oi, merginos...

pas mane sita problema jau pakankamai sena. su busimuoju savo esam jau 4 metai, ruosiames tuoktis. kai labai susipykstam, aisku, pradedam saukti, bet cia jau turi labai virti emocijos. tada jis kartais paima tokia pozicija: nustosiu sneketis, nieko nesakysiu, nekalbesiu, ignoruosiu, vaidinsiu kad miegu, nekreipiu demesio, o jei ji prades garsiau saukti, garsinsiu tv tol, kol ji jo nepereks. tokios situacijos buna labai retai, gal per situs 4 metus buvo kokie 5 kartai tokie. o tada jau mane jis pradeda ne nervinti, o siutinti!!! kaip jis drista nekreipt i mane demesio! su manim gyvena, atsiprasant miega, sako, kad myli, kad busiu jo zmona, as jam valgyt darau, skalbiu ir tt, o jis drista mane ignoruot ir manes neklausyt!!! nu tada zinokit, uzeina toks baisus pyktis, kad priejus taip ziebiu, kad net paciai ranka skauda. per veida niekada netrenkiau, bet pvz. per pakausi arba i pilva...

arba spiriu i koja smarkiai labai... tada jis labai labai supyksta ir isizeidzia. trenkti man niekada netrenke atgal, tiesiog suima rankas mano, kad uzkirstu kelia kitam smugiui, laiko uz riesu, ziuri i akis ir smarkiai juos spaudzia. tada pradedu sakyt, kad skauda, o jis kartais buna net apimtas kazkokio jausmo, nezinau, kaip pasakyt - kaip transe kokiam, spausdamas mano riesus net dreba - nezinau - is pykcio ar nuoskaudos. tada mane paleidzia ir iseina is namu trumpam, arba atsigula i lova ir uzsiklojes visas ilgai guli po antklode.... sako, taip gara nuleidziu, kad tau nieko nepadaryciau, nu supraskit, kad neduotu atgal. labai gerbiu ji uz tai, kad sugeba susivaldyti tose situacijose. aisku, as labai gailiuos tokio poelgio, esu jam zadejus pora kartu, kad tikrai stengsiuos valdytis, nesielgsiu taip, taciau pagavus isiuciui nesugebu susivaldyt. o suprantu, kad vyra sitoks elgesys zemina. isivaizduokit, ka jis padarytu, jeigu jam taip trenktu kitas vyras. tai kaip ziebtu atgal... esu jam sakiusi, kad jei vyras man trenktu viena vieninteli karta, as su juo issiskirciau visam laikui. paskutini karta po mano trenkimo jam, pasake: as galiu nebesusivaldyti ir taip trenksiu atgal, kad neatsikelsi, nors ir po to issiskirsim, kad ir kiek tave myliu. negaliu daugiau taip... labai ji suprantu! as bijau sakyt, bet netgi turbut pateisinciau, jei jis man kada trenktu atgal. gal man sito reikia, kad atsikvoseciau? kad suprasciau, kaip tai yra skaudu? manau, man reikia apie tai pasikalbet su psichologu, bet galvoju, kad jus cia visos psichologine pagalba teikiat. taip kad,
"linaaa tu ne viena tokia! manau tikrai yra ir daugiau tokiu, gal netgi ir supermamoj. gerbk savo vyra, kad jis sugeba susivaldyti, nes jei as buciau vyras, tai vozciau viena karta taip, kad atsimintu turbut visam gyvenimui. juk nei jie musu, nei mes ju neturim teises musti, trenkti jiems ar pan...