Darbo paieškos: pleputės konsultacijos

Noriu pasiulyti viena pratima, kuris siek tiek parodo nuostatos galia

Isivaizduokite tris kandidates, turincias visiskai tokia pat darbo patirti ir issilavinima. Jos yra jaunos moterys, turincios maza vaika, ir siuo metu dirba:
1. Jai patinka jos darbas. Siuo metu ji turi kelis labai gerus pasiulymus ir svarsto kuri verta pasirinkti. Klausimas apie vaika pokalbio metu visa laika iskyla, bet ji turi aukle, taigi darbdaviai nemato tame problema. Moteris pasitiki savimi ir i pokalbi ateina suzinoti ar cia jai pasiulys dar ko idomaus. Jei ne, ji vis tiek turi is ko rinktis...
2. Jai nelabai patinka jos darbas. Ji turi kelis neblogus pasiulymus, bet dar neapsisprende kuris geresnis. I pokalbi ateina tikedamasi, kad cia yra svajoniu darbas (kiek ji mate skelbime, ja tas darbas labai domina). Kartais darbdaviams uzkliuna tai, kad ji turi vaika, todel ji labai tikisi, kad si karta jai pasiseks.
3. Jai labai nepatinka jos darbas, geru pasiulymu taip pat nera. O jei yra, tai ji niekur nepraeina pokalbio. Ji labai nepasitiki savimi, bijo pokalbio, nes is skelbimo atrodo, kad darbas neblogas. Ji labai bijo, kad si karta jai vel nepasiseks. Dar ji labai bijo klausimu apie vaika, nes kiekviena karta, kai darbdavys isgirsta, kad jam tik 1.5 metu, pokalbi nutraukia.

Isivaizduokite sias tris moteris. Isivaizduokite ju elgesi pokalbio metu. Kaip jos reaguoja i klausimus apie esanti darba? apie vaika? apie darba, i kuri pretenduoja? kaip reaguoja i keistus darbdavio klausimus? Svarbu palyginti siu triju moteru elgesi ir atsakymus i tuos pacius darbdavio klausimus. Kokia bus siu moteru mimika? Neverbalinis elgesys? Kokia nuotaika ir atmosfera dominuos pokalby? Kokius singalus darbdaviui sius sios moterys viso pokalbio metu? Ir kuria jis pasirinks (prisiminkite, kad ju CV ir darbo patirtis tokia pat)?

Saziningai atliekant si pratima, galima neblogai pajusti ir dar karta prisiminti kiek daug reiskia musu nusistatymas

Sveikutes, nagi zinokit paskambino man is tos keistos kompanijos ir kviecia antram pokalbiui , cia gal pamenate tas liuks pokalbis, kur buvau tardoma apie seima. Tai vat einu sian ne todel kad ten noreciau dirbti, bet tik tam kad suzinot, kokiu dar nesamoningu klausimu gali but, eisiu kaip i treniruote pries savo svajoniu darbo pokalbius. Nezinau ar gerai elgiuosi. Galbut siek tiek neetiska taip elgtis, bet pagalvojau, kodel gi man is to neispesus naudos. Tai vat kai grysiu, papasakosiu savo nuotykius.
Beje, plepute, nzn teisingai ar ne, bet itariu pirmoji moteris 100% gautu darba. As pradzioje elgiausi kaip trecioji, po to kaip antroji, o dabar speju kad jau supratau kad visai neturiu del ko pergyventi ir turiu save pateikti taiop kaip yra, be jokiu baimiu. Tik skirtumas, kad neturiu dar is ko labai rinktis , bet kazkaip manau jau ledai turi pajudeti, nes viduje ivyko luzis ir dingo jaudinimasis. Vat situo labai dziaugiuosi.

Sveikos,
praeita savaite neturejau laiko parasyti apie savo poklabi del darbo. Zodziu kaip ir pagal savo charakteri pradioj pastresavau, bet po to isijungiau "zaidimo" rezima ir be jokio jaudulio nuejau as i ta pokalbi. Labai malonus direktorius. Vyko toks sakyciau nelabai ir oficialus pokalbis, vos ne "paplepant" apie LT rinka ir pan. Klausinejo kodel noriu iseiti is darbo, kokias funkcijas atlieku dabartiniam darbe, ankstesniame, kokius igudzius igyjau ir pan.
dar vienas dalykas... jauciau tai, kad leidzia man daugiau kalbeti... va cia siek tiek slidu, nes bendrauju labai lengvai tokiu atveju atsiranda tikimybe prisikalbeti per daug... be to, kad lengvai bendrauju esu sazininga.... kai pakrypo pokalbis apie asmenines savybes pradejau tokio stiliaus dainele.... kaip zinia nei vienas is musu nera tobulas, kiek turim privalumu tiek turim ir trukumu... turi buti lygsvara, ir ilgai ant vienos kojos nepasokinesi... todel isvardinusi pradejau kalbet ir apie trukumus (bet turbut nieko nesugadinau, nes jis apie mane to neklause), nors dar nebuvau skaiciusi pleputes patarimus, kad kalbant apie trukumus reikia pabrezti ar jie salininami ir kaip, ale jau pati susiprotejau ir pradejau vardint savo pastangas... na man su anglu kalba prastai.... mokausi ir kursuose ir savarankiskai, kitaip sakant yra maksimali motyvacija ir dedamos pastangos trukumui pasalinti...
zodziu pokalbis toks nestresinis, na bet manes darbo pobudis nesuzavejo, ypac tai,kad kaita toje darbo vietoje labai didele, ir daugelis is ju pasitrauke bandomuoju laikotarpiu...
tai kai po keliu dienu paskambino antram pokalbiui, korektiskai atsisakiau.... tikiuos gyvenimas del to nepakoros ir suteiks kitu galimybiu....
bet vis tiek si pokalbi laikau nebloga patirtimi...

Kazkodel manau, kad vadovas pasirinktu 2 moteri.Del pirmos, tai ji galbut pasirodytu jam per daug drasi, tuo metu,trecioji, per daug savimi nepasitinkinti

Oi kaip sunku ant dusios man... Sian paskambino man ir pasiule jau nuo ryt ateit i apmokymus ir nuo pirmadienio pradet dirbti. Nu as pasakiau, kad pagalvosiu iki vakaro ir atsakysiu. Tai vat masciau masciau ir atsisakiau, nes tikrai labai mazas atlyginimas(700Lt), nu vat dar bandziau issideret nors 1000Lt, bet kazkaip jie nesutiko bandomajam kitaip. Nu ir kadangi sudeliojusi visus uz ir pries, nes nera mano svajoniu darbas, butu tik is bedos darbas ir zinau, kad nebuciau ten ilgai. Is kitos puses pamaniau, kad neetiska ir imones atzvilgiu, praeiti apmokymus ir ieskotis tyliai kito darbo, nes aisku, kad tai ne man mielas darbas. Na tai ir atsisakiau.
O sian kur buvau toj 'keistoj' kaip dabar ja vadinu imonej, tai irgi juokiausi. Sian kalbejau jau su paciu vadovu. Nu tai zdz jis man sako, kad as tinku vadovauti padaliniui. Po to tyli.....Na as laukiu, kas bus toliau. Nu zdz sako po to, tai ka daret ten, ka daret ten, na as vel savo malda ispyskinau, ka kur dirbau, kokia patirtis. paklause, kaip isivaizduoju darba. Nu galvoju neturiu ka prarast, sakau, tai gal pagaliau galetu kas nors man papasakoti apie darba, nes per pirmaji pokalbi taiop nieko ir nesuzinojau. Jis paziurejo i mane kaip i tevynes priesa, patylejo ir po to pareiske, kad pas mus didele kompanija ir mes ziurim darbuotojai kur tinkami ir kur juos padet ir visai nera skirtumo kas buvo skelbime parasyta . Nu gal??? Na tai tuo musu pokalbis ir baigesi. Nu zinokit arba as cia kazko nesuprantu, arba tikrai keista kompanija, su keistais zmonemis.

Ir as esu girdejus, kad nesvarbu kas skelbime parasyta Mano atveju jame buvo reikalaujama nemazos patirties, kurios as neturejau. Tai tiesiai sviesiai ir pasakiau vadovui, kad del to nerimauju. O jis atsake, kad ziuri i mano charakterio savybes, mastyma atliekant uzduotis ir t.t., o ne i pradirbtus metus

Na va, galvoju rasyt man cia ar nerasyt, ba ne visai i tema klausimas

Bet tikiuosi, gal padesit

Visa laika zinojau, koks yra mano svajoniu darbas, ka noreciau veikti, ir kryptingai to siekiau jau nuo pirmu studiju metu. Kadangi esu pakankamai uzsispyrusi, per studiju metus "susirankiojau" cv toki, kokio reikia (patirtis, kursai, netgi magistrini rasau ta tema ).

Taigi - svajoniu darba gavau

-----

Ir ka- man jisai visai nemielas sirdziai kaip kvaila, net nezinau, kaip paaiskint, na, tarkim visa gyvenima noretumet atostogaut antarktidoj, o ten nuvaziavusios suvoktumet, kad oi, juk cia salta

Labai pasimeciau del tokios situacijos, o gal as, kaip zmogus labai pasikeiciau?

Buvau susitikusi su buvusiu virsininku (darbas buvo energetikos srity). Tai pakalbekom, jis ir sako- matesi, kad pas mus tau ne vieta, ir nesuprantu ko tu isejai i sita darba. Tu geriau kazka su dizainu veiktum. Likau

Paklausinejau kitu zmoniu, kai jiems as is sono atrodau, na, koks gi man po galais darbas tiktu??? Tai buvau apibudinta kaip turinti analitini prota, verslo gysla, alia ir kartu prie meno, sake, prasoviau, kad ne i dizaina koki stojau mokytis...

Na, as baigiau vadyba, tas man bet kokiu atveju pravers, bet ka veikt gyvenime, tai zalio supratimo neturiu taip noreciau sirdziai mielo darbo, o galvoj tuscia nors tu ka...

Mintee

džiaukis, kad sužinojai, kaip tave vertina kaip darbuotoją, kur tau reikėtų realizuotis - bent jau kažkas tau pasakė

o aš dabar irgi mėtausi
žiūriu žiūriu į tuos skelbimus ir visi atrodo ne man

sprendžiant iš to ką parašiai, manau, kad tau tiktų dirbti vadybos / rinkodaros specialiste įmonėje, kurios veikla susijusi su dizainu, kūryba, reklama ir pan.

Vat man irgi tas pats. Ir jau taip buvo , kad atrodė jau kaip aš noriu to darbo, praėjau konkursą didžiausią, gavau, bet pasirodė kad Vilniuj (tos firmos centras yra Vilniuj) viskas gražu, o čia kažkoks idiotizmas buvo. Vadovas pasirodė tooks diktatorius kvailai, tiesiogine prasme. Dirbo kartu su žmona-tai pastoviai riedavos , barniai. Gėda prieš klientus net būdavo, ta pastoviai apsibliovusi
Žodžiu išėjau, dabar dirbu ne mielą darbą , bet geram kolektyve . Pastoviai žiūriu skelbimus- bet taip jau nieko įdomau nėra Klaipėdoj man rodos iš vis kažkaip žmonės tik per pažintis įsidarbina į normalesnius darbus

Plepute, ar man vaidenas , ar dar anoj temoj žadėjai truputį parašyt apie tai kaip rasti kuris darbas yra tau tinkamas

Mintee,

Manau, kad labai gerai, kad supratau, kad nori kazko kito, nei dabar dirbi.
Kt. dalykas - gal ne pats darbo turinys tau nepatinka, o tai susije su emocijom? Na kolektyvas, klientai, tvarka? Jei taip, tai sie dalykai keiciami.
Girdejau, kad yra testu, kurie nustato tavo proto/gebejimu tinkamuma tam tikram darbui. Bet tai tik kryptis. As pvz. esu ekonomiste, o neseniai supratau, kad jei butu buvus galimybe, buciau stojus i chemija ir biologija. Dabar nieko labai pakeisti negaliu Bet darau, ka galiu, kad darbas gyvent netrukdytu
Pabandyk paziuret paprasciau - gal gali kokios naudingos patirties pasisemti is dabartinio darbo? Gal verta savo versla kurti? Na ner padeties be iseities.
Sekmes,

Sveikutes,

Gal zinote ka daryti, jei gavau laiska, kuriame rasoma, kad atrankos laikas pratestas? laiskas reikalavo gavimo patvirtinimo, tai ji issiunciau, o gal reikia atrasyti normalu laiska? gal reikia dar kazka jiems parasyti? Kazkaip save parodyt?...