QUOTE(Medinis @ 2008 05 23, 16:09)
Taip, Noriu būti Dievas. Apsiginti jis neapsigins. Susižaloti gali bet kur. Pavaikščios pusmetį ir mes. Ten reikia sunkiai dirbti. Ai, dar japoniškai skaičiuot išmoks. Eič, Ni, San, Dziu....
Kuom tėvai remiasi tardami tą žodį?
Na kokio bieso žmonėms reikalingas mokslas?
Žinot.. remiasi... labai dažnai - banalybėm... Aš remiuosi tuo, ko nežinau ar reikia. man reikia minimaliai. Šiandien perku duoną ir batoną. Ryt jei negalėsiu batono - pirksiu tik duoną. Ir dėl to neverksiu.
Bet vaikui yra sudėtingiau. Šiaip tėvai kuo besiremtų - lemiamą reikšmę turi pavyzdys... Mano vaikas labai myli keliones. Bet, kad galėtų keliauti - reikia pinigų. Juos teks uždirbti. Uždirbti galima panaudojus gebėjimus. Jis yra gabus ir tai žino. Vadinasi, teks dirbti galva, o ne rankomis. Vadinasi - mokslas yra svarbus.
Bet vaikas mato ir tai, ką kalbėjau apie duoną. Mes norėjom šiemet skristi į Turkiją arba Egiptą. Paaiškėjo, kad man dėl sveikatos reiktų susilaikyti. Kad apskritai aš elgiausi labai drąsiai, nes esu keliavusi nemažai. Jis mato mano visišką ramybę, be jokio nusivylimo, kad aš negalėsiu skristi. Kad aš dėl to neišgyvenu. Ir kas keista - aš matau, kad jis nelabai svarsto kelionės galimybės dviese su tėčiu - be manęs. Manau, kad ir jam svarbu ne tik įgyvendinti savo norus, bet jis gali visai ramiai tų norų atsisakyti...
Nežinau, ko gera vėl neaiškiai nusakiau...