Tu išeik
Ir nieko nepalik
man ilgam prisiminimui.
Nebučiuok. Ir niekada negrįžk.
Meilė buvo?
Ar tiktai žaidimas?
Tu išeidamas
man nieko nesakyk.
Kalbomis mylėti nepriversi.
Ir jokių vilčių nepasilik.
Tu išeik.
Ryt
naują puslapį atversim...
Nori ar nenori
Lauki ar nelauki
Jis
Vis tiek ateina -
Rytas.
Toks šviesus ir naujas
Po trumputės vasaros nakties.
Nori ar nenori
Lauktas ar nelauktas
Ateini į žemę
Gyvas -
Alkanas ir basas
Iš mįslingos meilės ir vilties.
Nori ar nenori
Keiksi ar nekeiksi
Tu iš čia išeisi
Vienas -
Ašara ir grumstas tave palydės.
Lauki ar nelauki
Jis
Vis tiek ateina -
Rytas.
Toks šviesus ir naujas
Po trumputės vasaros nakties.
Nori ar nenori
Lauktas ar nelauktas
Ateini į žemę
Gyvas -
Alkanas ir basas
Iš mįslingos meilės ir vilties.
Nori ar nenori
Keiksi ar nekeiksi
Tu iš čia išeisi
Vienas -
Ašara ir grumstas tave palydės.
Jau paskutinį rytą
Keliuosi su šviesa
Auštu su ryto aušra
Garuoju su šalta rasa
Jau paskutinę dieną
Kalbėjau su tolima saule
Uždegiau tarp žmonių meilę
Išsklaidžiau pražydusią laimę
Paskutinį vakarą
Skrendu kartu su migla
Plaukiu su skaidria rasa
Ateinu su nakties tamsa
Paskutinę naktį
Skaičiuoju krentančias žvaigždes
Stebiu juodas mėnulio dausas
Jaučiu mažų žmonių kančias
Išeinu, nes yra naujieji
Su kitomis viltimis
Skirtingomis mintimis
Šiltesnėmis širdimis...
Keliuosi su šviesa
Auštu su ryto aušra
Garuoju su šalta rasa
Jau paskutinę dieną
Kalbėjau su tolima saule
Uždegiau tarp žmonių meilę
Išsklaidžiau pražydusią laimę
Paskutinį vakarą
Skrendu kartu su migla
Plaukiu su skaidria rasa
Ateinu su nakties tamsa
Paskutinę naktį
Skaičiuoju krentančias žvaigždes
Stebiu juodas mėnulio dausas
Jaučiu mažų žmonių kančias
Išeinu, nes yra naujieji
Su kitomis viltimis
Skirtingomis mintimis
Šiltesnėmis širdimis...
Many neliko vietos žodžiui ,,myliu''
Užkimšo sielą išdavystės kamštis
Širdis pavirs į akmenį
Akmuo į tylą
O be tikėjimo gyvenimas - tik šlamštas
Ir apsisuksiu prie atvertų durų
Nebesugrįšiu prie sugriautų tiltų.
Dar teneskauda išdavystės dūriai
Palaidoję ir ateitį,ir viltį...
/Ganytojas./
Tarp kitko šis žmogus turi nepaprastą sielą..
...nurieda skruostu ašara šykšti
prašau,ištiesęs ranką,atleidimo
nors netikiu,kad Tu mane girdi
kaip netikiu,kad mylinčioj širdy
užvirę aistros taip staiga nurimo...
Užkimšo sielą išdavystės kamštis
Širdis pavirs į akmenį
Akmuo į tylą
O be tikėjimo gyvenimas - tik šlamštas
Ir apsisuksiu prie atvertų durų
Nebesugrįšiu prie sugriautų tiltų.
Dar teneskauda išdavystės dūriai
Palaidoję ir ateitį,ir viltį...
/Ganytojas./
Tarp kitko šis žmogus turi nepaprastą sielą..
...nurieda skruostu ašara šykšti
prašau,ištiesęs ranką,atleidimo
nors netikiu,kad Tu mane girdi
kaip netikiu,kad mylinčioj širdy
užvirę aistros taip staiga nurimo...
Paėmus atkirpau
Savos širdies dalelę
Ir dovanoju Tau,
Tegu ji šviečia kelią,
Kai braidžiosi lankas,
Gal ilgesio apsemtas,
Kai gal ieškosi, kas
Tavosios laimės lemtas,
Ir ji primins dienas,
Kai su tavim sėdėjau
Ir vyzdžius it liepsnas
Giliai į širdį dėjau.
Savos širdies dalelę
Ir dovanoju Tau,
Tegu ji šviečia kelią,
Kai braidžiosi lankas,
Gal ilgesio apsemtas,
Kai gal ieškosi, kas
Tavosios laimės lemtas,
Ir ji primins dienas,
Kai su tavim sėdėjau
Ir vyzdžius it liepsnas
Giliai į širdį dėjau.
Prisidėk prie širdies miško šlamesį -
ir skaudėti nustos...
Užsimiršk visas vėjo glamonėse -
ir laikas sustos...
Išdalink gelsvą spindulį šypsenom -
ir pasklis šiluma...
Savo džiaugsmą barstyk be atokvėpio -
prisipildys diena...
Pilką veidą nuprausk jūros debesiu -
ir didybe nušvis...
Užkankink liūdesy pykčio virusą -
ir meilė atgis...
Viską tyliai šnibždėk ... per garsiakalbį -
nebeliks netiesos...
Rink lygybės prieš sąžinę nuotrupas -
nieks ant kelio nestos...
R. Užpalis
ir skaudėti nustos...
Užsimiršk visas vėjo glamonėse -
ir laikas sustos...
Išdalink gelsvą spindulį šypsenom -
ir pasklis šiluma...
Savo džiaugsmą barstyk be atokvėpio -
prisipildys diena...
Pilką veidą nuprausk jūros debesiu -
ir didybe nušvis...
Užkankink liūdesy pykčio virusą -
ir meilė atgis...
Viską tyliai šnibždėk ... per garsiakalbį -
nebeliks netiesos...
Rink lygybės prieš sąžinę nuotrupas -
nieks ant kelio nestos...
R. Užpalis
Aš niekur neskubu išeit...
Kol dienos tokios ilgos...
Kol tyliai dūzgia aviliai...
Kol vėjas supa smilgas...
Aš šiąnakt neskubu užmigt...
Kol naktys tokios šiltos...
Kol mano pėdos žolėje
Tarsi žvaigždžių pripiltos...
Aš niekur neskubu išeit...
Čia mano mintys švarios...
Čia mūsų meilės erdvėje
Skrajoja mūsų svajos...
/Gl./
Kol dienos tokios ilgos...
Kol tyliai dūzgia aviliai...
Kol vėjas supa smilgas...
Aš šiąnakt neskubu užmigt...
Kol naktys tokios šiltos...
Kol mano pėdos žolėje
Tarsi žvaigždžių pripiltos...
Aš niekur neskubu išeit...
Čia mano mintys švarios...
Čia mūsų meilės erdvėje
Skrajoja mūsų svajos...
/Gl./
Susivėlė plaukai...
Ar meni dar mane?
Švelniai gelsta laukai...
Baltas žiedas delne...
Vėjas glosto medžius...
Lyg mane tu glaudei...
Kelios šakos nudžius...
Atsidusiu giliai...
Mėnuo plauks dangumi...
Aš visai neliūdžiu...
Tik skaičiuoisu tyliai
Kiek nukrito žvaigždžių...
Bitės medų vėl neš
Ant baltų debesų...
Ar tu ieškai manęs?
Ak kaip klaikiai tylu...
Mano žodžiai ištirps
Kai naktis pasibaigs...
Ir pasaulis pakvips
Vandenų ajarais...
Aš nubrisiu kaip visad
Per žolę basa...
Ryto vėjas priglaus
Lyg meldelę mane...
Ir paklyde balsai
Man atneš tuos žodžius
Kad tu ieškai manęs
Nuo pasaulio pradžios...
/Gl./
Ar meni dar mane?
Švelniai gelsta laukai...
Baltas žiedas delne...
Vėjas glosto medžius...
Lyg mane tu glaudei...
Kelios šakos nudžius...
Atsidusiu giliai...
Mėnuo plauks dangumi...
Aš visai neliūdžiu...
Tik skaičiuoisu tyliai
Kiek nukrito žvaigždžių...
Bitės medų vėl neš
Ant baltų debesų...
Ar tu ieškai manęs?
Ak kaip klaikiai tylu...
Mano žodžiai ištirps
Kai naktis pasibaigs...
Ir pasaulis pakvips
Vandenų ajarais...
Aš nubrisiu kaip visad
Per žolę basa...
Ryto vėjas priglaus
Lyg meldelę mane...
Ir paklyde balsai
Man atneš tuos žodžius
Kad tu ieškai manęs
Nuo pasaulio pradžios...
/Gl./
Apkabinki, prašau,
Apkabinki stipriai...
Pašnibždėk man ką nors dar į ausį tyliai...
Dar užmerkim akis...
Neskubėkim išeit...
Juk tikrai... ar tikrai? Susitiksime greit...
Tavo skruostu gili ašarėlė nuslys...
Mažas saulės zuikutis greit ją pasivys...
Mūsų žingsniai nutols į skirtingas puses...
Nesakysiu... Žinai, jog ilgėsiuos tavęs...
/Gl./
Apkabinki stipriai...
Pašnibždėk man ką nors dar į ausį tyliai...
Dar užmerkim akis...
Neskubėkim išeit...
Juk tikrai... ar tikrai? Susitiksime greit...
Tavo skruostu gili ašarėlė nuslys...
Mažas saulės zuikutis greit ją pasivys...
Mūsų žingsniai nutols į skirtingas puses...
Nesakysiu... Žinai, jog ilgėsiuos tavęs...
/Gl./
The More Loving One
by W. H. Auden
Looking up at the stars, I know quite well
That, for all they care, I can go to hell,
But on earth indifference is the least
We have to dread from man or beast.
How should we like it were stars to burn
With a passion for us we could not return?
If equal affection cannot be,
Let the more loving one be me.
Admirer as I think I am
Of stars that do not give a damn,
I cannot, now I see them, say
I missed one terribly all day.
Were all stars to disappear or die,
I should learn to look at an empty sky
And feel its total dark sublime,
Though this might take me a little time.
by W. H. Auden
Looking up at the stars, I know quite well
That, for all they care, I can go to hell,
But on earth indifference is the least
We have to dread from man or beast.
How should we like it were stars to burn
With a passion for us we could not return?
If equal affection cannot be,
Let the more loving one be me.
Admirer as I think I am
Of stars that do not give a damn,
I cannot, now I see them, say
I missed one terribly all day.
Were all stars to disappear or die,
I should learn to look at an empty sky
And feel its total dark sublime,
Though this might take me a little time.
