Mano tevas i savo tevus visuomet kreipdavosi "Jus". Manau kad tais laikais tai buvo labai daznas reiskinys, tiesiog anksciau is vaiku buvo labiau reikalaujama pagarbos tevams. o siais laikais tai kai kuriems pasakymas "mama-jus durna", labai svelniai pasakyta ( teko girdeti tokiu variantu..) o asmeniskai as, labai pritariu cia issakytai tai minciai "Geriau- Mama as tave myliu!,nei mama-Jus durna "
Mano tevai reikalavo,kad as vadinciau jus,kazkoks berysizmas.Mano vaikai gales kreiptis tu,nes nematau reikalo ''jusinti'' Kazkokia kancia man buvo visa gyvenima,taip ir nepaklausiau ka jie toki juto ,kad vadinau ne tu ,o jus
nu cia dabar nuo kada tevams reikia sakyti jus? juk ir sakai mama ar teti o ne
reikalavimas parašams (spausti ant užrašo) Parašai neatitinkantys šių reikalavimų bus trinami be perspėjimo. Radus pakartotinai netvarkingą parašą, bus duodamas įspėjimas arba draudimas rašyt forume.
Mano vyras i motika kreipiasi Jus, o i teva Tu.. bet kas del pagarbos tai sakyciau cia priesingai.. teti jis myli ir gerbia.. jam jis kaip autortetas.. o mamai.. tai is serijos : "Mama jus durna".. Man yra svetima artimiausius zmones vadinti Jus.. nors darzelyje buvau to mokoma, bet dziaugiuosi, kad neprigijo
Aš tai manau, kad jokio skirtumo nėra, kaip kreipsis, svarbu kad gerbtų ir mylėtų. Jūs yra senovinis pagarbos ženklas, bet mūsų kartai pagarbą įrodyti galima ir kreipiniu tu, juk ne žodžiuose, o veiksmuose, elgesyje yra esmė.