Kaip jus veikia sapnai?

Nors retai , bet kartais buna, kad pabudus jauciu baime ar nuostaba, kaipgalima imt ir susapnuot tokius vejus, o po to bandau issaiskinti, kas tai per pasamones pokstai galejo buti.. yra buve ir taip, kad kazka susapnuoju ir ryta nubudui zinau, kas nutiks realybeje .. bet va situ sapnu aiskinimas tikrai nera bendras ir paaiskinimai is sapninnku netinka,tiesiog zinau ir viskas..

apskritai retai sapnuoju, tačiau jau kai susapnuoju tai nuo to priklauso visos dienos nuotaika o dar ne kartą taip buvę kad prieš nelaimę tą naktį sapnuoju kelis iš eilės košmarus...

Retai sapnuoju ir manęs sapnai neveikia.

pastaruoju metu nelabai prisimenu ka sapnuoju, tai nejauciu jokio slegimo. Bet anksciau tikrai gyvybingus sapnus regedavau, kad atsibudus jausdavausi kaip nemiegojus, o kazka nakti veikus ir tikrai nepailsejus

Sapnai mane labai veikia, o ypač neigiami, tada pradedu bijoti, kad nutiks kas blogo o jei sapnas kupinas teigiamu emociju tai tada ir diena būna labai gera

pritariu ,as taip pat

Šiaip dažniausiai neveikia, bet būna (retai, bet būna), kad sapnas taip paveikia, jog visą dieną atsigauti negaliu, iš rankų krenta viskas

sveikos mergaites,
perskaiciau temuke, noriu ir as pasidalinti savo patirtimi
nuo pat mazens beveik kiekviena nakti sapnuoju labai aiskius sapnus ir dazniausiai juos prisimenu, kartais jie buna tokie ryskus ir keisti, jog tikrai puse dienos negaliu negalvoti ir suku galva ka galetu tai reiksti
beabejo praejo daug laiko kol ismokau juos suprasti, tiesa nepaminejau kad mano sapnai dazniausiai buna visiskai tikroviski, dazniausiai su tais zmonemis kuriuos pazystu arba kurie jau ,,iseje anapus". Laikui begant pradejau suprasti, ka jie reiskia, aisku nevisus dar sapnus suprantu, bet nemazai ju ir galiu pasakyti, kad dazniausiai man jie duoda ataskymus kaip elgtis, ka darau ne taip
nezinau ar cia tiesa ar tik mano isitikinimu, kad mano angelas sargas yra mano amzina atilsi mociute, man buvo begalo sunku susitaikyti su jos isejimu, buvo be galo skaudu, nes ji man buvo labai brangi, po laidotuviu labai ilgai ja sapnuodavau, ir ji visalaika mane perspedavo, tiesa niekada nesnekedavau sapnuose su ja, is jos elgesio veiksmu ir veido israiskos suprasdavau kas negerai, juokinga bet netgi susiradus nauja vaikina, visada ja sapnuodavau ir ji pykdavo ant manes, taip kol neatsirado mano dabartinis vyras zinau keista, bet ji mane aplankydavo taip daznai, kad maniau niekad as nesusitaikysiu su jos isejimu, kol viena nakti nesusapnavau jos seno kaime namo ir jos stovincios su kazkokiu senu vyru, kaip supratau is sapno tai galejo buti mano senelis, kurio niekad gyvenime nesu nemaciau, tada pirma karta sapne isgirdau mociutes balsa.... ji pasake, leiskit mums vaikai ramiai gyventi...iseikit ir uzdarykit duris... sapne as uzkabinau spyna ant duru ir isejau....atsibudau su gniuzulu gerkleje, tokiu pat skausmu kaip per laidotuves, bet nepatikesit....po sito sapno ja sapavau gal vos kelis kartus ir visalaika laiminga o as jau senai susitaikiau, kad jos nebera uoj kiek daug visokiu pavyzdziu turiu, galeciau jums rasyt ir rasyt
gal cia tik mano vaizduote, bet mano nuomone sapnai perduoa mums atsakymus i daugeli klausimu, nurodo sprendimo budus ir ispeja apie nelaimes, as tuo jau isitikinau...bet va niekaip nesuprantu kodel kiti zmones beveik nesapnuoja kad ir mano vyras, jei sapnuoja tai retai ir visokias nesamones, gal cia irgi ne visiems lemta
Papildyta:

del skraidymo tai tikrai
as taip daug ko ismokau besapnuodama, netgi apsispresti butinose gyvenimiskose situacijose, sapnai man tiesiog duoda atsakymus

zinai, o tu pamegink ismokti susidraugauti kaip as sakau, su sapnais, tada jie nevargins taves aisku lengva pasakyti, bet turbut nemokeciau net paaiskinti zinok as ismokau netgi sapnuodama atsibusti ir toliau uzmigus ta pati sapnuoti, netgi pakeisti sapno eiga nezinau kaip man tai pavyksta, neklausk.....

daznai sapnuoju, ir dazniausiai reiksmingus sapnus... vaikystei dazkai sapnuodavau kosmarus, bet darbar jau nebe... ismokau suprasti beveik kiekvieno sapno reiksme, daznai ishsipildo...
cia gal ne i tema siek tiek, bet mociute yra sudariusi savo sapninika, kuris gan tikslus, tad retkarciais megsu juo pasinaudo

o tas sapninkas remiantis kuom sudarytas? jei savo pacios patirtimi, tai labai idomu nors as asmeniskai pati interpretuoju savo sapnus ir gan tiksliai man pavyksta, o tie sapninkai is knygynu man nepasitvirtina, na gal viena kita reiksme, bet esme tai ten nieko gero tuose sapnininkuose

Adaja,skaiciau ir verkiau...pries tris metus mire mano mociute,labai man jos truksta (nors pakutinius metus stipriai sirgo,buvo visiskai paralyzuota ir tikrai buvo sunku),labai pasiilgstu,ir kai jos nebera-tokia tustuma atsivere,ir tokia vienisa pasijutau...Ir kuo toliau,tuo sunkiau,o juk sakoma,kad pirmus metus sunkiausia,po to praeina.Sapnuoju mociute retai,noreciau dazniau kad ji mane aplankytu...Pries koki pusmeti man buvo labai sunkus laikas,ir toki keista sapna susapnavau:as sedziu ant lovos,o pro duris (dar senam bute) ieina mociute,tokia visa skaidri,nutvieksta sviesos,as tiesiu i ja rankas,saukiu "mociute",ji prieina su sypsena,atsiseda greta,ramina mane,paima uz rankos,as prie jos glaudziuosi,ir ta prisilietima tiesiog fiziskai labai realiai jutau...Sapnavau sita sapna pietu metu prigulus (turiu ilga pietu pertrauka ir galimybe pamiegoti),atsibudau slapia nuo asaru,kviesdama mociute,ir dar labai ilgai verkiau po to,niekaip negalejau nurimti(gerai,kad vaiku namie nebuvo),i darba visa uztinus isejau .Sapnas buvo geras,sviesus,bet kazkodel tik ji prisiminus iskart kazkas labai labai giliai taip sujuda ir asaros pasipila,tiesiog nevaldomai,lyg koks skausmas issilietu,nors jau daug laiko praejo.Gal zinai,kodel taip,a?Teisybe pasakius,vos pajegiau visa tai parasyti,klaviatura jau slapia...
Paprastai sapnus tik atsibudus pamirstu,isimena tik tie,kurie kazka reiskia,as tiesiog tai jauciu.

As manyciau, jei tu ja sapnuoji linksma, besisypsancia, tai gal ar nevertetu pamastyti, kad ji tenai laiminga, kur dabar yra? Man rodos ir jai sunku, kad tu niekaip negali paleisti jos....todel ji tave aplanko, ramina, gal nori perspeti, kad viskas gerai ir tau nereikia taip pergyventi tiesiog itikink save, kad ji dabar daug laimingesne nei pries tai, kai gulejo paralyzuota, leisk jai ramiai ,,gyventi" ir net neabejoju kad ji visalaika bus salia taves, nes tu jai taip pat labai brangi tiesiog sieloms gal sunku iseiti jei kazkas ju nepaleidzia, na nezn tiksliai gal tu apie ja vis dar labai daznai galvoji? prisimink ja besisypsancia, ir nuostabia, gal nueik i baznycia jei esi tikinti, issakyk tyliai, gal kas ant sirdies guli o svarbiausia susitaikyk su ta mintimi kad jos nebera ir jai ,,tenai" gera dabar