O pas amne kazkaip ydomiai...

Buvo draugo draugas, tai sutarem pasimatyma tam tikru laiku tam tikroj vietoj

Laukiu laukiu... Temsta, sala, neiskinciau skambinu" Kur tave velniai nesioja, as gyvenime nieko nelaukiu ir bla bla bla"

(ispaikinta buvau), sako, kad taremes po valandos

(per mano issiblaskyma, nes nieko neisimenu iki galo)

sakau, nieko nzn, kad cia butum. Sako, ok uz pusvalandzio. Nu ateina uz pusvalandzio, o as ten visokias mimikas metau. Sake, siaubas, kad atrodziau kai kokia "ziurka", ta prasme viskuo nepatenkinta ir priekabi

jis man gelyte, iteike, kuria uz keliu metru sugebejau ant zemes numest ir nepajaust

Nu nuejom y picerija, kazkaip dar niekad nebuvo man taip legnva juokauti ir apie rimtus dalykus su zmogum kalbeti, taciau kazkaip niekuo per daug nepatrauke, tik galejau ivardinti kaip dzentelmeniska ir ydomu. Veliau, kai prie namu isleido, as isskuodziau is masinos, ziuriu tas ateina is paskos, galvoju, nu blyn ko jis cia nori

Tai y zanduka pabuciavo ir pasake saldziu, o paskui su laiku atejo ir visokios meiles