Kai jau isweda is kantrybes uzduodu,ner cia ko manes nerwint jei istampei iki paskutinio siulelio tai pats ir kentek:-S
Niekada neteko kelti rankos prieš savo vyrą ir tikiuosi, kad neteks 
Nesu net pagalvosi apie tai.O jei atgal pareitu 
QUOTE(dvija @ 2010 02 01, 19:27)
jei vyras zino savo ribas tai nepareis atgal
man taip buvo viena karta,susipykom o jis dar dryso pas mane su draugais girtas atvaziuoti tai priejau,trenkiau antausi ir jis isedo i masina ir isvaziavo,ir isgerias buvo bet nei pirstu manes nepaliete.
QUOTE(Monikulis @ 2010 02 05, 15:58)
O jūs savo ribas žinote? Galite pasakyti, kur jos yra?
Siaip esu labai rami, bet per tiek metu matyt nervai parejo, tai mazoji sake kad buvau su keptuve uzsimojusi, bet as tai neprisimenu 
Turbut labai ipykusi buvau..
Turbut labai ipykusi buvau..
QUOTE(Širšuolas @ 2010 02 05, 17:24)
O jūs savo ribas žinote? Galite pasakyti, kur jos yra?
zinoma kad zinau,neuzmusiau jo,buvo tam priezastis,
QUOTE(Monikulis @ 2010 02 05, 15:58)
jei vyras zino savo ribas tai nepareis atgal man taip buvo viena karta,susipykom o jis dar dryso pas mane su draugais girtas atvaziuoti tai priejau,trenkiau antausi ir jis isedo i masina ir isvaziavo,ir isgerias buvo bet nei pirstu manes nepaliete.
man taip buvo viena karta,susipykom o jis dar dryso pas mane su draugais girtas atvaziuoti tai priejau,trenkiau antausi ir jis isedo i masina ir isvaziavo,ir isgerias buvo bet nei pirstu manes nepaliete.Na nezinau,man tai zemas poelgis.O ribos gali islysti,nors manai,kad zmogu pazisti.Pvz jei pakeltu ranka pries mane,zinau,kad tvociau atgal.Tai gal ir jis taip pat pasielgtu.Vien pagalvojus apie tokia situacija pasidaro slykstu.Ne, tai ne man
Galiu aprekt,galiu nusisukt ir nueit,bet tik ne tai
Trenkiau pora kartu,bet cia zaidimo forma buvo. Na taprasme siutom abu jis isgasdino tai plekstelejau o tada begau nuo jo,nes jis bande negyvai uzkutenti,o siaip trenkti negaleciau jam..Nebent labai labai iskaudintu.
Na niekad neteko ir net neįsivaizduoju, kad galėčiau taip padaryt.
Visiškai žema būtų - ir prieš save, ir prieš ji.
Visiškai žema būtų - ir prieš save, ir prieš ji.
Iki susipazindama su savo vyru, buvau ramiausias zmogus lasaulyje. Nieku0met ner balso nepakeldavau ir apskritai mane isvesti is kantrybes buvo praktiskai neimanoma. Vyras rekdavo, trankydavo durimis kai supykdavo, o as arba tyledavau, arba kazka atsakydavau, arba tiesiog uzsidarydavau vonioj ir verkdavau. Po to ismokau balsa pakelti ir kildavo minciu trenkti. Jis karta i mane yra paleides telefona, keleta kartu pliaukstelejes. Karta isvesta is kantrybes trenkiau jam atgal, po to dar keleta katru su ranka arba su sluoste, kuri rankoje buvo. Krata susipykom, nes jis eilini karta isleke kazkur visai dienai ir neske kur, vakare su jo draugais turejom eiti i kavine, as atsisakiau ir neleidau vaiko issinesti, jis ji per jega is manes paeme, baremes ir as vos netrenkiau jam per peti su klaviatura, jis susigyze, veide buvo isgastis, trenkiau klava i grindis. Buvau visiskai praradusi savitvarda. Vaikas nieko nesuprato, tik juoktis pradejo, bet... po to karto prisiekiau sau, kad daugiau taip nebesielgsiu, nes sitaip nezinia iki ko galima prieiti...
