paskaiciau ivairiu nuomoniu ir pasakysiu taip: klausyti ar nklausyti patarimu priklauso nuo to, kaip jie persami...
kaip jau kelios moterys minejo, kai eina ispaskos ir bamba "daryk taip, ne kitaip" tada aisku pyktis ima. tciau jei nuomone pasakoma grazai, patariama, o ne per prievarta persama, tada ir reaguojama kitaip. as puikiai zinau, kad auginsiu vaika taip, kaip noriu pati, bet mamos ir anytos pagalba visuomet pravers, nes buna situaciju, kada sutrinki ir nezinai kaip reaguoti.
vat yra protingu mamyciu ir protingu anytu, tad ir ju patarimi protingi buna. o kai paskaitau, kokiu tu moteru buna, tai net siaubas ima...