QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 14:07)
Tikrai taip manote? O aš abejoju... Ir neverčiu. Kam
jam tas vargas...
Jam??/tikrai jam? Man regis jums (man), nes mes (aš) nerandam argumentacijos, o ne jis (ir
mums buvo vargas tai mokytis). Žinot, ar versi, ar neversi vis tiek tai bus mano sprendimas
mano. Neprievarta irgi yra sprendimas prievarta nejusti prievartos. Aš, tarkim, verčiu - veiksmas jo atžvilgiu, ir aš, tarkim, neverčiu - veiksmas (neveiksnumas jo atžvilgiu), lygiai tiek pat sąmoningas , apgalvotas, o pliuso ar minuso ženklą ties ta "prievarta" dedam kaip kas išmanom...
Žinot, mačiau tokį atvejį, ėjo šeimą , na tokia Adamsų, tėvai su šukuosenom, apsirengę taip, jog matosi, kad jie taip demonstruoja savo prieštara normoms, kad skiria tam tiek daug brangaus laiko, jog net gaila jo (įdomu, kas normų vergai...neigimas pririša tik dar labiau), ir va eina sūnus, toks irgi su šukuosena etc. ir ... man tik dzinkt, juk jis priverstas būti neformalu, "laisvė" per prievarta,. tėvai savo "laivę" jam primetė, jį įkalino jų laisvėje, jis gal nori futbolą spardyt su maikonu su užrašu "Zidanas"...
Į temą: vaikai reikalingi man.
man reikia jų, kad patirčiau save mama, nes man įdomi ši patirtis, aš joje randu tiek įdomios savęs sau. Ši patirtis nėra nei geresnė, nei blogesnė už kunigo patirį, tiesiog man taip duota, kad aš galiu patirt ir ją, ir ji man vieną įdomiausių mano gyvenime.
Neapsakomas grožis!
Ant jaunų žaliųjų lapų
Srūva saulės šviesa
Bašio Macuo