| QUOTE (JurgitaM @ 2004 06 09, 16:08) |
| Man paciai karta taip buvo.Sapnavau kad su kazkuo labai jau gincijuosi ir lyg is kazkur kitur girdziu balsa"tikrai,tikrai taip buvo? O kaip sekesi ir tam tam ir panasei" Pradzioj lyg norejau tam balsiui atsakyti,bet kazkodel persigalvojus tepasakiau ai....ir verciausi ant kito sono. Ryte manes ir klause "tai ko nepasakoji nieko", o as isputus akis ir sakau "tai va kieno cia balsas mano sapnuose maisosi" |
As bandziau klausinet. Kartais atsako, bet kartais tik atkisa uzpakali, atseit nelklausinek nesamoniu
A, dar prisiminiau. Sianakt sedejau prie kompo, diedas miegojo. Tik ziurau, atsisedo lovoj uzsimerkes ir rankom antklode grabalioja. Sakau, ka cia darai? Sako, lemputes renku
as kartais, kai prisapnuoju kokiu nesamoniu, tai ryte pabudus net juokinga daros. Nors kartais sapnai buna tokie tikri, kad reikia gerai pagalvoti, sapnas tai buvo, ar viskas vyko is tiesu. nors kartais sapnai mane labai veikia, jei ka nors bloga susapnuoju, tai paskui puse dienos nemalonus jausmas lydi
šiąnakt sapnavau uošvienės laiptinę, pilną š***
, galvoju, ar čia geras sapnas, ar blogas
| QUOTE (lengvute @ 2004 07 08, 14:15) |
| šiąnakt sapnavau uošvienės laiptinę, pilną š*** |
Tikrai geras
Na, stai ir paguode- kiek tau apie sapnuotus dantukus pripasakojo
Matai, Pjer, tavo mergytei dar tik 2men.Kazkur skaiciau, kad kol vaikai mazi, tevai dar tik prisitaiko prie naujo vaidmens
ir buna, kad mama sapnuoja savo vaiko mirti...Na, samoningai mama netroksta savo vaiko mirties, bet tas neissimiegojimas, vargelis, laisves praradimas sitaip pasireiskia...
Taigi, ir taip rupesciu pakanka- neprisigalvuok nauju...
Matai, Pjer, tavo mergytei dar tik 2men.Kazkur skaiciau, kad kol vaikai mazi, tevai dar tik prisitaiko prie naujo vaidmens
Taigi, ir taip rupesciu pakanka- neprisigalvuok nauju...
Vat as irgi tikiu sapnais, nors pranasisku nesapnuoju, bet sapnai labai veikia mano emocine busena, ir dar labai dziaugiuos kai juose pamatau jau numirusius savo artimuosius, nes tai gi vienintele galimybe su jais pabendrauti
Aisku, cia daugiau su savo pasamone bendrauji, nei is tikruju, va sapnavau, kad bobulka mano is kapo prisikele ir sedi sau ant jo, o as prieinu ir plaunu jai nugara, masazuoju ja, nes ji tokia tam kape susalusi
, o ji sako, aciu aciu man jau dabar zymiai geriau
Tai va atsikeliau ir galvoju is kur toks sapnas, gal , kad ant kapu retai nuvaziuoju
as pavyzdziui sapnais tikiu, va susapnavau kad laukiuosiu, stoviu su pilvuku, ir po poros menesiu ir pastojau
| QUOTE (miau @ 2004 07 08, 12:08) | ||
As bandziau klausinet. Kartais atsako, bet kartais tik atkisa uzpakali, atseit nelklausinek nesamoniu A, dar prisiminiau. Sianakt sedejau prie kompo, diedas miegojo. Tik ziurau, atsisedo lovoj uzsimerkes ir rankom antklode grabalioja. Sakau, ka cia darai? Sako, lemputes renku |
Aš tai dažnai pasišneku, tai labai prajuokina vis mane rytais
Vieną kartą guli miega, o aš keliuos, jis sako, kilogramas. Koks kilogramas, klausiu? - Nu mėsos. Kokios mėsos? Nu kur pardavėjas pasvėrė. Kaip suprast? - Ai, jei nesupranti, tai nėr ko aiškint. IR nusisuka į sieną toliau miegot
O svarbiausia, nei jis pats pardavėjas nei ką, nei mėsos gyvenime yra pirkęs
Sako, kad didžiausią dėmesį reikia atkreipti į tuos sapnus, kurie pasikartoja...
Kadaise mane nuolat aplankydavo sapnas apie tiltą: aš einu mediniu tiltu virš kažkokios bedugnės. Priekyje - tirštas rūkas. Tiltas - išklebęs, girgždantis... Eiti baisu... Ir vis sapnas pasibaigdavo niekaip - neperreidavau to tilto...
Po kiek laiko susapnavau du tiltus. Ne per bedugnę, o per upę. Vienas - toks pat medinis, sulūžęs, beveik ant vandens, kitas - betoninis, gražus, tvirtas, krantų lygyje. Pradėjusi eiti gražiuoju tiltu, kažkodėl apsigalvoju, grįžtu ir pradedu eiti tuo varganu išklibusiu... Ir jį pereinu!
Kitam krante su kažkokiais šešėliais lipu laiptais į kalną. Atsisuku atgal - miesto žiburiai naktyje...
Daugiau niekuomet tiltų nebesapnavau... Bet dabar kažkodėl vis sapnuoju kambarius. Amžinai klaidžioju kažkokiais kambariais, jie tarsi visi pereinami, einu einu... Niekur nenueinu... Nežinau, kodėl po juos vaikštau... Nežinau, ką man šiuo sapnu bando pasąmonė pasakyti... Nežinau, kokią problemą mano pasąmonė sprendžia....
Gal jūs žinot?.......
Kadaise mane nuolat aplankydavo sapnas apie tiltą: aš einu mediniu tiltu virš kažkokios bedugnės. Priekyje - tirštas rūkas. Tiltas - išklebęs, girgždantis... Eiti baisu... Ir vis sapnas pasibaigdavo niekaip - neperreidavau to tilto...
Po kiek laiko susapnavau du tiltus. Ne per bedugnę, o per upę. Vienas - toks pat medinis, sulūžęs, beveik ant vandens, kitas - betoninis, gražus, tvirtas, krantų lygyje. Pradėjusi eiti gražiuoju tiltu, kažkodėl apsigalvoju, grįžtu ir pradedu eiti tuo varganu išklibusiu... Ir jį pereinu!
Kitam krante su kažkokiais šešėliais lipu laiptais į kalną. Atsisuku atgal - miesto žiburiai naktyje...
Daugiau niekuomet tiltų nebesapnavau... Bet dabar kažkodėl vis sapnuoju kambarius. Amžinai klaidžioju kažkokiais kambariais, jie tarsi visi pereinami, einu einu... Niekur nenueinu... Nežinau, kodėl po juos vaikštau... Nežinau, ką man šiuo sapnu bando pasąmonė pasakyti... Nežinau, kokią problemą mano pasąmonė sprendžia....
Gal jūs žinot?.......
kai buvau maza labai daznai sapnuodavau kosmarus,mane nuolat kas nors vydavosi ,o as begdavau is visu jeju bet nepajudedavau ne is vietos.net dabar atsimenu ta panikos jausma ,kai kai matai ji artejanti prie taves bet padaryti nieko negali
tie sapnai kartodavosi tol kol as nesusapnuodavau kad man pavyko nuo ju pabegti.
sekantis etapas buvo nuolatinis kritimas pries pabundant
kone kiekviename sapne luzdavo grindys, ir as pradedavau kristi ir nubusdavau. galiu patvirtinti tai vyksta aktyvaus augimo metu
buvo keli pasivaiksciojimo miegant atvejai, bet kai mama paklausdavo kur einu as nubusdavau ir negaledavau prisiminti kur buvau susiruosus eiti.Ryte visada tai atsimindavau ir budavo baisiai geda
dabar esu labai patenkinta kad is viso to isaugau
sekantis etapas buvo nuolatinis kritimas pries pabundant
buvo keli pasivaiksciojimo miegant atvejai, bet kai mama paklausdavo kur einu as nubusdavau ir negaledavau prisiminti kur buvau susiruosus eiti.Ryte visada tai atsimindavau ir budavo baisiai geda
dabar esu labai patenkinta kad is viso to isaugau
| QUOTE (nicci @ 2004 07 12, 17:14) |
| Kadaise mane nuolat aplankydavo sapnas apie tiltą: aš einu mediniu tiltu virš kažkokios bedugnės. Priekyje - tirštas rūkas. Tiltas - išklebęs, girgždantis... Eiti baisu... Ir vis sapnas pasibaigdavo niekaip - neperreidavau to tilto... |
Mane labai daznai sapnai su tiltu aplankydavo. Daznai reiksdavo kazkieno mirti








