
kol maniskis keldavosi kas pusvalandi naktimis tai buvau kai psirse viena kart neatlaikius tokio menesinio maratono ja uuzrekiau tai net vyras pasoko is lovos.. paskui susimasciau kad jis nieko nesupranta ir kad jis cia nespecialiai taip daro.. gal vaikuciui ka suskaudo.. prisiminiaiu kaip matydavau motinas rekiancias ant pypliuku ir prisiekdavau kad as taip nereksiu.. tai dabar keliuosi naktimis dantis sukandus.. padainuoju lopsine apsikamsom ir vel miegam... stengiames per daug nesinervint...
tikiuosi kad tos kantrybes uzteks ateinantiems metams..

Nu, mamytes, kurios uzrekiat ant tokiu maziuku kaip 3men ar panasiai
...Palaukit kai jie bus 2 metu...Ka tada darysit????? Mano pirmieji du, buvo labai neramus kudikiai, rekdavo istisai, bet niekad nesu ant ju uzbliovus uz tai..Juk kudikiai neturi kaprizu, jie arba alkani, pavarge arba kas nors skauda...
Va dabar jau 3 ir 2 metu, tokie tai tikrai veda is kantrybes, isbando visas teveliu kantrybes ribas
Na ir uzbliaunu as ant ju, bet tai kad as dabar pervargusi, nemiegojusi, maziukas istisa diena ant papo.... Tik, nesinervuokit, kai maziukai kudikeliai verkia, patausokit savo kantrybe velesniems laikams (apie 18men.+)

Va dabar jau 3 ir 2 metu, tokie tai tikrai veda is kantrybes, isbando visas teveliu kantrybes ribas


As savo mazes negaliu klykiancios palikti. Nebent jei man bunant vonioje ji pradeda verkti, o as tuo momentu tikrai negaliu prieiti, tada jau ka darysi. Kelis kartus bandziau iseiti is kambario kai ji pradejo klykti vos padejus ja ant lovos, vien del to, kad nelaikiau jos ant ranku. Bet neistveriau ilgiau nei 10 sekundziu. Todel net dazytis as jau isigudrinau viena ranka laikydama mazaja. Ji ne ant ranku gali buti tik tada, kai miega. Na, dar kartais buna kai ir nemiega, bet laaabai retai...
Manajai 1 ir 2 men. siaip buvo ramus vaikas iki 1 m. bet dabar....rekimai, zirzimas, iki pamelinavimo jei nepaimu, bet rekt , nei must -niekada to nedariau, tik bandau rekianciai jai aiskinti, apsikabinti nepaemus, bet nelabai kas gaunasi....o kantrybe senka
NA, bet kazkaip ant vaiko neissilieju, vyras kartais kencia vakare


Stai, radau straipsni. Apie ozius. Kaip ir nieko nauja, bet gal - kam nors, siek tiek...
http://www.delfi.lt/....php?id=5798339
http://www.delfi.lt/....php?id=5798339
O mane labiausiai erzina mano klecko tampymas visur uz rankos. Kur tik eina, visur tempias kartu ir pasisodina salia savo veiklos
Nu sakes, negaliu ne sekundes ka nors nuveikti sau. jei susiruosiu ka nors veikti, tai didziausi pykciaiir gali daryt ka nori, vistiek turi visur kartu vaikscioti


maniskis tai pradejo kristi ant zemes kai oziai uzeina... nekreipiu demesio.. nors taip norisi nuraminti..ir duoti ko nori.. nors ir negalima....
Zinot Mamytes pagarba jums,jei jus istiesu tokios kantrybingos
.Nereket i kaili neuzmetat... Na mano jau nebemaza,(3,5) taigi buna kad pakartoji graziuoju 10kartu,o ji vistiek nesupranta,tai kai uzreki...... iskart sureguoja.Esu ir i kaili uzmetus
.Taip poto praeina vos kelios minutes ir gailiesi
,bet jau buna velu.



Sianakt turbut pirma syki per metus maze streikavo nakti... nepratus as taip.. o ji rekia, speigia, rieciasi.. nepadejo nei nesiojimai, nei kompas, nei muzika, nei tv.. zodziu pravalas .. po 1.5h ivairiu bandymu jau besibaiginejo kantrybe... tai pasodinau ant dekio ant zemes ir galvoju tegu truputi issilieja.. bet atejo tetis ir nuramino... jau dantis sukandus tvardziausi...
Oi,aš tai neturiu kantrybės visai...
.Mano vaikai - 2 ir 8 metų.Amžinai pešasi.Spiegimas,cypimas.Dičkė erzina mažiuką.O tas irgi nepasiduoda,pamatęs,kad jį užstoju,dabar jau ir pats ginasi garsiai cypdamas,vos sesė prilenda.Ojojoi,kaip galva mano perkaista...Nu tada tai nuleidžiu garą - išsirėkiu,kad net gerklę skauda.Tik kad mažai padeda...

Kad kas galėtų stebuklingą receptą parašyti iš kur tos kantrybės semtis...
Nors maniškis jau lyg ir nemažas, bet kol neužrėki nelabai supranta ...
Aišku po tu rėkimų truputį
, kad nesusivaldžiau.

Nors maniškis jau lyg ir nemažas, bet kol neužrėki nelabai supranta ...
Aišku po tu rėkimų truputį

Man kantrybė trūksta retai, gal, kad esu pati rami, o gal ,kad ir vaikas ramus. Bet būna tokių situacijų , kad išveda iš kantrybės,tada bandau rėkti (labai jau juokinga sau atrodau, kai rėkiu:balsas taip suplonėja....), paskui atlėgsta ir jau išsigandųsį vaiką glaudžiu prie savęs.Žinau, elgiuosi negerai, nepagal vaikų auklėjimo vadovėlį, bet man jau taip išeina.
