QUOTE(vredna @ 2007 02 27, 11:14)
Ech... kad būtų taip lengva su savim susitart dėl to paleidimo...
Aš ir nesakau, kad lengva. Man prireikė 11 metų, bet visą tą laiką tariausi, įtikinėjau, kad noriu tai padaryti, nors žinau, kad iš tiesų nenorėjau. Ir vis tiek vieną dieną susitariau. Tai nelengva, bet įmanoma

QUOTE(Spider @ 2007 02 27, 11:38)
Vredna,
Zinau ta jausma... Atrodo viska mesi, bet negali....
Manoji pasake, neber aistros...taip jos po 5 metu ir nebus...,bet yra kitos vertybes seimoje. Vaistai - kas du metus keisti vyra ar moteri, ar to reikia? ar verta tiek zmoniu skaudinti del tokio jausmo....
Nz gal klystu...
Zinau ta jausma... Atrodo viska mesi, bet negali....
Manoji pasake, neber aistros...taip jos po 5 metu ir nebus...,bet yra kitos vertybes seimoje. Vaistai - kas du metus keisti vyra ar moteri, ar to reikia? ar verta tiek zmoniu skaudinti del tokio jausmo....
Nz gal klystu...
Tu kartais ne mano vyras

QUOTE(Gėlyte @ 2007 02 27, 11:55)
Nu viskas, man šiandien jau visiškas dugnas pasiektas. Klabėjomės vakar ir išgirdau viską, ko labiausiai nenorėjau išgirsti, atsiprašė, kad skaudino ir prašė būti laimingai be jo. Na ką - dar viena duobė, reiks brist 

Džiaukis, kad tau viską išsakė, o ne "dėjo į krūmus" nieko nepaaiškinęs. Gal toks dingimas kam ir gersnis variantas nei karti tiesa į akis, bet man nėra nieko šlykščiau, kai staiga pradingsta nieko nepaaiškinęs

O dabar tau belieka su tuo susitaikyti ir jį paleisti. Taip tik būsi laimingesnė
