manasis taip pat paėmė iškart po gimdymo, apsiverkęs iš laimės. labai ją myli. Ir džiaugiasi, kad matė kaip ji atėjo į pasaulį.
pirma karta vyras dukruze paeme ant ranku po gimdymo praejus gal porai valandu... kaip pats sake, ta akimirka labai visais mumis trimis didziavosi, manim uztat, kad as jam pagimdziau pacia pacia nerealiausia dukryte, savim, nes jautesi pats geriausias tevelis visoj planetoj, ir savo mazyle, kad ji tokia grazute ir sveikute gime 
gimdyciau ir gimdyciau 
gimdyciau ir gimdyciau
pagimdžiau ... 
mano mažąjį man paguldė ant krutinės apklojo ir leido sušilt...pajust mano-mamos mikroflorą...buvo nuostabu...neapsakoma.....pamačiau patį gražiausią angeliuką...mažom tamsiom akytėmis...tas žvilgsnis buvo skirtas tik man...tai buvo mūsų pirmas pasisveikinimas...tėvelis stovėjo šalia...tiesą sakant nepamenu ar vyrui davė palaikyt gimdymo palatoje ....nes perdaug pavargus buvau kad būčiau susikaupus...tiesiog gulėjau ir verkiau...kad gimė...jis sveikas...laukiau kol galėsiu apkabint...sukosi minčių milijonai.....o dar apkvaitus nuo vaistų.....
jis nebijojo paimt mūsų stebūklo...jis jautės užtikrintai...šitą pats sakė...žinojo ką daryt ir kaip.....jis buvo mano...ir pirmi mūsų pasisveikinimai buvo intymūs....greitai jie susidraugavo...ant jo rankų nurimdavo...niekas kitas jo paimti ant rankų negalėjo....nes imdavo lb verkt...net aš nenuramindavau....beto buvau silpna ir nesistengiau nešiot.....taigi tėvelio rankos buvo nusiraminimui skirtos....jie buvo kaip du vandens lašai
mano mažąjį man paguldė ant krutinės apklojo ir leido sušilt...pajust mano-mamos mikroflorą...buvo nuostabu...neapsakoma.....pamačiau patį gražiausią angeliuką...mažom tamsiom akytėmis...tas žvilgsnis buvo skirtas tik man...tai buvo mūsų pirmas pasisveikinimas...tėvelis stovėjo šalia...tiesą sakant nepamenu ar vyrui davė palaikyt gimdymo palatoje ....nes perdaug pavargus buvau kad būčiau susikaupus...tiesiog gulėjau ir verkiau...kad gimė...jis sveikas...laukiau kol galėsiu apkabint...sukosi minčių milijonai.....o dar apkvaitus nuo vaistų.....
jis nebijojo paimt mūsų stebūklo...jis jautės užtikrintai...šitą pats sakė...žinojo ką daryt ir kaip.....jis buvo mano...ir pirmi mūsų pasisveikinimai buvo intymūs....greitai jie susidraugavo...ant jo rankų nurimdavo...niekas kitas jo paimti ant rankų negalėjo....nes imdavo lb verkt...net aš nenuramindavau....beto buvau silpna ir nesistengiau nešiot.....taigi tėvelio rankos buvo nusiraminimui skirtos....jie buvo kaip du vandens lašai
QUOTE(asta_ged @ 2007 01 23, 22:25)
pagimdžiau ...
mano mažąjį man paguldė ant krutinės apklojo ir leido sušilt...pajust mano-mamos mikroflorą...buvo nuostabu...neapsakoma.....pamačiau patį gražiausią angeliuką...mažom tamsiom akytėmis...tas žvilgsnis buvo skirtas tik man...tai buvo mūsų pirmas pasisveikinimas...tėvelis stovėjo šalia...tiesą sakant nepamenu ar vyrui davė palaikyt gimdymo palatoje ....nes perdaug pavargus buvau kad būčiau susikaupus...tiesiog gulėjau ir verkiau...kad gimė...jis sveikas...laukiau kol galėsiu apkabint...sukosi minčių milijonai.....o dar apkvaitus nuo vaistų..... jis nebijojo paimt mūsų stebūklo...jis jautės užtikrintai...šitą pats sakė...žinojo ką daryt ir kaip.....jis buvo mano...ir pirmi mūsų pasisveikinimai buvo intymūs....greitai jie susidraugavo...ant jo rankų nurimdavo...niekas kitas jo paimti ant rankų negalėjo....nes imdavo lb verkt...net aš nenuramindavau....beto buvau silpna ir nesistengiau nešiot.....taigi tėvelio rankos buvo nusiraminimui skirtos....jie buvo kaip du vandens lašai
mano mažąjį man paguldė ant krutinės apklojo ir leido sušilt...pajust mano-mamos mikroflorą...buvo nuostabu...neapsakoma.....pamačiau patį gražiausią angeliuką...mažom tamsiom akytėmis...tas žvilgsnis buvo skirtas tik man...tai buvo mūsų pirmas pasisveikinimas...tėvelis stovėjo šalia...tiesą sakant nepamenu ar vyrui davė palaikyt gimdymo palatoje ....nes perdaug pavargus buvau kad būčiau susikaupus...tiesiog gulėjau ir verkiau...kad gimė...jis sveikas...laukiau kol galėsiu apkabint...sukosi minčių milijonai.....o dar apkvaitus nuo vaistų.....
jis nebijojo paimt mūsų stebūklo...jis jautės užtikrintai...šitą pats sakė...žinojo ką daryt ir kaip.....jis buvo mano...ir pirmi mūsų pasisveikinimai buvo intymūs....greitai jie susidraugavo...ant jo rankų nurimdavo...niekas kitas jo paimti ant rankų negalėjo....nes imdavo lb verkt...net aš nenuramindavau....beto buvau silpna ir nesistengiau nešiot.....taigi tėvelio rankos buvo nusiraminimui skirtos....jie buvo kaip du vandens lašai kaip grazu
Maniskis dukra paeme ant ranku dar gimdymo palatoj, traciau pirma kart pervyste gal tik po kokiu tryju dienu, jam buvo nesuprantama, kaip ant vienos rankos galima ja paguldyti ir nuplauti uzpakaliuka, o pamperio uzdejimas atrode visa mokslo akademija
Bet dabar tikras supertetis
labuti visom! manasis irgi pats pirmas palaike musu angeliuka ant ranku, nesiojosi po visa gimdykla kol gulejau su ledais ant pilvo 
dar nei trys menesiai nepraejo po gimdymo, o as jau pasiilgau pilvuziuko savo
dar nei trys menesiai nepraejo po gimdymo, o as jau pasiilgau pilvuziuko savo
laba visomas irgi jau noriu pilvuzo
mano vyras pirmiau nei as paeme musu lialiu ant ranku. aspsiasarojes padejo man ant krutines ir dekodamas buciavo prakaituota kakta
atrodo buvo taip senai.......... vel viska prisiminiau..........
kai tik galėjo tai iškart paėmė, tikriausiai ankščiau ir už mane
ojeeeeeeeeeeeej rosia, kaip miela!!!!!!!!! 
manishkis irgi pirmas paeme pagimdziau ryte 9.24 o pamaciau tik vakare apie 5 val 
turbut visi pamirsho kad vaikas mama turi tipo nerekia valgyt neprasho tai ir neneshem, o kad mama vaiko nemacius tai vienodai rodo
pagimdziau ryte 9.24 o pamaciau tik vakare apie 5 val turbut visi pamirsho kad vaikas mama turi tipo nerekia valgyt neprasho tai ir neneshem, o kad mama vaiko nemacius tai vienodai rodo
Iškart kai tik gimė. Sesutės vaiką sutvarkė, suvystė ir jie abu iškeliavo į kita palatą. O aš dar pasilikau gimdykloj
