QUOTE(kristux007 @ 2006 08 06, 19:58)
Manau, kad neverta vaikui nuo mažens kalti į galvą to "jūs" pagarbos tėvams šis sausas žodis nepridės.
Pritariu. Man nesuprantamas tėvų noras, kad vaikai į juos Jūs kreiptųsi...

Kvepia menka tėvų savigarba ir tam tikrais kompleksais...
QUOTE(Atogrąža @ 2006 08 26, 04:47)
Turbūt ne vienam pažįstama situacija, kai net turėdami leidimą, negalime kažkuriam žmogui pasakyti ,,tu" ir baigta, na tiesiog nepratelpa tas žodis. Ar ne todėl, kad tas žmogus dar nėra mums tiek artimas, kad galėtume su juo taip jaukiai, patogiai jaustis?
Tikrai pažįstama... Pvz., ne viena kolegė tiesiog reikalauja, kad sakyčiau tu, bet man niekaip liežuvis neapsiverčia, nors tu ką... Na, aš, pvz., savo tetoms ir dėdėms irgi negaliu tu sakyti, o sesuo sako... Man irgi kaip ir norėtųsi, bet yra kažkokia riba ir tiek...
QUOTE(vėtrė @ 2006 11 30, 17:59)
Ir pas mus nebuvo jokių babų, griežtai liepdavo sakyti tik močiutė, nes, sakydavo, kad tik pas rusus babos yra (šiaip ji teisi), o pas mus - močiutė. Tarp kitko, mano mergaitės pirmas pats taisyklingiausias žodis buvo ištartas - močiutė
Tai kuri čia dabar norėtų būti baba vadinama? Gal ir yra manančių, jog čia nieko tokio, bet man tai nekaip skamba... Vyro sesers vaikai savo močiutę taip vadina. Na, nekaip atrodo...

Žinau tik vieną tokį atvejį iš savo gyvenimiškos patirties pati girdėjau, kai mano pažįstama į savo tėvelius jūs kreipėsi. Tuomet man labai keistai nuskambėjo. Kai mamai papasakojau, ji atsakė, kad tikrai nenorėtų, jog į ją kreiptumėmės jūs... O dabar, paskaičius forumą, pasirodo, kad tai ne toks jau retas reiškinys pas mus... Na ką, mano supratimu, pagarba tėveliams ir be jūs turėtų būti rodoma... Į senelius kreipiausi ir dabar į vieną likusią vyro močiutę bei mamą kreipiuosi jūs, kitaip neišeina... Man smagu, kai sesers vaikas man sako tu, o ne jūs ir kreipiasi vardu. Tai tik parodo, kad aš jam ne svetima...