Ech,pasiguosiu ir as

.
Gyvenam blokiniame 89-u statybos name.Bute ,esanciame virs musu nuolat keisdavosi gyventojai - buvo ne tai nuomojamas,ne tai labai daznai perparduodamas ,net nzn kaip ten is tikruju.Ir stai,viena grazia diena ta buta nusipirko is pirmo zvilgsnio normalus zmones - seima is 3 asmenu

ir tetis vidutinio amziaus ir kokiu 15-16 m paauglys.Prasidejo jau beveik metus besitesiantis remontas.Del remonto trukmes pretenziju tikrai neturiu - puikiai suprantu,kad jei butas pirktas uz paskola,nelabai tu pinigu remontui ir lieka ...Bet yra vienas "bet" -remontas prasideda dazniausiai apie 8 val vakaro (su parketo kalimu ir sienu grezimu).Tai ir priverte "is arciau" susipazinti su naujaisiais kaimynais.Nuejo vyras perspeti,kad baigtu darbus,nes vaiko negalime uzmigdyt 9 val. vakaro.Taip pat MB naujaji kaimyna perspejo,kad turim 2 mazus vaikus,ir kad vakarais darbai pagal istatymus turi buti baigiami 18 val.Na,bet jei zmones dirbantys,aisku, nieko nespetu pasidaryti iki 18,todel sutarem,kad visi triuksmingi darbai baigsis veliausiai 20.30.Spekit,ko vertas buvo susitarimas?! NIEKO.Ejom dar ne viena karta prasyt,kad baigtu kalt ir grezt nakti

.O jis vis "dura ijungdavo" ,ir nusistebedavo : o ka,jau 22 ?!
Bet istorija ne apie tai.Zodziu,mes irgi sioki toki remonta daromes.Skirtumas tik tas,kad NIEKADA po 18 val. jokiu triuksma kelianciu darbu nedirbame.Tiesiog todel,kad GERBIAM SAVO KAIMYNUS.Taigi,musu remontas irgi labai pamazele juda ,nes ji daro MB po darbo
Nemoku apsakyti,kaip dziaugiausi,kai baigeme remontuoti WC

.Bet... praejus kokioms porai savaiciu po pabaigtuviu mus uzpyle...aisku,kad kaimynai is virsaus.Juos apie tai informavom ,jie atejo ,apziurejo ir... isejo net nepasiule pataisyt ,ka sugadine.Na,mes nutarem,kad visiems pasitaiko ,ir nieko is ju neprasem.BET!!!! Mazdaug po menesio baigeme remonta prieskambaryje (cia buvo,turbut ilgiausiai trukes ir kolkas daugiausiai lesu pareikalaves projektas).
Man bebunanat komandiruoteje,gaunu SMS is MB,kad mus VEL UZPYLE!!!!Ir sikart konkreciai -vanduo liejosi upemis per sviestuvus.Aciu Dievui,naudojome vandeniui atsparu gipso kartona,kitaip neisivaizduoju,kokios butu buve pasekmes

.Taigi,grizus i komandiruotes iskart kreipiausi i draudimo bendrove,kurioje musu butas yra apdraustas.Atejo vyrukas,ivertino zala ,gavome pinigus ir jau beveik pamirsome sita nemalonu atsitikima,bet ir vel BET. Uzvakar atsuoliuoja kaimynas aiskinti ,kaip jis issireiske, "KAIMYNISKU SANTYKIU" esmes. Zodziu,MES turejome nueiti pas juos ir pasakyti,kad mums reikia pinigu.Tuo tarpu JIE nei uzpylimo diena,nei bet kuria kita diena iki uzvakar neatejo kaimyniskai pasiklausti ,kokio dydzio ta zala ,kuria jie mums padare.Atbego tik po to,kai gavo grasinanti laiska is draudimo bendroves su reikalavimu padengti nuostolius.
Apsipykome kaip reikiant, nes kazkaip to kaimynisko supratingumo tik is musu reikalauja,o patys visiskai i nieka demesio nekreipia

. Stai tokiais momentais man be galo graudu,kad neturim pakankamai slamanciu nuosavam namui

... Nors ten,turbut,irgi savu ,kitokiu rupesciu pilna...