as mamos neturiu, mire dar kai as pati vaikas buvau, tai uzaugau labai savarankiska ir del to anyta niekaip nesupranta (ir pyksta?) kad as jos pagalbos neprasau

o as labai puikiai ir viena susitvarkau
bet kai karta paprasem paziuret porai valandu (nes vyras primygtinai siule mums iset filmo paziuret, prasiblaskyt), tai pareiske, kad dabar jau paziuresiu, bet kita karta sugalvokit iseit kai oras bus blogas, nes labai daug darbo sode turiu.
o nesenai atejus aplankyt pradejo sneket kai vaikelis paaugs tai jiedu pries seneli susivienys, kai as papriestaravau tokiokms kalboms, tai atreze, kad jei dar karksesiu tai ir pries mane susivienys
tai po tokiu zodziu kazkaip as jos savo namuose ir matyt nebenoriu. kadangi ji visai nepaiso mano zodziu, tai paprasiau vyro, kad pasakytu jai, jog taip elgtis ji negali ir jei ragu neapsilauzys, tai teks jos vengt..