuvaziuojam pasiimti tevu).
Nu bent jau as pasiteisinima del charakterio turiu : apsivedus pusbroliams santykiai neisnyksta, isskyrus mano broli - su giminem nebendrauja, su draugais taip pat (tik su jos drauge - viena).

Tiesiog išėmiau iš konteksto šią frazę, nes labai tinka mano gyvenime dabar. Bet šiaip šioj frazėj daug teisybės, tiesiog "tolerancijos" esmės branduolys
Papildyta:


o aš galvojau, kad tik aš viena pati tokį atradimą padariau
Bet mano vyrui TIKRAI labiau patinka švęsti šv.Kalėdas su mano tėvais, nei su savo. Jo tėvai labai susikaustę, rimti, "teisingi" tokie, o mano atlapaširdžiai, bla bla bla ištisai.
Tačiau mano brolis iš tikro ilgiau visas šventes švęsdavo pas savo žmonos tėvus.

Nu kažkoks nepaaiškinamas reiškinys. Mėginu sudėliot "pliusus" ir "minusus". Gautųsi, kad sūnai lengvai pamiršta tėvus...