Darbo paieškos: pleputės konsultacijos

Plepute, prašau pagalbos Žodžiu, radau nerealų darbo pasiūlymą, daugmaž atitinku reikalavimus, o kuriuos nelabai atitinku, "pritempsiu" motyvaciniam laiške (kurį reikia parašyt angliškai ) pagal tavo ankstesnius pamokymus... Bet vat ten į darbo pobūdį įrašytas pristatymų spaudai organizavimas. To tai aš tikrai nemoku, t.y. nesu darius, mano renginių organizavimas apsiriboja mokykliniais renginiais (jų tai daug buvo), tačiau mokyklą jau daugiau nei prieš penkis metus baigiau... Tai ar verta tai kažkaip paminėt?... Rašyt apie ten visokias mokyklos direktoriaus padėkas už aktyvią visuomeninę veiklą...? Ar juokingai atrodys tokie dalykai?..

Na, tai dar tikrai verta palaukti. Iki kokio antradieno

Del sypsenos tai variantu is tiesu daug yra - nuo to, kad jis tiesiog keistas zmogus, kuris savo jausmus ar mintis slepia uz sypsena, iki to, kad jis tycia taip dare (tik nezinau kam).
O del to, kad "kai dazniausiai sako, kad paskamnbins tai reiskia ne" nesutinku taigi tik telefonu ir gali pranesti tiek geras, tiek blogas naujienas

Atsakymas nebutinai turi buti is darbo srities. Man jau ne 21 ir turiu nemaza darbo patirti, tik i si klausima vis tiek atsakyciau ne is darbo srities. Didziausiu savo nuopelnu laikau tai, kad ismokau dirbti ir bendrauti su ivairiais zmonemis, kad ir kokie keisti jie butu.
O kai man buvo 21 metai, sakydavau, kad ismokau prisiimti atsakomybe uz kiekviena savo zodi ir poelgi
Aisku, jei paklaustu grynai apie darba, tai tada... nezinociau ka pasakyti Tai, kas siandien atrodo didziausias pasiekimas, po kurio laiko virsta tik vienu is zingsniu link tikslo (is daugelio kitu zingsniu)...

praktika, praktika ir dar karta praktika kuo daugiau praeisi pokalbiu, tuo labiau ziuresi i tai kaip i paprasta pokalbi. Ir atsiras toks poziuris, apie kuri taip teisingai papasakojo Wilidza (leisiu sau ja zemiau pacituoti )

As pamineciau renginius mokykloje (cia tikrai tau pliusas), bet ju neakcentuociau. Kai pamini, bet ne akcentuoji ir nepabrezi, sumazini rizika atrodyti juokinga


Apie kvailus klausimus
Geras klausimas. Sioj situacijoj yra vienas momentas - kai isgirstame tai pirma karta, pasimetame, bandome atsakineti ir iseiname nieko nesuprate. Antra karta taip pat. Ir trecia karta taip pat. O su laiku suformuoji labai aiskia nuostata tokiu klausimu atzvilgiu. Ir tada vieni kandidatai atsisako atsakineti ir tiesiog iseina is pokalbio, kiti savo ruoztu pradeda tyciotis is darbdaviu ir atsakineti taip, kad sau pramoga pasidarytu , treti nuosirdziai atsakineja ir tikisi, kad si karta vis tiek bus kitaip. Kokia nuostata pasirinkti? Nezinau Pati esu buvus panasioj situacijoj du kartus. Viena karta manes klausinejo apie mano seima, apie tai, ka daro tevai, kokiam rajone gyvenu... Kadangi tai buvo labai zinoma ir "kruta" imone, visiskai pasimeciau ir i visus klausimus atsakiau. Kita karta vel prasidejo panasus klausimai, paklause apie rajona ir apie tai, kam priklauso butas, kuriame gyvenu, tai atsakiau ir pasakiau, kad dar reiketu paklausti kiek kambariu bute, nes taip pilno paveikslo netures personalo vadove i mane paziurejo taip, tarsi pamate NSO ir lyg niekur nieko tese pokalbi
Beje, del tos pirmos imones - sau nusprendziau, kad tikrai ten neesiu. Ne del klausimu, o del kitu niaunsu. Idomiausia tai, kad po to jie man skambino, praktiskai maldavo pas juos ateiti, sake, kad as jiems labai, labai patikau. O vat savo "durnus" klausimus, kuriu deka pasijutau siek tiek nevykele, vis tiek uzdavinejo. Nuosirdziau nesuprantu kam. Kartais kalbedavau su klientais apie tai. Jie sako, kad taip "nori labai suprasti kas per zmogus". Toks vat keistas supratimas apie pazinti su zmogumi Dar as manau, kad tokiu klausimu pagalba darbdaviai bando "isskaiciuoti" turtingu vyru zmonas (kuriu nieks nenori darbinti, nes mano, kad ju motyvacija dirbti lygi nenorui sedeti namuose) arba siaip pamatyti ekonomini-socialini zmogaus lygi. Kad daugmaz zinotu ko is jo laukti. Tik taip ir galiu paaiskinti visus tuos "nenormalius" klausimus...

sutinku su tavo nuomone, tik vis tiek manau kad darbdavys perlenkia lazdą. Ir kiek pastebėjau taip dažniau išsikalinėja jaunesni vadovai, nei vyresni. Ir dar taip nedarė tos srities specialistai. Na bent jau man taip pasitaikė. Ir visgi manau kad nuo to priklauoso požiūris į patį darbuotoją. Na gerai- susirgs mano vaikutis, reiks biuletenio ar išbėgt valandėle anksčiau. Žinau kad bijosiu tai daryt, nes bus komentaras- tai mes trukdome jum auginti vaikus
Užtat sutikau su darbo pasiūlymu kur pokalbis vyko labai maloniai, žmogiškai. Ir juokingiausia kad to darbo neieškojau- mane rekomendavo kompanija pas kurią buvau pokalbyje
Ačiū pleputei, čia radau daug info

Taikliai pastebejai, kad tai jaunu vadovu "liga". Kurie zemina visus, kurie pasieke "maziau" nei jie - kandidatus per pokalbius, pavaldinius darbe, o gyvenime kitus zmones del kitu priezasciu. Kuo daugiau tustumos viduj, tuo daugiau pasiputimo
Sutinku, kad jie lazda perlenkia. Kaip sakiau pati, istveriau lygiai viena pokalbi. Antram pradejau rodyt charakteri. Nezinau, ka buciau darius treciam... Bet faktas, kad jausciausi tikrai prastai...

o aš dabar pagalvojau kad jei dar pasitaikytų tokių keistų klausimų, na tokių kurie mane verstų jaustis nepatogiai- atsistočiau ir išeičiau

Oj, nezinau ar verta taip drastiskai elgtis Nebent is tiesu zeminantys klausimai uzduodami. Bet kitu atveju manau, kad verta likti vardant patirties, kad pasiziuretum kaip klausineja taves del kitu dalyku, kaip mato tavo patirti, kaip parodai save per pokalbi. Taip pat verta vardan to, kad pasitreniruotum stresinej situacijoj save pristatyti. Visa tai pravers... Ne atrankoj, tai kitose situacijose tikrai.
Bet konkreciu atveju kiekvienas sprendzia pats

Labukas, kaip šaunu, kad yra Pleputės patarimai.Beje vakar gavau kvietimą pokalbiui dėl darbo, tai iki gilios nakties skaičiau temukes ir tiek daug radau naudingos info
Taigii dabar po visko apie pokalbį. bandžiau įsidarbint l.l gerai žinomoj tarptautinėj kompanijoj. Iš pradžių su personalo vad. aptarėm kokių pareigų pageidauju, kaip įsivaizduoju tą darbą ir t.t. Tai ji man pasiūlė atsiųsti CV, beje darbą aš turiu, bet noriu pakeist. Taigi, nusiunčiau CV, paskambino, pakvietė pokalbiui, dar kartą viską aptarėm. Ir ką gi, važiuoju aš šiandien į susitikimą beveik 150km, gaištu savo laiką , o ta vadyb. proto bokštas, pasirodo viską primaišius, galvojo, kad aš noriu dibt žemose pareigose, na vienžo nusileist gerokai laipteliais žemyn. pasikvietė dar mane patardyt įmonės spec, kuri klausia tokių vaikiškų dalykų, kad galvojau nukrisiu Ir paskui sako man abi, kad mano kompetencija šiam darbui per aukšta, tai aš sakau, kad aš ir kreipimosi laiške ir tel. pokalbio metu akcentavau į kokią vietą norėčiau. Tai ta vad, ir sako, kad tas darbas yra grynai vyriškas ir jie ieško vyr. su tech, išsilavinimu ir t.t. o mane pokalbiui pasikvietė maždaug pažiūrėt gal aš per daug save išgyriau CV, bet pamatė, kad tikrai par žemai man krist.
Aišku aš padėkojau ir atsisveikinau, bet taip norėjosi tą personalo spec. iškoliot gerai, tokia pikta grįžau. Dabar galvoju gal reika jai asmeniškai padėkot , parašyt el. laišką. Višta gera ir tiek, nesuprantu kaip taip gali prof. dirbt

Na jooooo, astisius, nepasiseke tau... Bet zinai, gal parasyk jai ir padekok. Rimtai. Kas zino, tures ji tave omeny. Gal dar si situacija tavo naudai apsisisuks...

sakai padėkot? na gal iki pirmadienio ir padėkosiu , bet šiandien aš keksas ir aš piktas Žinai jau ko nesitikėjau iš tooookios kompanijos tai nesitikėjau Aišku ateity jei pasitaikytų kas nors tai norėčiau ten dirbt ji sakė turės mane omeny...., jei vėl ko neprimaišys

Patinka man tavo nuotaika tai gal ir padekosi vis delto
gal antra karta nesumaisys

p.s. kartais kuo didesne kompanija, tuo maziau tvarkos

Žinai jaučiu padėkosiu, nes pagalvojau kad iš tokios specialistės po mano pikto laiško gali visko tikėtis, ims dar ir paskambins prikiaulint į mano dabartinį darbą?
Taigis teks būt maloniai ir gražiai bent man elgtis ir padėkot, kad teikėsi paaukot savo brangų laiką susitikimui su manimi
Ačiuks dar kartą Plepute už tavo patarimus. Tu nuostabi