Norisi,
Taip norisi
Pažvelgt į
Ateitį pro
Durų plyšį
Bent trumpam.
Tegu tos durys
Priveria pirštus,
Tegu paskui
Iš skausmo
Staugtum,
Vis tiek
Žinotumei,
Kas bus.
Ir ko nebus,
To nebelauktum.
L. Leščinskas
ismokau juoktis sirdziai verkiant
ismokau asras nuslepti nuo kitu
kiekviena vakara ir ryta .
as visada svajoju kur gi tu
kiekviena diena saulei patekejus
vien mimtimis apie tave as gyvenu
kiekviena karta pabuciuot tave noreciau
deja taves pasiekti negaliu
sakyk,kodel taip atsitiko
kad mes dabar dar esam ne kartu
ir apkabint tave karstai noreciau
nors minutele su tavim pabut kartu..
tu supranti,kad as taves ilgiuosi..
ir tik tave as viena teturiu
todel gyvenimo mums keikti nereiketu
nes jo dalis..ir as..ir tu..
apie tave as vis galvoju ir svajoju
tikiu kad busim mes kartu
taves ilgiuosi myliu ..ir kartoju..
mano gyvenimas..-tai tu..
ismokau asras nuslepti nuo kitu
kiekviena vakara ir ryta .
as visada svajoju kur gi tu
kiekviena diena saulei patekejus
vien mimtimis apie tave as gyvenu
kiekviena karta pabuciuot tave noreciau
deja taves pasiekti negaliu
sakyk,kodel taip atsitiko
kad mes dabar dar esam ne kartu
ir apkabint tave karstai noreciau
nors minutele su tavim pabut kartu..
tu supranti,kad as taves ilgiuosi..
ir tik tave as viena teturiu
todel gyvenimo mums keikti nereiketu
nes jo dalis..ir as..ir tu..
apie tave as vis galvoju ir svajoju
tikiu kad busim mes kartu
taves ilgiuosi myliu ..ir kartoju..
mano gyvenimas..-tai tu..
As atiduodu tau save
Globok mane,turek ir gydyk
Manas zaizdas,kurios negyja
Del mano meiles ir kantrybes.
As atiduodu tau save
Nes tam,kuriam as atiduota
Nagali buti nuolat cia
As atiduodu tau save
Globok ir pamaitink mane
Isausus rytui-duok vandens
Atejus nakciai- kraujo duok
Nes mano zaizdos vis dar sopa
Ir ju uzgydyti net tavo meile neistengtu..
Globok mane,turek ir gydyk
Manas zaizdas,kurios negyja
Del mano meiles ir kantrybes.
As atiduodu tau save
Nes tam,kuriam as atiduota
Nagali buti nuolat cia
As atiduodu tau save
Globok ir pamaitink mane
Isausus rytui-duok vandens
Atejus nakciai- kraujo duok
Nes mano zaizdos vis dar sopa
Ir ju uzgydyti net tavo meile neistengtu..
Norėčiau sugrąžinti laiką,
Tik nežinau,
Ar jausčiau saiką
Ir nepaskęsčiau praeity
O tu šalia, arti arti
Diena pasigeria nakty,
O rytas saulę žarom laiko
Ir strėlėmis Amūras taikos
Į laiko pėdsakus širdy
Ryt susitiksim,
O gal ir ne
Jei pasiilgsi tu manęs,
Nutiesk takus per svajones
Tik nežinau,
Ar jausčiau saiką
Ir nepaskęsčiau praeity
O tu šalia, arti arti
Diena pasigeria nakty,
O rytas saulę žarom laiko
Ir strėlėmis Amūras taikos
Į laiko pėdsakus širdy
Ryt susitiksim,
O gal ir ne
Jei pasiilgsi tu manęs,
Nutiesk takus per svajones
Kodėl mums tiek mažai teduota
Tos laimės, meilės, džiaugsmo ir vilties...???
Kodėl mes kartais bijom atsigręžti?
Kodėl mes visad bijom - ateities?
Kodėl pavasaris sujungia širdis?
Kodėl ruduo į šipulius sudaužo jas?
Kodėl mes bijomės taip laukti viltis?
Ir ko taip žvelgiam pro voratinklio gijas?
Ko šypsomės ir verkiame nuleidę galvas?
Ką šaukiame pabudę ilgesį?
Kieno tas vardas lūpose suskamba?
Kieno tas vardas ..ar Tu jį girdi???
Tos laimės, meilės, džiaugsmo ir vilties...???
Kodėl mes kartais bijom atsigręžti?
Kodėl mes visad bijom - ateities?
Kodėl pavasaris sujungia širdis?
Kodėl ruduo į šipulius sudaužo jas?
Kodėl mes bijomės taip laukti viltis?
Ir ko taip žvelgiam pro voratinklio gijas?
Ko šypsomės ir verkiame nuleidę galvas?
Ką šaukiame pabudę ilgesį?
Kieno tas vardas lūpose suskamba?
Kieno tas vardas ..ar Tu jį girdi???
Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,
Tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
Vėl šaukiasi į ją. Į ją.
Tiktai į ją.
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Išvesk mane į aikštę ir prieš visus apnuogink,
Parodyk, koks aš menkas.
Tik būki prie šalies,
Kad tavo šviesoje aš augčiau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski bent akimirką nušvisti
Tuo, ką turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
Ir gali būt: suniekintas, pamintas,
Išliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
Aš noriu, aš galiu, aš būsiu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane kartu.
J.Marcinkevičius
Tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
Vėl šaukiasi į ją. Į ją.
Tiktai į ją.
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Išvesk mane į aikštę ir prieš visus apnuogink,
Parodyk, koks aš menkas.
Tik būki prie šalies,
Kad tavo šviesoje aš augčiau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski bent akimirką nušvisti
Tuo, ką turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
Ir gali būt: suniekintas, pamintas,
Išliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
Aš noriu, aš galiu, aš būsiu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane kartu.
J.Marcinkevičius
Mažas mažas drąsus pspindulys
pakutena švelniai noselę...
Rankos siekia dangaus, ieško žemės
Vėjas virpančius debesis gena...
Aš tyliu tyloje,
Kad išgirsčiau
Kaip alsuoja beribė šviesa...
Kaip ji tiesia man virpančią ranką...
Aš be jos...Aš prie jos... Aš joje...
/G./
pakutena švelniai noselę...
Rankos siekia dangaus, ieško žemės
Vėjas virpančius debesis gena...
Aš tyliu tyloje,
Kad išgirsčiau
Kaip alsuoja beribė šviesa...
Kaip ji tiesia man virpančią ranką...
Aš be jos...Aš prie jos... Aš joje...
/G./
Kai nublunka dažai...
Kai melas tampa nesaldus...
Kai miršta nekalti
Ir žudo nekalti, kaltus...
Kai visa, kas brangu ir šventa pavirsta tik pigiais žaislais...
Ir tirpsta, tirpsta amžinybės rankose, su savo kūnais negyvais...
Ach... kaip širdis išsiilgsta paprastumo...
To nuoširdaus ir tyro vaiko juoko...
To šilto ir nesuvaidinamo artumo...
Ir net lietaus, bet su žaibais ir tikro...
Sugrįžt į papratus namus...
Prisėst po paprastu dangum...
Išgerti paprasto vandens...
Permirkti paprastu lietum...
Išvysti paprastas akis...
Nusišypsoti paprastai...
Išmesti paprastas mintis...
Ir būt laimingiems amžinai...
/G./
Kai melas tampa nesaldus...
Kai miršta nekalti
Ir žudo nekalti, kaltus...
Kai visa, kas brangu ir šventa pavirsta tik pigiais žaislais...
Ir tirpsta, tirpsta amžinybės rankose, su savo kūnais negyvais...
Ach... kaip širdis išsiilgsta paprastumo...
To nuoširdaus ir tyro vaiko juoko...
To šilto ir nesuvaidinamo artumo...
Ir net lietaus, bet su žaibais ir tikro...
Sugrįžt į papratus namus...
Prisėst po paprastu dangum...
Išgerti paprasto vandens...
Permirkti paprastu lietum...
Išvysti paprastas akis...
Nusišypsoti paprastai...
Išmesti paprastas mintis...
Ir būt laimingiems amžinai...
/G./
Nors ir nėra tavęs šalia,
Žinau, tikrai kažkur esi
Šiandien gal mano eilėse
Rytoj - gal meilės ilgesy
Nukrėtus žiedlapius audra,
Subers į plaukus ir užges
Ir man jau nieko nereikės
Tiktai Tavęs, tiktai Tavęs.
O kai diena ilgais šešėliais
Nuslinks į atmintį, ilgam
Išliks rašytos mano eilės
Tik Tau vienam, tik Tau vienam.
Kai glostys vakaro metu
Laukais atbridusi vėsa,
Sapnai į vidų įsileis
Tiktai Tave, tiktai Tave.
O kai anksti ryte nubusiu
Tebekraujuojančia širdim
Ir vėl aš ne kitais tikėsiu,
O tik Tavim, o tik Tavim.
Jei nesupras manęs kiti
Jei nebešauks manęs vardu,
Man neskaudės. Tegul visi.
Tiktai ne Tu.Tiktai ne Tu.
Žinau, tikrai kažkur esi
Šiandien gal mano eilėse
Rytoj - gal meilės ilgesy
Nukrėtus žiedlapius audra,
Subers į plaukus ir užges
Ir man jau nieko nereikės
Tiktai Tavęs, tiktai Tavęs.
O kai diena ilgais šešėliais
Nuslinks į atmintį, ilgam
Išliks rašytos mano eilės
Tik Tau vienam, tik Tau vienam.
Kai glostys vakaro metu
Laukais atbridusi vėsa,
Sapnai į vidų įsileis
Tiktai Tave, tiktai Tave.
O kai anksti ryte nubusiu
Tebekraujuojančia širdim
Ir vėl aš ne kitais tikėsiu,
O tik Tavim, o tik Tavim.
Jei nesupras manęs kiti
Jei nebešauks manęs vardu,
Man neskaudės. Tegul visi.
Tiktai ne Tu.Tiktai ne Tu.
Tu nekaltas, kad vėjas toks šaltas,
Kad į ledą pavirsta vanduo,
Kad ne viskas pasaulyje balta,
Kad ne visas auksinis ruduo.
Kad sustingo diena, tu nekaltas -
Ji sustingo savam laukime,
O sniegu pasidengęs asfaltas
Laukia pėdsakų vedančių čia.
Tu nekaltas. kad uždaros širdys
Skuba slėptis į savo namus,
Kad ne viskas, kas sakoma, girdis,
Kad tik džiaugsmas dalinas per pus.
Tu nekaltas, kad sniegas toks baltas -
Jis vilties nusidažęs spalva,
Kad laukimas prie stulpo prikaltas
Tu nekaltas. Ir aš nekalta.
Kad į ledą pavirsta vanduo,
Kad ne viskas pasaulyje balta,
Kad ne visas auksinis ruduo.
Kad sustingo diena, tu nekaltas -
Ji sustingo savam laukime,
O sniegu pasidengęs asfaltas
Laukia pėdsakų vedančių čia.
Tu nekaltas. kad uždaros širdys
Skuba slėptis į savo namus,
Kad ne viskas, kas sakoma, girdis,
Kad tik džiaugsmas dalinas per pus.
Tu nekaltas, kad sniegas toks baltas -
Jis vilties nusidažęs spalva,
Kad laukimas prie stulpo prikaltas
Tu nekaltas. Ir aš nekalta.
Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.
Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau, pakilus su diena,
Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena -
Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas -
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.
Šito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.
Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau, pakilus su diena,
Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena -
Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas -
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.
Ciauskute,cia tavo eiles? 
