man irgi herpes ne pirma kart, per metus buna buna
ir toks nezymus labai buvo, kad net nesupratau is pradzios kas cia penktadieni eisiu pas gydytoja, butinai reikes pasiguost..
Aciu gabriele nuraminai truputuka.. Alia vis vien neramu, kai paskaitai tokias istorijas, kad net 7 menesiu gali prarast brangenybe (tfu tfu tfu)
man irgi herpes ne pirma kart, per metus buna buna ir toks nezymus labai buvo, kad net nesupratau is pradzios kas cia penktadieni eisiu pas gydytoja, butinai reikes pasiguost..
man irgi herpes ne pirma kart, per metus buna buna
ir toks nezymus labai buvo, kad net nesupratau is pradzios kas cia penktadieni eisiu pas gydytoja, butinai reikes pasiguost..
Visoms siūlyčiau paskaityti knygą: "Aš iki gimimo". Galbūt ten rastumėte kokį nors paaiškinimą, kuris tiktų jūsų konkrečiu atveju...
Peliuk, puikiai tave suprantu ir labai labai uzjauciu. as pati pora menesiu buvau labai laiminga, nesiodama dvynukus... o paskui suzinojau, kad vienas ju nesivysto... sedejau masinoj ir blioviau visu balsu kaip vaikystej. dar ir dabar prisiminus akyse tvenkias asaros. tik man labiau pasiseke nei tau- antraji leliu pavyko issaugot, nors del jo paaukojau paskutini magistro studiju kursa.
o priezasciu niekas nezino, as ir neieskojau labai.
neliudek labai ilgai, tavo angeliukas dar ateis pas tave- patikek
o priezasciu niekas nezino, as ir neieskojau labai.
neliudek labai ilgai, tavo angeliukas dar ateis pas tave- patikek
| QUOTE (Peliukas @ 2003 12 17, 12:27) |
Žinau, kad tai skaudi tema. Man ypač, nes dar prieš mėnesį buvau laiminga besilaukianti būsimoji mamytė. Buvo trylika savaičių, kai atsiguliau į ligoninę dėl kraujavimo. Pasirodo, jau kokias tris ar keturias savaites nešiojau nebegyvą vaisių. Priežastis neaiški. Labai sunku susitaikyti su ta mintimi, kad gegežę nebesulauksiu savo išsvajotojo pirmagimio.  Gal kas turėjote tokią pat skaudžią patirtį? Pasidalinkite su manimi savo išgyvenimais ir mintimis. Gal žinomos kokios priežastys? Kaip dėl ateities? Ar galesiu išnešioti ir pagimdyti sveiką vaikuti? |
Uzjauciu tave labai, Peliuk
. Jei paskaitinetum pirmus sios temos puslapius, suprastum, kad ne tau vienai tai atsitiko. Tarp tu nelaiminguju buvau ir as 
. Nors ir praejo tiek laiko (siuo metu buciau turejusi jau 2 men vaikiuka), bet daznai apie tai galvoju. Nors tiek ramina, kad ne savo noru nutraukiau nestuma. Nes visai uzsigrauzsciau save 
.Laikykis! Mes su tavim! Pamatysi, viskas bus gerai! Stai, po 8 men nelaimes as vel nescia, man jau 13 sav.
| QUOTE (nikitta @ 2003 12 18, 11:21) |
| Peliuk, puikiai tave suprantu ir labai labai uzjauciu. as pati pora menesiu buvau labai laiminga, nesiodama dvynukus... o paskui suzinojau, kad vienas ju nesivysto... sedejau masinoj ir blioviau visu balsu kaip vaikystej. dar ir dabar prisiminus akyse tvenkias asaros. tik man labiau pasiseke nei tau- antraji leliu pavyko issaugot, nors del jo paaukojau paskutini magistro studiju kursa. o priezasciu niekas nezino, as ir neieskojau labai. neliudek labai ilgai, tavo angeliukas dar ateis pas tave- patikek |
Pas mane irgi turėjo būti dvynukai
sveikutes visos,
kaip gaila, kad gyvenime kartais tenka prarasti tokias brangenybes...
as pati antradieni netekau savo angeliuko, ejau pas drauge i svecius, nesiau savo mazaji 2.5 metuku suneli ir staiga tik pliupt..... tebuvo tik 6 savaites ibegau pas drauge pro duris ir iskart i vonia, drabuziai kiaurai permirke krauju, o as vis dar tikejausi, kad susitvarkys. po keliolikos minuciu pamaciau viena placentos gabaleli, po to kita.... sekancia diena ir saulyte pasisalino.... taip ir nepatekejo.... apziurejo gydytoja, sake viskas jau... valymo daryt papildomo nereikejo.... nelabai turiu zodziu papasakot, nes vis niekaip negaliu atsipeiket....
Tenorejau paklausti, kaip ilgai kraujuoja po persileidimo? gal kuri zinot ir ar stipriai skauda? Man kartkartem ne taip pasisukus suskausta ir siaip dilgcioja daznokai
kaip gaila, kad gyvenime kartais tenka prarasti tokias brangenybes...
as pati antradieni netekau savo angeliuko, ejau pas drauge i svecius, nesiau savo mazaji 2.5 metuku suneli ir staiga tik pliupt..... tebuvo tik 6 savaites
ibegau pas drauge pro duris ir iskart i vonia, drabuziai kiaurai permirke krauju, o as vis dar tikejausi, kad susitvarkys. po keliolikos minuciu pamaciau viena placentos gabaleli, po to kita.... sekancia diena ir saulyte pasisalino.... taip ir nepatekejo.... apziurejo gydytoja, sake viskas jau... valymo daryt papildomo nereikejo.... nelabai turiu zodziu papasakot, nes vis niekaip negaliu atsipeiket....Tenorejau paklausti, kaip ilgai kraujuoja po persileidimo? gal kuri zinot ir ar stipriai skauda? Man kartkartem ne taip pasisukus suskausta ir siaip dilgcioja daznokai
Oi ,mergaites,sunku rasti zodziu .Zinau ka tai reiskia .Visa sirdim su jumis
.Zinau ka tai reiskia .Visa sirdim su jumis
Nereiktu man listi i si skyreli, bet gal ka paguos mano istorija.
Pirmas mano zirniukas irgi kokiu 6-8 savaiciu tiesiog iskrito. Antrasis nesivyste, teko daryti valyma. Po valymo kraujavo tik kelias dienas, o va draugei kraujavo visa menesi.
O dabar mano kleckiukui jau baiginejasi 38 savaites!
Nenukabinkite nosyciu, pailsekite menesiuka kita, pasidarykite tyrimus ir viskas bus gerai, matyt, tiems vaikeliams nebuvo lemta gimti.
Pirmas mano zirniukas irgi kokiu 6-8 savaiciu tiesiog iskrito. Antrasis nesivyste, teko daryti valyma. Po valymo kraujavo tik kelias dienas, o va draugei kraujavo visa menesi.
O dabar mano kleckiukui jau baiginejasi 38 savaites!
Nenukabinkite nosyciu, pailsekite menesiuka kita, pasidarykite tyrimus ir viskas bus gerai, matyt, tiems vaikeliams nebuvo lemta gimti.
| QUOTE (WildCat @ 2004 02 13, 14:48) |
| Tenorejau paklausti, kaip ilgai kraujuoja po persileidimo? gal kuri zinot ir ar stipriai skauda? Man kartkartem ne taip pasisukus suskausta ir siaip dilgcioja daznokai |
Man pries kelis metus teko patirti pora persileidimu. Gal kiek kitokia istorija nei taviske - man dare abrazijas. Nestumas buvo 6 ir 8 savaiciu. Bet po to nedilgciojo, temperatura nebuvo pakilus, skausmu nebuvo (atsipeikejus po narkozes). Taciau geriau antibiotikus. Nes daznas gydytojas 'del sventos ramybes' skiria ju reikia-nereikia.
| QUOTE (rikitikitaki @ 2003 06 04, 06:00) |
| Gydytojas paklause, kad paskutini karta buvo mano dienos... -Zinot, as itariu ektopini nestuma. As pasirupinau jau konsultacija ligonineje. Uz valandos turit buti ten. Stai adresas, pavardes... Na, negera man nuojauta. Mane nupurte saltis. Na, galvoju, juk sitaip juokaut negalima...Tikriausiai apsiriko. |
Rikitikitaki, beveik papasakojai ir mano istorija... Tik man buvo siek tiek blogiau (jeigu dar blogiau buna), nes daktarai laiku nerado negimdinio nestumo, kiausintakis sprogo, i ligonine isveze greitoji su migalkem mane visa pilka, beveik be pulso ir beveik be kitu gyvybes zenklu... Po to galvojau, kad is viso niekada vaikiuku nebus, nes ta viena kiausintaki iseme... Bet istorijos finalas irgi laimingas, nes Pauliui dabar greit 20 menesiu. Ir tik jo atejimas man labai apgyde anuos randus - iki tol tai buvo oi kaip negerai - -
Delfinai, tavo vaikukas nuostabus, net apsiverkiau nuotraukas ziuredama. Man pries menesi laiko pasalino negimdini nestuma, bet kiausintaki issaugojo, dabar darausi visokius tyrimus, geriu antibiotikus ir su nerimu laukiu tos dienos kada vel pastosiu, neprarandu vilties, kad viskas bus gerai ir jau greitai turesiu toki pat nuostabu leliuka. Sekmes tau, o tavo istorija mane paguodzia
As truputi apie kitka. Nezinau, ar gerai darau vel judindama sia man ir jums skaudzia tema. Bet viena pries metus matyta sveikatos laida neleidzia man nurimti.
Laidoje buvi kalbama apie mazuliukus, zuvusius del persileidimo, negimdinio nestumo. Gydytojai piktinosi motinomis, kurios PALIEKA savo mazulius, nepalaidoja ju. Atseit, nuo seno yra paprotys tokius vaikelius laidoti gimines kape, be ypatingu apeigu, tiesiog sukalbant maldele patiems tevams ir uzkasant kuneliuka. Man si zinia buvo siaubinga. Praverkiau kelias dienas. Ir dabar sirdi spaudzia.
Jau rasiau cia, kad as pasiteiravau, kas bus su mano mazu. Man pasake- atiduosim genetikams. Tikrai tai pamenu. Tada nesugebejau dorai mastyti. Juk tikrai, kad atiduoti genetikams, reikejo mano sutikimo. Bet as nieko nepasirasinejau. Manes nieks nieko neklause. Man tada net i galva neatejo, kad gali buti kitaip. Nors kazkoks netikrumu jausmas buvo, abejones nerislios.
Aisku, jei tikrai zinociu, kad mano mazas buvo atiduotas genetikams, tai butu ramiau. Bet dabar galvoju, gal neatidave. Juk negavau jokiu atsakymu is genetiku. Na, tebunie nera tu atsakymu. Bet bent jau tegul genetikai ji butu tyre, o ne atideje su kitu operaciju liekanomis. Kitaip as privalejau ji palaidoti.
Nepykit. Greiciausiai sujauksiu kam is jusu sirdis. Blogai del to jauciuosi. Bet gal kas zinot tiksliai, kur keliauja tie mazi vaikeliai po tokiu nelaimiu?
Laidoje buvi kalbama apie mazuliukus, zuvusius del persileidimo, negimdinio nestumo. Gydytojai piktinosi motinomis, kurios PALIEKA savo mazulius, nepalaidoja ju. Atseit, nuo seno yra paprotys tokius vaikelius laidoti gimines kape, be ypatingu apeigu, tiesiog sukalbant maldele patiems tevams ir uzkasant kuneliuka. Man si zinia buvo siaubinga. Praverkiau kelias dienas. Ir dabar sirdi spaudzia.
Jau rasiau cia, kad as pasiteiravau, kas bus su mano mazu. Man pasake- atiduosim genetikams. Tikrai tai pamenu. Tada nesugebejau dorai mastyti. Juk tikrai, kad atiduoti genetikams, reikejo mano sutikimo. Bet as nieko nepasirasinejau. Manes nieks nieko neklause. Man tada net i galva neatejo, kad gali buti kitaip. Nors kazkoks netikrumu jausmas buvo, abejones nerislios.
Aisku, jei tikrai zinociu, kad mano mazas buvo atiduotas genetikams, tai butu ramiau. Bet dabar galvoju, gal neatidave. Juk negavau jokiu atsakymu is genetiku. Na, tebunie nera tu atsakymu. Bet bent jau tegul genetikai ji butu tyre, o ne atideje su kitu operaciju liekanomis. Kitaip as privalejau ji palaidoti.
Nepykit. Greiciausiai sujauksiu kam is jusu sirdis. Blogai del to jauciuosi. Bet gal kas zinot tiksliai, kur keliauja tie mazi vaikeliai po tokiu nelaimiu?
