Neplanuotas cezaris

As pernesiojau 2 savaites, tai pradejo skatinti gimdyma, bet vos tik pradejo lasint lasiukus, pradejo krist vaikucio sirdies tonai. Paeme is galvos maziukei kraujo ir padare tyrimus, kurie parode, kad jos deguonies lygis kraujyje mazesnis nei normaliai. Po 15 min. pakartojo tyrima ir deguonies lygis dar daugiau nukrito. Tada is karto veze i operacine ir dare CP su pilna narkoze, nes turejo skubet, kol dar labiau deguonies nesumazejo.
Viskas baigesi gerai - mazoji gime didele, grazi ir dabar graziai sau auga.

Saunuoliai tokie gydytojai, kurie laiku susipranta, kad neverta moters kankinti ir atikti operacija. Man taip buvo, zali vandenys nubego, kaklelis nei is vietos atrodo kaip kas uzsiuvo Tai gydytoja is karto sako vezam tave nes cia nieko nebus. Ir labai dziaugiuosi. Kitoje palatoje gulejo mergina su lygiai tokia pat istorija kaip mano, tik vat gydytoja kita buvo. Tai vargse 12 val prasikankino galiausiai vistiek prapjove, bet kad vat vaikiukas tai priduses gime. Kiek zinau negerai kazkas buvo

Man gydytoja pasake kad vaikiukas mano nemazas bus. Bet as ne kiek nesijaudinu kas manes laukia ar naturalus gimdymas ar cezaris, nes as visus beveik 9 men laukiu sio stebuklo ir man svarbiausia kad jam viskas gerai butu.

Pirmąjį vaikuką pernešiojau 24 dienas. Ėmė dūsti, staigi operacija buvo.Po metų turėjau dar vieną operaciją, po dar dviejų metų -dukrytė taip pat buvo išoperuota. Dabar laukiuosi 4 vaikelio ir gydytoja iškart pažymėjo kad bus cezaris. Nieko nepasirinksi. Viliuosi kad šį kartą bent išgirsiu vaikučio pirmąjį verkimą, nes pirmuosius vaikučius tik po narkozės atsigavusi pamatydavau.

Mano situacija buvo tokia: nestumas idealus, savijauta kuo puikiausia VISA nestuma, pilnas moraliskas pasirengimas ir motivacija iki dangaus gimdyti naturaliai (fiziologiskai) be nuskausminimo ir kad butu apskritai kuo maziau daktaru kisimosi. Pernesiojau 2 savaites, prognozavo kad vaikas didelis, 3.800-4.000, bet musu uzpakalis ne modelinis, galvojau, nors si karta bus is jo naudos ir vaika pagimdysiu pati kad ir dideli. Viena grazia ryta pajutau VEL paruosiamuosius saremius, bet gal kiek reguliaresnius negu iprastai. Na, galvoju, gal sikart jie peraugs i kazka rimto, nes jau atsibodo laukti Iki 8 vakaro naiviai maniau, kad vis dar paruosiamieji O 8ta jau pradejau itarti, gal jau gimdom? 10ta atvaziavom i ligonine, atidarymas 7 sm, sako uz poros valandu jau supsi maziu ant ranku. Anesteziologas vaiksto paskui ir stengiasi kad as TIKRAI suprasciau, kad epidura reikia daryti arba dabar, arba jau bus velu. O as visai gerai tvarkausi ir be epiduro, pilna jegu - galvoju - dar pora valandu - kas cia tokio? Uz valandos ateina gydytojas, paziuri, o vaikelis kur buvo ten ir sedi ir dar ziuri man i pilva. Dar truputi palaukem - jokiu naujienu. Ir staiga viskas, kas vyko taip idealiai, virto visisku S..., nes as visiskai net nebuvau tokios galimybes svarsciusi, kad man Cezaris gali atsitikti. Cezaris praejo puikiai (is mediku puses), vaikinas mano gime 4,400 - kliniskai siauras dubuo Sunkiausia buvo psichologiskai atsitiesti, nes jauciausi visiskai nevykusi moteris, kuri nesugeba padaryti to, kam buvo sukurta... Iki siol negaliu pamirsti - as guliu jau palatoje, apatine kuno dalis kaip bulviu maisas, laselines, kateteriai, rankos dreba taip, kad net atsigerti pati negalejau is stiklines - o mano vaika sesele vysto, keiciai pampersiuka, kazka jam daro - as net nematau vaikelio savo, tik seseles nugara - taip bejegiskai jauciausi, tokia suzlugdyta, net nemoku pasakyti. Nei pirmu kakociu maciau, nei pirma ant ranku savo maziu laikiau (vyras buvo su sunumi valanda, kol mane siuvo, o as tik bucki jam spejau duoti kai gime). Gal kam pasirodys, kad cia smulkmenos, bet man tuomet tai atrode pasaulio pabaiga. Zodziu - dabar duociau patarima bet kuriai nestukei: Tikek kad tavo gimdymas bus idealus, daryk viska, kas nuo taves priklauso, kad jis toks butu, bet nepamirsk, kad vis delto ne viskas musu rankose ir kad galu gale svarbiausia - sveikas vaikelis. Dabar augam sveiki ir linksmi grazuoliai, o man stogas gal tik po menesio po truputi atsistojo i vieta, iki tol visa laika verkiau kiekviena karta kai prisimindavau gimdyma.

pas mane panasiai, tik saremiai trumpiau truko, beje, man vandenys nubego, o saremiu nebuvo ilgai, kol nepradejo skatinti... Kita karta manau neleisiu skatinti gimdymo - turi vykti natūraliai, o jei jau nevyks, tai ir antra karta teks man cezari daryti, bet pradzioj bandysiu be jokiu epiduru ir be jokiu skatinamuju! Įdomu, ar gydytojas supras? Bet aš paaiškinsiu jam/jai, ko noriu (natūralumo). Gal būčiau pati pagimdžius, nes tie skatinamieji, epiduras gal ir padarė taip, kad pradėjo mažėti vaisiaus tonusai (nors jau buvo nubėgę vandenys prieš 7-11h). Bet cezarį darė ne dėl to, kad seniai nubėgę vandenys ir gali pakenkti vaisiui, kaip supratau, o dėl to, kad ilgai neatsidarinėjo kaklelis (iki kokiu 4 cm atsidarė ir labai lėtai atsidarinėjo, būtų tekę ilgai laukti), o dėl tonusų mažėjimo. Nors rizika infekcijai irgi turbūt buvo, nes vandenys nubėgę, o gimdymas užsitęsęs. O gal yra mamų, kurioms buvo nubėgę vandenys, bet gimdymas ilgai tęsėsi be jokių skatinamųjų ir kt. vaistų ir pagimdė natūraliai?

Pas mane buvo viskas gerai iki pat pat pabaigos, bet diena pries gimdyma akusere pasiziurejo o mano mergyte sedi. Apsisuko paskutinia savaite. O man stresas, kas dabar bus. Akuseres sake, kad teks daryti cezari, o jei ne tai galima vaika apsukti rankiniu budu. Atejo gydytojas ir apsuko, pasake, kad pati niekaip nebutu apsisukusi, kad isgelbejo nuo cezario pjuvio, bet garantijos nedave. Sake 50 % apsuktu vaiku vel grizta i pradine padeti. Po apsikimo vaikiukas gime po 5 dienu, cezario nereikejo. man buvo sunku susitaikyti su tuom, kad gali daryti cezario pjuvi ir visas tas 5 dienas gyvenom truputi jaudindamiesi, kad mazyle nesugalvotu apsisukti, nors buvau susitaikiusi su mintimi, kad reikes cezario
Papildyta:
Dar nervinausi, kad leidau apsukti vaikiuka, nes ir bjaurus jausmas sukant buvo, o po sukimo buvau nerealiai nuvargusi. Bet blogiausia, kad internete prisiskaiciau visokiausiu nutikimu ir galvijau, kad bloga dukriukui padariau Geriau jau tokiais atvejais internete nenarsyti ir neskaityti jokiu straipsniu O mergyte gime sveika, zvali ir auga gerai

As irgi turejau neplanuota cezari.
Pernesiojimas buvo 5d.sumazejo vandenu,todel skatino,bet nuo 7val. ryto kai pradejo skatinti iki 21val.atsidare tik 1cm,kaklelis sutrumpejo bet taip ir liko kietas.Kadangi buvo nuleisti vandenys ir nevyko rimtesne veikla buvo nuspresta daryti cezari.

Savaitę pernešiojau. Nuleido vandenis, nes tikėjosi greito proceso (kaklelis jau buvo 6 cm atsidaręs net be paruošiamųjų sąrėmių). Valandą pravaikšiojau po koridorius su nuleistais vandenimis, bet sarėmiai neatsirado. Paskui pradėjo lašinti skatinamuosius, paskui dozę didino. Sąrėmiai neatsirado. Kaklelis irgi toliau nei iš vietos. Po 7 valadų laukimo ir knygų skaitymo visgi nusprendė cezarį daryti, nes nebebuvo prasmės laukti

Pernesiojau 5 d., pagulde ir 12 val. pradejo skatinti. 15 val. nubego vandenys, atsidarymas buvo 3 cm., taciau vandenys buvo tamsiai zali ir gydytoja itare esant infekcijai (nors visa nestuma tyrimai buvo idealus), labai pakilo vaikiuko tonusai - tachikardija. Nuleido gausiu vandenis ir isveze i gimdykla. Konsiliumas nusprende ilgiau nelaukti ir operuoti, taip 16:30 val. jau atsiduriau operacineje, o 16:56 val. pasirode kleckius. Deja is pradziu nenorejo kvepuoti, buvo stebima visa para, bet viskas susitvarke man nuo infekcijos prasidejo leukocitoze . Gydytoja sake, kad gerai jog ilgai nelaukem, nes vistiek nebuciau pati pagimdziusi - virkstele 2 sykius aplink kakliuka buvo apsiviniojusi ir dar aplink kojas, vis tiek viskas butu pasibaige CP, tik buciau dar issikankinusi ir vaikiukas butu dar labiau duses.
Isleidziant is ligonines atrado, kad pas dukryte yra igimta sirdies yda (skylute skilveliu pertvaroje), tai vaziuosim i Santariskes kardiologo konsultacijai, bet tikiuosi viskas bus ok ir per kelerius metus uzauginsim ta skylute
Tai va tokia mano neplaninio CP istorija

Čia kaip ir mano situacija. O antrą kartą ar sutiktumei, kad skatintų gimdymą, jei dar tektų būti nėščiai? O tarėtės su daktarais iš anksto? Aš tai ne, tai galvoju, gal todėl norėjo atsikratyt greičiau, ar čia ir mokantiems pinigus irgi taip skuba? Kitą kartą tarsiuosi greičiausiai ir išdėstysiu prieš gimdymą savo pozicijas, norą natūraliai gimdyti, kad jokių skatinamųjų nesileisiu ir t.t.
Man sąrėmių nebuvo, vandenys po truputį pradėjo bėgti 1h nakties, 7 ryto buvom Klinikose (KMUK), ten daug nubėgo. Kaklelis apie 7-8h ryto buvo atsidaręs apie 2-3 cm (nepamenu tiksliai). Sąrėmių vis dar nėra. Pradėjo skatinti apie 8-9h, didino didino dozę. Atsirado sąrėmiai, kaklelis atsidarinėja lėtai. Apie 13-14h pasiūlė epidūrinę nejautrą, kaip kaklelio atsidarymo pagreitinimo priemonę, sutikau. Apie 15.45h kaklelis daugiau neatsidarė kaip 3,5 - 4 cm (gydytojai sakė, kad per lėtai, per ilgai vaisius be vandens), pradėjo silpnėti vaisiaus tonai, ir teko atlikti Cezario operaciją su daline nejautra. Antrą kartą nebeleisiu jokių skatinamųjų, pasimokiau. Nieko jie man nepadėjo, o gal pakenkė vaisiui ir pradėjo slopti tonai. Jei nebus kitos išeities, nepavyks pačiai antrą kartą, darysiuosi CO, bet prieš tai lauksiu iki paskutiniųjų ir be jokių epidūrinių, skatinamųjų. Taip patarčiau ir kitoms būsimoms mamoms, ypač toms, kurios nenori CO. Mokslas dar nežino CO minusų, kurie manyčiau didesni, nei gimdant natūraliai, nes CO dar neseniai atliekama, nedaug tyrimų dėl CO, o kurie jau atlikti, teigia CO nenaudai (kokios pasekmės kūdikiui). Nusivyliau gydytojais, kad taip greit ėmė skatinti gimdymą nubėgus vandenims... Tada nesupratau, o dabar jau žinosiu

Kiek girdėjau, gimdančioms po CO nebesiūloma skatinamųjų, tai bent dėl šito galite būti rami