Įkraunama...
Įkraunama...

Kam reikia vaiku?

QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 13:31)
Taip, sakiau. Nesu pasiruošęs pasakyti jam, kad daugybos lentelės jam nereikia. Na nesu. Tai sukelia man nepatogumų.

mano vaikiukams dar toli, bet gal pasidalintumėt patirtimi, ką atsakyti, kai paklaus kam reikalinga daugybos lentelė? Please...
Atsakyti
QUOTE(Mili @ 2008 05 22, 14:38)
mano vaikiukams dar toli, bet gal pasidalintumėt patirtimi, ką atsakyti, kai paklaus kam reikalinga daugybos lentelė? Please...

Bliamba, čia toks pat klausiams kaip ir "kam reikia vaikų"... Mano vaikas išpaikintas, tai sakau, kad jei nemokės daugybos lentelės, tai neuždirbs pinigų ir neturės to, ko turi dabar. Bet mano lūpose tie žodžiai stringa. Nes labai norėčiau, kad jis suprastų, jog pinigų ir to, ką jis turi dabar, jam nereikia...
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 13:42)
Bliamba, čia toks pat klausiams kaip ir "kam reikia vaikų"... Mano vaikas išpaikintas, tai sakau, kad jei nemokės daugybos lentelės, tai neuždirbs pinigų ir neturės to, ko turi dabar. Bet mano lūpose tie žodžiai stringa. Nes labai norėčiau, kad jis suprastų, jog pinigų ir to, ką jis turi dabar, jam nereikia...

vat ir sakau, kad nesugalvoju. sakyti dėl pažymių? - bet kaip tada įtikinti, kad tai visai nesvarbu, jei bus blogai įvertintas. Dėl to, kad galėtų kitus dalykus išmokti, kad tai pagrindas? o tada kam tie kiti dalykai reikalingi. Nu koks po velniais man dabar skirtumas kad ikso kvadratu išvestinė lygi du kart iks.... aij. belieka vienintėlis paaiškinimas - smegenų mankšta. tikrai bliamba... doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 14:07)
Tikrai taip manote? O aš abejoju... Ir neverčiu. Kam jam tas vargas...

Jam??/tikrai jam? Man regis jums (man), nes mes (aš) nerandam argumentacijos, o ne jis (ir mums buvo vargas tai mokytis). Žinot, ar versi, ar neversi vis tiek tai bus mano sprendimas mano. Neprievarta irgi yra sprendimas prievarta nejusti prievartos. Aš, tarkim, verčiu - veiksmas jo atžvilgiu, ir aš, tarkim, neverčiu - veiksmas (neveiksnumas jo atžvilgiu), lygiai tiek pat sąmoningas , apgalvotas, o pliuso ar minuso ženklą ties ta "prievarta" dedam kaip kas išmanom...
Žinot, mačiau tokį atvejį, ėjo šeimą , na tokia Adamsų, tėvai su šukuosenom, apsirengę taip, jog matosi, kad jie taip demonstruoja savo prieštara normoms, kad skiria tam tiek daug brangaus laiko, jog net gaila jo (įdomu, kas normų vergai...neigimas pririša tik dar labiau), ir va eina sūnus, toks irgi su šukuosena etc. ir ... man tik dzinkt, juk jis priverstas būti neformalu, "laisvė" per prievarta,. tėvai savo "laivę" jam primetė, jį įkalino jų laisvėje, jis gal nori futbolą spardyt su maikonu su užrašu "Zidanas"...
Į temą: vaikai reikalingi man.
man reikia jų, kad patirčiau save mama, nes man įdomi ši patirtis, aš joje randu tiek įdomios savęs sau. Ši patirtis nėra nei geresnė, nei blogesnė už kunigo patirį, tiesiog man taip duota, kad aš galiu patirt ir ją, ir ji man vieną įdomiausių mano gyvenime.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo norako: 22 gegužės 2008 - 15:12
QUOTE(norako @ 2008 05 22, 16:06)
Jam??/tikrai jam? Man regis jums (man), nes mes (aš) nerandam argumentacijos, o ne jis (ir mums buvo vargas tai mokytis). Žinot, ar versi, ar neversi vis tiek tai bus mano sprendimas mano. Neprievarta irgi yra sprendimas prievarta nejusti prievartos. Aš, tarkim, verčiu - veiksmas jo atžvilgiu, ir aš, tarkim, neverčiu - veiksmas (neveiksnumas jo atžvilgiu), lygiai tiek pat sąmoningas , apgalvotas, o pliuso ar minuso ženklą ties ta "prievarta" dedam kaip kas išmanom...


Visiškai teisingai, sąvoka "veika" apima ir veikimą, ir neveikimą. Tėvu veika prasideda nuo vaiko gimimo (ar net pradejimo)momento. Atsakomybė. Už poelgius ir jų nebuvimą.
Atsakyti
QUOTE(norako @ 2008 05 22, 16:06)
Žinot, ar versi, ar neversi vis tiek tai bus mano sprendimas mano.


Mūsų prievarta - tėvų. Tėvai priima sprendimą. Ne vaikas. Šeima kaip sistema, kurioje kiekvienas užima savo vietą. Joje labai svarbus yra sąžinės balsas: nepakenkti, neperlenkti lazdos, neauklėti, o perduoti tai, ką gali. O svarbiausia meilė. Aš, mylėdama savo vaiką, perduodu jam tai, ką galiu. Jis paims tai, ką gali. Darau tai su rūpesčiu atsižvelgdama į jo poreikius ir gebėjimus. Demokratijos ir pasirinkimo čia nėra. Kad reikia lankyti mokyklą - yra aišku. Negali būti kitaip. Jei tėvai nedirbs - nebus už ką duonos pirkti. Pasirinkimas yra tada, kai renkamės kokį megztinį pirkti: žalią ar raudoną.
Tarkim - yra labai gabus muzikai. Ir jam patinka muzikuoti. Bet mokytis tingisi... Iš meilės ir rūpesčio noriu jam padėti suprasti, kad prievarta yra būtina. Aš manau, kad tai ne visai mano prievarta. Tai pagalba. Arba bandymas perduoti vaikui prievartos esmę.

Nors mano vidus labai susipriešina su aplinka: man daug kas atrodo nereikalinga... Bet tai yra mano "aš". Daug ką rinksis jis pats. Iš meilės jam noriu, kad jis kontaktuotų su realybe. Be daugybos lentelės realybėje nekas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 22 gegužės 2008 - 15:48
QUOTE(Paragintoji @ 2008 05 22, 16:40)
Kad reikia lankyti mokyklą - yra aišku. Negali būti kitaip.

Kodėl?
Papildyta:
QUOTE(norako @ 2008 05 22, 16:06)
Man regis jums (man), nes mes (aš) nerandam argumentacijos, o ne jis (ir mums buvo vargas tai mokytis). Žinot, ar versi, ar neversi vis tiek tai bus mano sprendimas mano.

Tai elementaru. Daug teksto, kuris neatsako į klausimą kaip pasirinkti sprendimą.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 17:57)


Ne prie širdies man klausimas "kodėl". Kažkaip šio klausimo nemėgstu ir tiek. Niekada nuo vaikystės neturėjau savyje klausimo: "kodėl man?" Gal todėl prie šio klausimo kimbu... Bet čia ne jums. Čia apie save arba sau. Su savim kalbuosi. Geras yr dalykas.

Man atrodo, kad atsakiau vėlesniu tekstu. Tėvams reikia dirbti. Vaikams eiti į mokyklą. Tokia yra tvarka. Gal vaidmenys.

Man tikrai būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę. Manau Medinukas lanko mokyklą...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 22 gegužės 2008 - 17:17
QUOTE(Paragintoji @ 2008 05 22, 18:11)
1. Tėvams reikia dirbti. Vaikams eiti į mokyklą. Tokia yra tvarka. Gal vaidmenys.

2. Man tikrai būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę. Manau Medinukas lanko mokyklą...

1. Kodėl? Kodėl? Kodėl? Gal.
2. Aš žinau kaip yra man. Man nepatinka kaip yra. Bet aš esu. Duodamas medinukui tą patį, ką gavau aš su didele tikimybe pasmerkiu jį gyventi panašų gyvenimą.
Priešingu atveju aš pas merkiu jį gyventi kitokį gyvenimą, kurio aš nepažystu.
Išvada - aš stengiuosi, kad jis prisiimtų dalį atsakomybes. Bandau parodyti ir vieno ir kito kelio pliusus ir minusus kaip aš juos suprantu. Žinau, kad tai žiauru, bet aš toks esu. Gal medinukas, patyręs tą žiaurumą bus geresnis. O gal blogesnis. Bet tai man jau nebesvarbu.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 18:24)
1. Kodėl? Kodėl? Kodėl? Gal.
2. Aš žinau kaip yra man. Man nepatinka kaip yra. Bet aš esu. Duodamas medinukui tą patį, ką gavau aš su didele tikimybe pasmerkiu jį gyventi panašų gyvenimą.
Priešingu atveju aš pas merkiu jį gyventi kitokį gyvenimą, kurio aš nepažystu.
Išvada - aš stengiuosi, kad jis prisiimtų dalį atsakomybes. Bandau parodyti ir vieno ir kito kelio pliusus ir minusus kaip aš juos suprantu. Žinau, kad tai žiauru, bet aš toks esu. Gal medinukas, patyręs tą žiaurumą bus geresnis. O gal blogesnis. Bet tai man jau nebesvarbu.


Nemanau, kad žiauru. Aš ką tik norėjau rašyti, kad aš irgi nežinau. Aš kalbuosi su juo. Svarstome. Bet pasirinkimo eiti ar neiti į mokyklą jis neturi. Aš irgi neturėjau pasirinkimo. Dirbti ar ne. Dabar irgi neturiu...

va, sūnus ką tik neturėjo pasirinkimo - išnešti šiukšles ar ne, nes aš konstatavau faktą, kad jas išnešti teks. Grįždamas jis man atnešė nuskintą alyvos šakelę. Su didele šypsena veide. vadinasi, viskas tvarkoj. Esu dabar laiminga biggrin.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 22 gegužės 2008 - 17:39
QUOTE(Paragintoji @ 2008 05 22, 18:30)
Nemanau, kad žiauru. Aš ką tik norėjau rašyti, kad aš irgi nežinau. Aš kalbuosi su juo. Svarstome. Bet pasirinkimo eiti ar neiti į mokyklą jis neturi. Aš irgi neturėjau pasirinkimo. Dirbti ar ne. Dabar irgi neturiu...

Aš manau. Kankinti vaikus pasirinkimu - tai žiauru. Suaugęs dažnai negali pakelti, o aš savo naštą perduodu jam. Tikiuosi jis supras kas blogai ir savo vaikams, jei nutars tokių turėti to nedarys.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 05 22, 18:39)
Aš manau. Kankinti vaikus pasirinkimu - tai žiauru. Suaugęs dažnai negali pakelti, o aš savo naštą perduodu jam. Tikiuosi jis supras kas blogai ir savo vaikams, jei nutars tokių turėti to nedarys.


Jūs kaip visada tiksliai ir aiškiai.
Žinot, pastebiu, kad vis mažiau renkuosi... Paleidžiu situaciją... Dabar dažniausiai renkuosi tik ar pirksiu duonos, ar batoną.
Atsakyti