Sveikutės.Pirmiausia - su Moters diena visas

.Geriau vėliau, nei niekad...

.
Na ir užpuolė mane bėdelės.Mano mažius atkrito, pora dienų buvo visai gerai, o praeitą naktį pliečiu - vėl dega, 38,9.Ir kosėti pradeda, nosytė bėga.Kaip gaila negaliu.Toks jis geras, neverkia beveik.Kenčia vargšiukas, matau kaip jam sunku, o jis man šypsosi

...
Šiandien jau kviečiau daktarę, kad plaučiukus paklausytų.Sako, kol kas nieko.Dabar tiek tų išeiginių, jei kas (neduok Dieve) - nieko neprisikviesi.
Skyrė antibiotikus.Labai stiprius iš karto.Suprantu, kad ji nori apsidrausti, bet man atrodo kitaip.Jis dar iš vis jokių vaistų negavęs, pirmą kart susirgo, kosi dar nedaug.
Nusipirkau kitokių antibiotikų, silpnesnių.Galvoju, kai pradėsiu nuo stiprių, tai kai rimtai prireiks - neveiks.Nežinau ar teisingai elgiuosi...
Logika sako, kad neskubėčiau su tais stipresniais, širdis - bijau, kad neprisižaisčiau.Dieve, ką pasirinkt???Išprotėsiu.
Ką jūs duodat savo zuikiams?Turiu Hincocilį.Paskyrė Zinaf.Prisipirkau visokių homeopatinių mikstūrų nuo kosulio.Nu gal išsivyniosiu.Nzn. kaip daryt...
O dėl šeimyninių nesutarimų - tai normalu.Žmonės sueina gyventi labai skirtingi.Reikia prisitaikyti ir apsišlifuoti.AD 23, neskubėk.Judu labai jauni.Kantrybės daugiau.Tolerancijos daugiau.Išsiskirti galima greitai.Tik negalima taip skriausti savo vaikų.Jie - turi turėti abu tėvus.Tėvai - turi išmokti gyventi mažiau pykdamiesi.Taip - tai menas.Moteris - namų židinio deivė.Ji valdo situaciją.Reikia pasistengt, kad ir kaip būtų sunku, suprast ir jį.
Daug vyrų kaip maži berniukai ieško savo moteryje dar ir mamos sau, kiti net konkuruoja dėl dėmesio net su nuosavais vaikais

.Gal jie ir neįkūnija mūsų svajonių riterių, bet galima tai kompensuoti kitom gerom savybėm. Nieko nepadarysi, kartais reikia nuryti ir karčią piliulę.Aišku, sveiko proto ribose.Tik, pripažinkim, mes irgi kartais elgiamės kaip išpaikintos mergaitės.Ir kojele patrepsim, ir tonu aukščiau "sudainuojam"

.Visi būnam visoki.Pasistengt reikia sugebėti išgyventi ir įžvelgti tame žmoguje - tai, kas labai miela.O tokių dalykėlių tikrai pas kiekvieną rasim.Nenurašykim taip iš karto.O kaip gyvensi viena? Tu net nesuvoki, kaip bus sunku.Moteris turi kartais nusileisti.Galima gi ir gudrumą "įjungti".Mes - juk galim

.Menas yra ne išsiskirti, o SUGYVENTI.O jūs jau privalot, nes turit vaikutį.Manau, kad nėra taip rimta.Pasistenkit ir neprimeskit vienas kitam savo, kartais labai aukštų siekių.
Sėkmės mergaitės.Santarvės šeimose.Mes stiprios ir stiprūs tik tada, kai ŠEIMA labai stipri.Reikia stengtis, tikrai verta.
Linkiu labos nakties, labai jau čia įsifilosofavau

, bėgsiu slaugyt savo zuikiuką

.Labanakt.