nebusiu kategoriška, nes pirmas vaikas užaugo be čiulptuko, nesakau kad jam jo nereikėjo

, dabar kai atsigrežiu atgal manau kad reikėjo bet visi tuo metų gaminami čiulptukai buvo išspjauti ir pripažįstamas tik vienas - mamos papas. Jaučiausi kaip čigonė : pasirišk skarą, įsiguldyk vaiką, papas burnon ir tada jau ramu....
gimus dukrai 9 d gulėjom ligoninėj, jau tada slaugytojos klausė ar neturiu čiulptuko, sakiau - sūnus užaugo be jo ir dukra užaugs...., bet vėl kartojosi sena istorija, vėl krūva nupirktų netinkačių čiulptukų..... mėnesio lankynų atėjo draugė ir atnešė dovanų čiulptuką kurio modelį vienintelį pripažino jos dukra (3-as vaikas), tada aš supratau ką reiškia pasakymas - "čiulptukas prisisiurbė", beje šitų čiulptukų į Lt nebeatveža

, atsirado panašūs bet silikoniniai avento - dar nebandėm.....
dabar dukrai metukai, zirzlė (dėl virškinimo problemų, o gal tos problemos jau ir į išlepima peraugo - tikiuosi kad ne

) nereali

, vakarais net galva nuo jos zyzimo skauda, o jei dar butų be čiulptuko turbūt ir be stogo likčiau.....

lauku kada išdygs dančiai, nes dabar akivaizdžai matosi kad čiulptuką ne žinda o graužia, kada praeis šalčiai (nes kai lauke -9 gerai kai turi užkištuką - gerklės neperšals) ir bandysim po truputį su šiuo daiktu atsisveikinti, tikiuosi iki darželio atpratinti