Man irgi tik TU kreipinys tinka, ir i savo tevus taip kreipiuosi. Nors mociutem sakau Jus, bet maniskis savo seneliams sako TU ir mums, ir jiems taip tikrai tinka, nes parodo santykiu artuma ir siltuma
Jus tik svetimiems zmonems
Tiktais TU. Nors mano mama į savo tėvus kreipdavosi JŪS.
Aš į savo tėvus kreipiuosi "Jūs", bet nenoriu kad mano vaiukai taip elgtųsi....gal dėl to jaučiasi susvetimėjimas su tėvais 
Man gražu, kai sakoma Jūs, primena A. Tolstojaus romanus, bet namie to nepraktikuojam, tujinamės 
.
.
Meginau savo mociutei sakyti Jus (man atrode, lyg daugiau pagarbos), tai ji man stai ka pasake: ,,Dievui ir artimiausiam zmogui reikia sakyti tu... Nejaugi as tau svetima?''
Nuo tada nekilo klausimu ir diskusiju kaip kreiptis i artimuosius.
Nuo tada nekilo klausimu ir diskusiju kaip kreiptis i artimuosius.
Musu seimoje kazkaip priimtina kreiptis "Tu", o i svetimus zmones tik "Jus". Pati tikrai nenoreciau, kad mano vaikas man sakytu "Jus", jausciausi kaip kokia senute 
Laba diena,
Manau tai priklauso nuo auklėjimo. Aš į savo tėvelius ir senelius kreipdavausi -Jūs. Galvoju, kad greičiausiai tai susiję su seneliais iš tėvelio pusės . Sena giminės linija išlaikiusi tradicijas. Bet jokio atšalimo tarp tėvelių ar senelių nebuvo. Ypatingai šilti ir artimi santykiai , ypač su tėveliu, man jis buvo pats geriausias draugas. Dabar pati auginu sūnelį ir tikra dilema kaip jį pratinti kreiptis į save ir vyrą. Vyro šeimoje visada tujinama , tad ir vyresnieji vaikai jį tujina.
Manau tai priklauso nuo auklėjimo. Aš į savo tėvelius ir senelius kreipdavausi -Jūs. Galvoju, kad greičiausiai tai susiję su seneliais iš tėvelio pusės . Sena giminės linija išlaikiusi tradicijas. Bet jokio atšalimo tarp tėvelių ar senelių nebuvo. Ypatingai šilti ir artimi santykiai , ypač su tėveliu, man jis buvo pats geriausias draugas. Dabar pati auginu sūnelį ir tikra dilema kaip jį pratinti kreiptis į save ir vyrą. Vyro šeimoje visada tujinama , tad ir vyresnieji vaikai jį tujina.
mūsų šeimoje buvo įprasta mamai sakyti jūs, o tėčiui tu. kai tėvai išsiskyrė su mama persikėlėm gyventi į kitą miestą, tada ir prasidėjo: kiemo vaikai pradėjo klausinėti kodėl JŪS, gal aš įvaikinta, gal gyvenu su teta ir pan.
Tada mamos atsiklausiau ar galėčiau į ją kreipti tu
nuo tada tik TU. manau, kad savo dukrytę taip pat mokysiu sakyti tu, juk mama turi būti ir draugė ne tik oficialus asmuo (kreipinio prasme)
Tada mamos atsiklausiau ar galėčiau į ją kreipti tu
nuo tada tik TU. manau, kad savo dukrytę taip pat mokysiu sakyti tu, juk mama turi būti ir draugė ne tik oficialus asmuo (kreipinio prasme)
I tevus kreipiuosi "Tu", ir savo vaikus taip mokinsiu. "Jus" - man siejasi su svetimai zmonemis. Bet cia priklauso nuo auklejimo, kazkam gal buna keista girdeti, kai tevams sakau "Tu" 
Sveikos As kiek gyvenime susiduriau su seimomis kuriu vaikai i tevus kreipiasi "jus" tai man is sono ziurint kad seimos gyvena lyg su svetimais zmonemis, bijo i akis paziuret, kalbet, juoktis ir t.t tai manau kad savo vaikus mokinsiu i mane ir vyra kreiptis tu, noreciau as savo vaikuciam but mama-drauge,juk taip fainai su vaikais bendraut siltai be paslapciu... 
(nors zinau kad taip be paslapciu nebus)... 
As kiek gyvenime susiduriau su seimomis kuriu vaikai i tevus kreipiasi "jus" tai man is sono ziurint kad seimos gyvena lyg su svetimais zmonemis, bijo i akis paziuret, kalbet, juoktis ir t.t tai manau kad savo vaikus mokinsiu i mane ir vyra kreiptis tu, noreciau as savo vaikuciam but mama-drauge,juk taip fainai su vaikais bendraut siltai be paslapciu... (nors zinau kad taip be paslapciu nebus)...
