panikos sindromas

kaip idomu...sakot, jums nakti uzeina tie preipuoliai? O man atvirksciai nerimas baigiasi, kai perzengiu namu slenksti...Namai - mano tvirtove, man namai yra saugiausia vieta o darbe, gatvej, ten, kur daug zmoniu, as negaliu iseit..man viskas susilieja, akyse ima raibuliuoti, galva sukasi..rodos, tuoj nukrisiu...nemoku apsakyt tos busenos - tai kazkas panasaus i fizini silpnuma, bet ne visai. Todel is pradziu galvojau, kad man kokia mazakraujyste ar sirdies liga, nes sirdis irgi ima baladotis kaip isprotejusi tokiai momentais...visai savy nesusigaudau..istyre - viskas normoj. Todel supratau, kad priezastis gludi kazkur giliau - pasamonej. Tai grynai psichologine-nervine liga nuo stresu, itampos, nervu...Ja serga jautrus zmones, kurie viska ima i sirdi...Kai uzeina nerimas, geriu raminamuju..pati dar nemoku saves nuraminti, vis neuzsirasau pas psichologa Mano daktaras psichoterapeutas rekomendavo amn nueit i psichoterapijos centra. Ten gydo visa menesi geri specialistai, duoda biuleteni..bet dabar negaliu - noriu keisti darba, negaliu menesiui imt biuletenio Nors juk sveikata pirmoj vietoj...man daugiausiai stresu buna darbe, todel ir noriu pirmiausiai pamegint keisti darba.
Noriu paklaust jusu - ar jus lankotes pas psichologa? gal turit koki gera parekomenduoti Vilniuj? Bet privaciai labai brangu Be psichologo cia neisiversi. turi mums psichologas padet sustvarkyti savo mintis ir pasalinti giliai tunancia priezasti. Vien vaistu neuztenka...

Priepuoliai man uzeina naktimis, tik tuomet, jei nakvoju ne namie... Uz tai dabar labai bijau kur nors isvaziuoti, kad ir vienai dienai... Nors siaip namai ir man yra tartum savotiska sventove, kur jauciuosi gerai...
Pas psicologe is pradziu vaiksciojau Vasaros gatveje psichikos sveiktos centre, bet kazkodel ji man nelabai patiko... dabar lankausi poliklinikoje , tiesa, buvau dar tik 3 kartus, tai kol kas esu patenkinta. Man atrodo, kad tai ir yra svarbiausia- darbas su savim ir sugebejimas atsipalaiduoti. Kiekvienam reikia rasti savo buda kaip pabegti nuo ikyriu minciu.. Mano mamai labai padejo joga, galvoju, kad ir man reiktu pabandyt

Jungiuosi prie jūsų. Bent tiek geriau, kad jaučiuosi ne viena su savo panikom... Kas gali patarti, kur kreiptis Klaipėdoje į gerą šitos bėdos specialistą? Privačiai tai ne mano kišenei būtų Gal kas lankėtės psichikos sveikatos centre? Kas ten per specialistai? Klaipėdietės, atsiliepkit.

Labute, as jau keli metai lankausi Klaipedos pshichikos sveikatos centre, lankausi as pas gyd Dutova,nes kai paskambinsi uzsiregistruoti paklaus kur gyveni ir pasakys pas koki gydytoja jums priklauso.

Labutis, aš maniau kad tu jau eini pas psichologą. kokiam darbe dirbai( maždaug) aš tai ilgą laiką klientų aptarnavimo sferoj manau tai dar paaštrino panikos priepuolius, tai po dekreto ruošiuos ieškot daug ramesnio darbo manau sveikiau bus

Sveika,

dar neinu...dabar sedziu ant biuletenio, nes darbe nebeimanoma - toks stresas, kad namo griztu alpdama Tai sia savaite pailsesiu ir ikibsiu i naujo darbo paieskas. Nes kuri as dirbu (irgi aptarnavimo srity), tai ne mano nervams O jei jau matysiu kad visai stogas ciuozia, eisiu i ta psichoterapijos centra.
Ir dar uzsirasysiu pas psichologa. O tu lankais pas psichologa? rasai, kad siuo metu augini vaika. Bet tu iseini kur nors su vaiku - pasivaikscioti ar i parduotuve? ar tau negera pasidaro, vos tik iseini is namu?

As irgi dirbu aptarnavimo srity... Banke.. Is tikruju, tai jauciu, kad ir darbas man labai prisidejo prie sveikatos paplogejimo... manau, kad tokioms kaip mums, reikia ieskot kuo ramesnio darbo... Tik idomu, kur dabar iamnoma toki rasti..

Man bloga ima darytis vos peržengus slenkstį tai sėdžiu namie ir mąstau ką pasikviest į svečius su kuo eit pasivaikščiot, nes mano draugai apie mano baimes nieko nežino. Kartais atsitinka taip kad po pasivaikščiojimo nebenori užsukt pas mane tai kol aš grįžtu namo prabėga visas mano gyvenimas tada ir prisimenu visus panikos priepolio įpatumus. Dar prisideda ir baimė jei dabar nugriūsiu kaip bus su mažium. Aš bandžiau lankytis pas psichologą bet pas mus pajūrį turbūt pataikiau pas blogiausią, nors ėjau privačiai po pusės metų pasakė kad mano liga nepagydoma ir man su tuo reik susitaikyt, o pinigų kainavo tada dar labiau užsibrėžiau tikslą išgyt kad tokiai kvankai įrodyt kad tai įmanoma
Papildyta:

man kartais atrodydavo jei ne toks atsakingas mano darbas ir daug reikalaujantis atsakomybės ir jėgų būčiau jau senai pasidavus. Kartais siekimas įrodyt kad aš galiu daugiau nei verkšlent man padėjo padaryt karjerą, nuo kurios veliau ir pavargau dabar ir noriu ieškotis ramesnio darbo tik nesugalvoju nuo ko pradėt ir kuo norėčiau dirbt jausdama pasitenkinimą

tikra vista ta psichologe, jei pareiske, kad tai neimanoma... Aisku, kad imanoma ir tau tikrai pavyks Man p[sichologe sake, kad reikia galvoti taip : na, nugriusiu ir kas bus tada? Kas nors iskvies greitaja ir pades man. Baisu numirti? Bet reik galvoti, kad kiek kartu buvo uzeje tie priepuoliai ir nemiriau, nemirsiu ir dabar. Nei vienas zmogus del to nemire, nemirsiu ir as,. Reikia visaip bandyt nuraminti save

[Kas cia per psichologas, kuris gali pasakyt "Tai nepagydoma"? Gali paduot i teisma toki debila manau, jis pats serga nepagydoma liga...musu liga, tiksliau - sutrikimas yra isgydomas. Paziurekit, kiek daug zmoniu pasveiko - juk patys rase siame forume. Svarbiausia - reikia paciam tuo tiketi. As irgi save taip guodziu - na, juk nenugriuvau tada, nenudribsiu ir dabar. viskas priklauso nuo musu minciu. Cia tam tirka prasme yra pliusas, kadangi mintis ems galim valdyti o vat jeigu sirgtumem kokia nors sirdies liga, juk negaletumem reguliuoti savo sirdies plakimo todel svarbiausia islikt ramiam, nesinervint. Jeigu nervinames, nieks nuo to nepasikeis, tik pakenksime pacios sau. Aisku - gyvenime stresu tikrai nesumazes, bet reikia ramiai i juos reaguoti.Mane irgi persekioja tie priepuoliai...bet as tarsi metu issuki nerimui ir einu visur - i naktini kluba sokti, i karaoke dainuoti, i miesta - visur pasitaiko, kad kartais tas nerimas nori iveikt mane, tada isgeriu raminamuju....taip ir gyvenu - kasdien i kova

Man ir taip sakydavo, nenugriuvai tai ir nenugriūsi, bet aš taip klaikiai jaučiuos

Aš norėdama savo baimes įveikt išmokau vairuot turiu teises, bet pradėjau bijot vairuoti ir gėda kam pasakyt, randu šimtą pasiteisinimų kodėl šiandien vėl vyras už vairo o ne aš

Tą ligą reikia gydyti keičiant gyvenimo būdą,mąstymą.Pamenu,kai man buvo 14m,pirmą kartą negryžau namo per naktį be jokio leidimo.Prisigėriau smarkiai,labai,su panom buvom ir pan,nepažystamos vietos,laiptinėj su draugu (vasarą) išmiegojom (ne mieste tai buvo,nu ne esmė).Baisu buvo pareiti namo,o tada daug įtampos parėjo iš tėvų ir giminių už tokį poelgį.Nuėjus miegoti pradėjo kažkokios bangos eiti per kūna,atrodė,kad numirsiu,tai tada ir įvyko panikos priepuolis.Galvojau,kad uždusiu,na simtomus žinot.Išvežė į ligoninę,o kadangi gražus bachūras buvau,tai ten panų prisistatė greit,net susilažino kuri nukabins,ten ir mergičką buvau susiradęs laikinai,tiksliau buvau atrastas,tai gan linksmai laiką praleidau ir viskas susitvarkė.Gryžau namo po savaitės max...Biški užeidavo dar svaigimai,bet viskas susitvarkė.
Bet kažkada neperseniausiai,po didelių užgerimų buvo stiprus pachmielas,galva tirpo,viskas tirpo,silpna,širdis daužės,ojei kas dėjos,tai tada vėl panašiai užėjo,gulėjau vietoj drebėdamas turbūt iš baimės,kad nesibaigtų blogai ...vaistų prišėrė tėvai ir susitvarkė.Daugiau berods ir nebebuvo taip.Tai man čia lengva versija panikos Šiaip neužeina nei šio,nei što...
Bet kaip kažkas čia minėjo,jausmai susipainioję,neramu vidui...tai jaučiu stresą.Kaip asilas isimylėjau savo merginą smarkiai...o ji manęs dar nemyli,bet būti nori ir visą kitą,tai taip pastoviai neramu širdy Ikaliau šende 2 tabletes valerijonų,kad ramiau būtų
Draugai,jei paskaitytų,pagalvotų durnelis aš...
p.s. esu įsitikinęs,kad visą tai nuo nerimo,įtampos,kai kažkas kamuoja nuolatos,užtat reikia pašalinti tai,o jei tai neįmanoma,tada tai vaistai belieka ..