mamytės mamytės,iš kur jūs tiek kantrybės turit....mano kleckui 2m 2mėn Šiaip ir auklė,ir draugai kuriems teko su Liutauru pabūti giria,kad vaikas paklusnus,geras...bet būnant su mumis kūdikėliui kartais ragiukai ūgteli-arba pas mus nera kantrybės...ištapetavom naujai kambarį,išaiškinom kad negalima ant sienų piešti.Po pusdienio pareina iš kamario vyrukas su violetiniu flomasteriu-girdžiu jau vyras rėkia...per 2palus ant tapetų ''paveikslas violetinis''...gavo nuo vyro per subinytę,pastatė į kampą...o verkė vaikas,o sriūbavo...kai atėjau paleist iš kampo,Liūtukas sako-aš daugiau niekada niekada nebepiešiu ant sienų.... o kai jau paguldėm,o nervavosi vyras,o graužėsi kaD davė per subiniuką... jei ant vaikučio užrėkiu,jis nutyla,galvytę nuleidžia ir sako-mamyte,tu ant manes nešauk,nepyk... dažniausiai būnu tiesiog nesusivaldžiusi,ir tada atsiprašau jo.o jis sako-nieko tokio.kažkada jis net pts sako-mamyte,tu ant manes šaukei-atsiprašyk.
Įdomu ką jūs galvojat apie tokia bausmelę kaip į kapą staymas.
Istiesu puiki mintis, i "kampa" 
.Niekada nebandziau,bet dabar kai bus proga isbandusiu 
Ir gal veliau kada parasysiu kaip sekasi
.Niekada nebandziau,bet dabar kai bus proga isbandusiu Ir gal veliau kada parasysiu kaip sekasi
QUOTE(Jūra_ @ 2005 01 17, 14:16)
Ar geriau klausytis kaip dvieju menesiu vaikas springdamas klykia iki pamelynavimo?
As taip daryti negaliu, man jos gaila. O be to as manau, kad tokio amziaus vaiko islepinti neimanoma. Tokiai maziukei dar labai reikalingas mamos artumas VISADA... Ir jeigu ji del ko nors blogai jauciasi, mes su vyru padarysim bet ka, kad ji zinotu, kad jos tevai padarys viska, kad ji jaustusi geriau. QUOTE(mamy @ 2005 01 15, 23:43)
Oi,aš tai neturiu kantrybės visai... 
.Mano vaikai - 2 ir 8 metų.Amžinai pešasi.Spiegimas,cypimas.Dičkė erzina mažiuką.O tas irgi nepasiduoda,pamatęs,kad jį užstoju,dabar jau ir pats ginasi garsiai cypdamas,vos sesė prilenda.Ojojoi,kaip galva mano perkaista...Nu tada tai nuleidžiu garą - išsirėkiu,kad net gerklę skauda.Tik kad mažai padeda...
.Mano vaikai - 2 ir 8 metų.Amžinai pešasi.Spiegimas,cypimas.Dičkė erzina mažiuką.O tas irgi nepasiduoda,pamatęs,kad jį užstoju,dabar jau ir pats ginasi garsiai cypdamas,vos sesė prilenda.Ojojoi,kaip galva mano perkaista...Nu tada tai nuleidžiu garą - išsirėkiu,kad net gerklę skauda.Tik kad mažai padeda...Oj kaip as tave suprantu. Tik buda galiu pasiulyti, pastatai 5min. i kampa ir tada abi susivienija pries mama, tada jau valanda tyli, snarpscia ir su manim nekalba. Isizeidusios. Nu bet as nelabai nusimenu
. Bent ramu buna. O rekt, tai pas mane irgi, visai nekreipia demesio, mazdaug pareksi ir nustosi.O maziuke irgi buvau isipratinus ant ranku, kol ji beveik 2m. pareiske, kad ji jau didele ir eis i darzeli ir ant ranku daugiau nelips. Tik kartais (ta prasme, kai buna ne darzely).
O del vaiku issirekimo.. Kai vaikas verkia del to, kad alkanas, del to, kad pilnas jo pampersas - mes reaguojame.. Bet jeigu vaikas verkia del to, kad jam truksat mamos, truksta bendravimo - mes ta ignoruojame.. Vadinasi, mes nieko pries tenkinti jo fiziologinius poreikius, bet linke ignoruoti bendravimo
[/quote]
super, ievalota, pasakyta! nu tikrai as pries ta poziuri, kuri palaiko ode. kiek varciau, visos amerikoniskos knygos apie kudikiu vel atgamina dr.Spoko metodika. Fiziologinius poreikius patenkink, o meile ribok, nesiojima ribok, supima ribok, ant ranku neimk. atskiras kambarys, automatine aukle,etc etc
pripras, jei nesiosim? is tikruju, atrodo visalaik buve maminukai, painukai, sulaukus2-3metu, patys atsiplesia nuo mamos, ir auga toliau laimingi, su turtingiausiu pasamonej sukauptu meiles patyrimu, su teigiamais ispudziais, fiziniais prisilietimais ir glamonemis visam likusiam gyvenimui. nesu girdejus atvejo, jog tie vaikai, kuriuos mylejo, nesiojo, uzaugo nelaimingais, isterikais ar savanaudziais. myleti, nesioti KUDIKIUS-tikrai NE lepinimas. sutinku su ievalota ir kitom: o gal jam neramu? gal mums taip nebuna? liudna be priezasties? noris glaustis, noris kad kas ilgai laikytu gleby? mus-suaugusius. o cia dar kudikis, kuriam kiekviena diena tarsi savotiskas issukis?
na siaip savo sunu auginu anti-spokiskai, ir matau, koks jis laimingas...
anot mamentovo, niekada mums meiles nebus per daug
[/quote]
super, ievalota, pasakyta! nu tikrai as pries ta poziuri, kuri palaiko ode. kiek varciau, visos amerikoniskos knygos apie kudikiu vel atgamina dr.Spoko metodika. Fiziologinius poreikius patenkink, o meile ribok, nesiojima ribok, supima ribok, ant ranku neimk. atskiras kambarys, automatine aukle,etc etc
pripras, jei nesiosim? is tikruju, atrodo visalaik buve maminukai, painukai, sulaukus2-3metu, patys atsiplesia nuo mamos, ir auga toliau laimingi, su turtingiausiu pasamonej sukauptu meiles patyrimu, su teigiamais ispudziais, fiziniais prisilietimais ir glamonemis visam likusiam gyvenimui. nesu girdejus atvejo, jog tie vaikai, kuriuos mylejo, nesiojo, uzaugo nelaimingais, isterikais ar savanaudziais. myleti, nesioti KUDIKIUS-tikrai NE lepinimas. sutinku su ievalota ir kitom: o gal jam neramu? gal mums taip nebuna? liudna be priezasties? noris glaustis, noris kad kas ilgai laikytu gleby? mus-suaugusius. o cia dar kudikis, kuriam kiekviena diena tarsi savotiskas issukis?
na siaip savo sunu auginu anti-spokiskai, ir matau, koks jis laimingas...
anot mamentovo, niekada mums meiles nebus per daug
beje,aš kažkodėl į svetimų vaikų ožius labai ramiai ir geranoriškai reaguoju,o vat nuo savų tiesiog kraujas kartais užverda...Būna,eini parduotuvėj ir girdi,kaip vaikas klykia,mama kažko nenupirko - mama eina visa pažaliavusi iš piktumo,o mažasis ožiukas velkasi iš paskos vis garsiau rėkdamas,teplioja veiduką ašarom...Tai man kažkodėl visada pagailsta to mažylio,norisi sustoti ir užkalbinti,paklausti,ko verkia...Bet va kai savas oželis parduotuvėje ima isterikuoti,tai... 
na,atrodo,palauk,tik grįšim namo,aš tau parodysiu ožius...
na,atrodo,palauk,tik grįšim namo,aš tau parodysiu ožius...
QUOTE(mamux02 @ 2005 01 11, 15:23)
O mane labiausiai erzina mano klecko tampymas visur uz rankos. Kur tik eina, visur tempias kartu ir pasisodina salia savo veiklos Nu sakes, negaliu ne sekundes ka nors nuveikti sau. jei susiruosiu ka nors veikti, tai didziausi pykciaiir gali daryt ka nori, vistiek turi visur kartu vaikscioti 
Nu sakes, negaliu ne sekundes ka nors nuveikti sau. jei susiruosiu ka nors veikti, tai didziausi pykciaiir gali daryt ka nori, vistiek turi visur kartu vaikscioti mhm, dzhiaugiuosi, kad juosm du turiu
jeigu mazhiui baisiai manes prisireikia, kai esu uzhsiemusi, liepiu kreiptis i broli - o brolis visad sutinka kartu zhaisti 
vyresnelis, kol vienas buvo - lygiai taip pat elgesi. jam zhaidimams kompanijos reikejo... o dabar jiedu turi vienas kita, o ash gaunu minute ramybes
QUOTE(Germante @ 2005 01 10, 22:51)
As savo mazes negaliu klykiancios palikti. Nebent jei man bunant vonioje ji pradeda verkti, o as tuo momentu tikrai negaliu prieiti, tada jau ka darysi. Kelis kartus bandziau iseiti is kambario kai ji pradejo klykti vos padejus ja ant lovos, vien del to, kad nelaikiau jos ant ranku. Bet neistveriau ilgiau nei 10 sekundziu. Todel net dazytis as jau isigudrinau viena ranka laikydama mazaja. Ji ne ant ranku gali buti tik tada, kai miega. Na, dar kartais buna kai ir nemiega, bet laaabai retai...
ash savishkius mazhiukus guldydavau i mashinine kedute ir neshdavausi su savim visur - ir i vonia, ir i virtuve. maista ruoshdavau su parodomaja koncertine programa - kad vaikis ramiai sau guletu, ishdainuodavau visas dainas, kokias tik prisiminiau
arba nenutildama kalbedavau, ka veikiu... dazhniausiai to uzhtekdavo ir zhinoma, kiekviena vieta turejo savo atrakciju. virtuvej - mediniai shaukshtai, puodeliai, barshkantys ineliai su sausais zhirniais ir pupom.... vonioj - nenaudojami dantu shepetukai, tushti indeliai nuo shampuno, tushchia muiline...
Pavydžiu mamoms, kurios sugeba taip tvardytis, nešaukti ir nerėkti. Aš labai neigiamai žiūriu į vaikų mušimą, nes mes neturime teisės to daryt, bet pati jau keletą kartų esu užplojus ranka savo trimetei. Paskui atsiprašiau, bet nervai neatlaikė. O rėkiu gana dažnai 
Labai blogai... Bet ką daryti, kaip su savim susitvarkyti. Tiek daug straipsnių parašyta, kaip mylėti vaikus, su jais gražiai elgtis, bet apie tėvus labai mažai rašo. Kaip jie jaučiasi.
Aš irgi turiu poreikių, mano emocijos irgi svarbios. Kaip galiu ištverti vaiko isteriją ramiai į ją žiūrėdama? Ar ištverčiau, jei kas nors tokiu garsu televizorių įjungęs laikytų? Tikrai ne. O kai vaikas mušasi, visada gauna atgal. Tik nestipriai, bet kad suprastų "yra veiksmas, yra ir atoveiksmis".
Dabar kai laukiuosi, jaučiuos dvigubai pavargus, daug jautresnė ir nervingesnė, todėl kai trimetinukę besispardančią ir klykiančią tenka pačiai užnešti laiptais, tai...
Dažnai galvoju, kad man jau reikia eit gydytis pas psichologą, nes kitaip nuolatiniai nervai ir po to - dar kaltė...
Labai blogai... Bet ką daryti, kaip su savim susitvarkyti. Tiek daug straipsnių parašyta, kaip mylėti vaikus, su jais gražiai elgtis, bet apie tėvus labai mažai rašo. Kaip jie jaučiasi.Aš irgi turiu poreikių, mano emocijos irgi svarbios. Kaip galiu ištverti vaiko isteriją ramiai į ją žiūrėdama? Ar ištverčiau, jei kas nors tokiu garsu televizorių įjungęs laikytų? Tikrai ne. O kai vaikas mušasi, visada gauna atgal. Tik nestipriai, bet kad suprastų "yra veiksmas, yra ir atoveiksmis".
Dabar kai laukiuosi, jaučiuos dvigubai pavargus, daug jautresnė ir nervingesnė, todėl kai trimetinukę besispardančią ir klykiančią tenka pačiai užnešti laiptais, tai...
Dažnai galvoju, kad man jau reikia eit gydytis pas psichologą, nes kitaip nuolatiniai nervai ir po to - dar kaltė...
O as tos nuomones, kad kritiniu atveju, kai vaikas jau tyciojasi is tevu ir rodo isterijas, dirzas nepakenktu. Gal ir ziauru, bet yra situaciju, kada vaikai ima jaustis pasaulio valdovais ir kitos priemones buna bergzdzios. Mano viena pazistama del vaiko nuolatiniu "oziu" kreipesi i psichologa, tai sis jai patare dirziuko terapija, sake, skaudejo sirdi, bet padejo...
Ehh, mūsų vargai prasidejo gal prieš kokius 3-4mėn... Na, galima sakyti, kai kleckui suėjo metukai, pradėjo lakstyti, atsivėrė naujos galimybės, prasiplėtė pasaulis, tapo gudresnis... Ir pastebėjau, kad kažko mano kantrybė suskystėjo, ir balsą vis dažniau keliu ir aplamai nervai ima ... Žinoma, po to seka sąžinės graužimas, kad aš - suaugęs žmogus nesugebu susivaldyt ir esant extra situacijai nerandu kitų priemonių auklėjant mažąjį.. O vaikai juk labai viską jaučia... Tai ir manipuliuoja mano tokiais jausmais- nekantrybe, pykčiu ir gailėjimusi, dabar net pati apsiašaroju iš nevilties kartais ... 
Ir toliau sau sėkmingai neklauso,- kuo toliau, tuo labiau... Jau nepadeda net tas sumautas bliovimas... 
Kartais atrodo, jog specialiai bando kantrybę, nes jau puikiai supranta, kas yra griežtai negalima... O va tėtuko klauso, kai būna dviese, bent jau kol kas. Jis kažkaip sugebėjo pastatyt save į tokia poziciją, kad su juo jokių derybų ir ožių net būti negali... Tai ir nebūna.. O su manim - zyzia, lipa ant galvos, neklauso ir t.t. Tai vyras aiškina, kad aš per daug nuolaidi, minkšta, per daug lepinu.. Bet negaliu juk staiga pavirst į bejausmę, šaltą bobą, nepamyluoti, nepriglaust... Bet kas keisčiausia, kad kai būnam visi kartu, mažius tėvo irgi nelabai klauso... Jei šis griežčiau "pasisako", tai kleckas tuoj bliauti, rėkti ir lekia pas mane... Nežinau, nežinau, iš kur pasisemt kantrybės ir išmanymo, kaip teisingai pasielgt vienoj ar kitoj situacijoj... 
... Žinoma, po to seka sąžinės graužimas, kad aš - suaugęs žmogus nesugebu susivaldyt ir esant extra situacijai nerandu kitų priemonių auklėjant mažąjį.. O vaikai juk labai viską jaučia... Tai ir manipuliuoja mano tokiais jausmais- nekantrybe, pykčiu ir gailėjimusi, dabar net pati apsiašaroju iš nevilties kartais ... Ir toliau sau sėkmingai neklauso,- kuo toliau, tuo labiau... Jau nepadeda net tas sumautas bliovimas... Kartais atrodo, jog specialiai bando kantrybę, nes jau puikiai supranta, kas yra griežtai negalima... O va tėtuko klauso, kai būna dviese, bent jau kol kas. Jis kažkaip sugebėjo pastatyt save į tokia poziciją, kad su juo jokių derybų ir ožių net būti negali... Tai ir nebūna.. O su manim - zyzia, lipa ant galvos, neklauso ir t.t. Tai vyras aiškina, kad aš per daug nuolaidi, minkšta, per daug lepinu.. Bet negaliu juk staiga pavirst į bejausmę, šaltą bobą, nepamyluoti, nepriglaust... Bet kas keisčiausia, kad kai būnam visi kartu, mažius tėvo irgi nelabai klauso... Jei šis griežčiau "pasisako", tai kleckas tuoj bliauti, rėkti ir lekia pas mane... Nežinau, nežinau, iš kur pasisemt kantrybės ir išmanymo, kaip teisingai pasielgt vienoj ar kitoj situacijoj...
Kodel jie zyzia? Todel, kad jie dar nemoka kalbeti, tiek daug nori, o nemoka pasakyti ko. Arba bando pasakyti, bet mes ju nesuprantame.
Jie dar tokie mazuciai sitam dideliam pasauly. Aplink beveik vien dideli zmones (stai kodel jie nudziunga pamate KITA vaika), su savo reikalavimais ir taisyklemis, su tais baldais ir daiktais, pritaikytais suaugusiems. Yra tik tevu norai - cia ir dabar. Tu privalai manes klausyti. O mes ju neprivalome?
Jie dar tokie mazuciai sitam dideliam pasauly. Aplink beveik vien dideli zmones (stai kodel jie nudziunga pamate KITA vaika), su savo reikalavimais ir taisyklemis, su tais baldais ir daiktais, pritaikytais suaugusiems. Yra tik tevu norai - cia ir dabar. Tu privalai manes klausyti. O mes ju neprivalome?
