as taip pat prarukiau 10 metu is kuriu tris paskutinius metus ivairiausiais budais bandziau mesti rukyti, mazinti per diena surukomu cigareciu kieki, rukyti piene ismirkytas cigaretes, vienu prisedimu su drauge viena po kitos cigarete rukem tol kol pasidare bloga tai ivyko po 7 cigaretes
vienu zodziu daug visokiu bandymu buvo ir ne vieno is ju kaip efektyvaus negaliu patarti.
tiesa ,dvieju man labai brangiu zmoniu deka, buvo pavyke per ta laika nerukyti puse metu. bet tai buvo ju gelezines kantrybes nuopelnas. tai mano nerukanti sesuo ir nerukantis vaikinas( dabartinis vyras
)
jie matydami mano visas pastangas mesti rukyti ir tai kokiu nesamoniu as griebiuosi ,istaike atostogu meta ir izoliavo penkiom dienom mane namuose. diena budavau su vaikinu o varare ir nakti prieziura perimdavo sesuo, dare jie per tas dienas viska, nes as jauciausi pats didziausias ligonis, tokio piktumo kokio buvau tuo metu nebuvau patyrusi visa savo gyvenyma, nuotaikos pasikeisdavo per sekunde. is vienos puses supratau kad jie tai daro mano labui, bet is kitos puses norejau zveriskai parukyti, teisinausi kad dar ne siandien, o gal nuo rytojaus bandomir t.t.. tai is savo patirties galiu pasakyti kad sunkiausia man trecia nerukymo diena, ketvirta diena lyg ir apsiramini, penkta vel buna sunku, po to jau net pora dienu visai normaliai pradedi jaustis ir tie tarpai tarp begalinio noro uzsirukyti vis dideja ir dideja kol galu gale lieka tik tuomet kai buna baliukas ir matai visus taip skaniai rukancius
va sioje vietoje ir as paslydau po puses metu nerukymo
ir ta po sitiek laiko surukyta pirma cigarete buvo tokia bjauri kaip pirmoji gyvenyme, bet buvo nauju metu naktis ir nemazas alkoholio kiekis ir po jos seke dar viena ir dar viena ir dar viena ir naujus metus pradejau kaip tikra rukale.o kaip sakoma kaip sutiksi naujus metus taip juos ir nugyvensi, taip ir rukiau visus metus. aisku ziauriai ant saves pykau kad neatsilaikiau, klausiau nuolatini moralini gedinima is savo sesers ir draugo ir jie man tada pasake, kad daugiau man nebepades ir sito siaubo antra karta nekentes ir kai noresi mesti rukyti galesiu kankintis viena ir jiems manes visai nebus gaila nes as pati negailiu saves ir po sitiekos iskentejimu vel pradejau rukyti.... nu zodziu moraliskai buvau uzgruzinta kaip reikiant
siu metu lapkricio 8 diena bus du metai kaip as neberukau ir si karta esu dekinga savo valiai ir uzsispyrimui. kaip tikra mazohiste kankinau save paciom bjauriausiom mintim: kokie negrazus mano nuo rukymo pradeje gelsti dantys, ir nagai, koks sustorejes mano balsas ir pasidares visai nebemoteriskas, kaip bjauriai kaip kaimo senis atsikoseju ryte kai surukau pirma cigarete, kokie prasmirde cigaretem mano rubai , plaukai. ziuredavau i rukancias moteris ir tycia bandydavau sau iteigti kokios jos negrazios, kaip slyksciai isitraukia kai kuriu zandai kai jos traukia duma , koks baisus vaizdas kai is burnos kaip is masinos ismetamo vamzdio iseina balta dumu srove ,kad organizme dumai virsta i baisios konsistencijos sreples kurios pasirodo visame grazume kai susergi ir pradedi koseti ,net save itikinau kad pasveikciau dvigubai greiciau jei nerukyciau, nes nebutu ka koseti ,sau mintyse nuolat kartodavau kokia as silpna asmenybe, ESU PRIKLAUSOMA NUO KAZKOKIO SUKNISTO ŠIAUDO
kuris is manes atima mano moteriskuma, ir dar galybe panasaus pobudzio baisiu minciu .
turejau du didziausiaus tikslus mesti rukyti ir sverti 60 kg
ir truk plys
turiu juos igyvendinti. tai turejau pirma mesti rukyti o po to koreguoti kilogramus, nes jei pirma pasieksiu savo svajoniu svori o po to mesiu rukyti tai kilogramai
labai greitai sugrys
o mano tikslas abu norai ir visam laikui
na va ir tokiu minciu vedama pasiryzau mesti rukyti. vakare nuejau i vaistine nusipirkau pleistru( tik ne gumu jas kazkada buvo drauge pirkus, visu pirma ji ziauriai slyksti, nuo jos pradeda griauzti gerkle ir gali issinarinti zandikaulius nes ji nesveikai kieta ) ryte tik atsikelus pirma ka padariau uzsilipdziau pleistra ir pasidariau puoda zalios arbatos o ne kavos kaip visada, su mintim kad bus lengviau
lengva nebuvo, bet zinojau kad ta kancia amzinai nesites. asmeniskai as uz pleistrus, nes jie palengvina ta nuotaiku kaita, bent man tikrai apmazino tuos nervinius priepuolius
tik juos reikia uzsiklijuoti is anksciau nes jei klijuoji tuo metu kai jau uzeina tas nerealus noras uzsirukyti buna sunku sulaukti kol prades veikti nes jie suveikia po kokios 20 min . o tos bjaurios mintys kuriu buvau prisigalvojus apie rukancias moteris labai padejo per sventes, ziuredavau i rukancias drauges ir slykstedavausi jomis ( jos tai zinojo
nes papasakojau kai paklause , kaip man pavyksta per pasilinksminimus neuzsirukyti ) ir dar is senos patirties zinojau kad jei surukysiu cigarete tai nepajausiu to isivaizduojamo malunumo nes ji bus labai neskani, ir burnoj jausdavau ta pirma karta uzsirukytos cigaretes slykstu skoni
ir dar padejo tas vyro ir sesers sakymas, kad kam as metu jei vel pradesiu, kam bereikalo save kankinu, nu mane asmeniskai taip uzkabindavo(praradau savo brangiu zmoniu pasitikejima ) ir atsirasdzvo toks principo reikalas "nu tu pamatysi" "as tau irodysiu"
cia turbut todel kad as seimoj vyriausia is vaikystes atejas jausmas kad as vyresne ir geriau zinau
va o tai kad apetitas pagereja tai 100% ir svoris tikrai gerokai pasikoregavo, tabar esu antrosios svajones igyvendinimo etape ir zinau kad man pavyks, nes jei jau pavyko mesti rukyti...........
visom norinciom mesti rukyti linkiu tureti daug uzsispyrimo, ir priezasciu kodel norite mesti.jos padeda kai buna sunku ir neberandi atsakymo kas tave priverte mesti rukyti. ir kad jus suptu zmones , kurie savo gerom ir blogom savybem skatintu jus siekti uzsibrezto tikslo
sekmes visom !!!
P.S. neisizeiskit rukancios moterys, kad taip negraziai apie jus galvojau. Kaip bebutu jus man padejot sustiprinti nenoro rukyti jausma. aciu jums uz tai
Ir Supermamos noriu atsiprašyti, žinau kad dabar madinga rašyti taisyklingai lietuviškai, bet užėjo toks įkvėpimas pasidalinti savo patirtimi, kad nebuvo kada paukščiukus ant s ir c sudėlioti , bijojau, kad mintis nepabėgtu. Ateity žadu rašyti lietuviskai
rūkau jau 4 metai... nebandžiau dar mesti, tai ir nežinau, kaip būna. tikiuosi, kad bus gerai...ir vyras paglostys už tai 
