Mes nusprendem grizti i Lietuva sia vasara.Dziaugiuosi pagaliau priemus sprendima.Lietuvoj nebuvau 5 metus....Nezinau kodel, bet beveik visa laika gyvendama Amerikoj jauciausi lyg gyvendama ne savo gyvenima ir tik stebedama ji.Taip kad po truputeli pakuoju daiktelius ir pasiruosus zengti i nauja gyvenimo etapa.
na,mes tai visdar blaskomes tarp grizimo i lt ir likimo londone
as smeniskai tai labiau noreciau likti anglijoje,MB dvejoja.bus matyt.artimiausius 5 metus tai tikrai dar gyvensim uk


Aš tai net minčių neturiu apie grįžimą į Lietuvą. Savaitei nuvažiavus jau po dviejų dienų bliaunu, kaip noriu atgal namo, į UK. Nebedžiugina nei apsipirkinėjimas, nei susitikimai su draugėm. Nemoku paaiškint, kodėl taip nutinka, bet vos išlipus iš lėktuvo Lietuvoje tarsi į kokią gilią depresiją įsmunku. O čia nusileidžia lėktuvas, išlipu, įkvėpiu gryno oro ir net ant dūšios lengviau pasidaro - aš namie. kažkaip man čia keistai gera

QUOTE(Brooke @ 2008 05 19, 12:42)
Aš tai net minčių neturiu apie grįžimą į Lietuvą. Savaitei nuvažiavus jau po dviejų dienų bliaunu, kaip noriu atgal namo, į UK. Nebedžiugina nei apsipirkinėjimas, nei susitikimai su draugėm. Nemoku paaiškint, kodėl taip nutinka, bet vos išlipus iš lėktuvo Lietuvoje tarsi į kokią gilią depresiją įsmunku. O čia nusileidžia lėktuvas, išlipu, įkvėpiu gryno oro ir net ant dūšios lengviau pasidaro - aš namie. kažkaip man čia keistai gera 




Man irgi kazkodel lygiai taip pat...



Gal del to, kad dauguma gyvena vien problemomis, nebemoka dziaugtis gyvenimu ir tuom apkrecia ir mus ..

O pas mus seimoje tai chaosas del grizimo.Vyras ir sunus nori i Lietuva.As nenoriu,o dukra dar nesupranta kas ir kaip.Zodziu abejoniu ir svarstymu kruvos.
bet vis dar cia mes.

labai įdomi šita tema, vis pasiskaitau... Ir kažkaip pastebiu, kad labiausiai į Lietuvą grįšt nori arba joje ilgai nebuvę žmonės, arba vyrai. Kadangi aš atskrendu į Lietuvą kasmet kažkaip sekasi kaip sakant "keep it real". Nebesugebėčiau ten gyvent. Kuo ilgiau ten nesi, tuo labiau pradedi idealizuot, tik įsivaizduot. Tikrai stebiuosi kai pasiskaitau apie žmones, kurie 10-15 metų net nebuvę pasirįžta grįšt. O dėl vyrų...
gal 9 iš 10 postų - vyras nori grįšt, aš ne... Ir čia ne tik lietuviai pastebėjau, kažkaip moterys dažniau linkusios kurt gyvenimą čia, o vyrai vis galvoja apie grįžimą. Įdomu. Mano labai geras draugas turi super darbą ir šiaip potencialą Amerikoj, bet tiek svaigsta apie grįžimą į Lietuvą, traukia jį ir viskas. O manęs kažkaip visai netraukia, va šiandien išskrendu visai vasarai, bet vien dėl to, kad mama nori anūkę ir mane pamatyt, plius Floridoj nerealiai karšta ir uraganus pranašauja šiais metais, nuo vyro noris pailsėt o šiaip... nežinau. Ir nei aš ant tos Lietuvos supykus, viskas labai gerai man ten buvo, niekad nieko netrūko, bet nebenorėčiau ten gyvent.

na del savo seimos galeciau viska paprastai paaiskinti,vyras nori grizti todel kad jis anglu nemoka.O jau metai laiko istisai komandiruotese.JAm sunku,nori kazka pasakyti o negali.Na depresuoja zodziu,todel ir nori i Lietuva,kad sava kalba.O mokintis jam kalbos nera kada po 12val i diena dirba,tai savaitgali nori ramybes.
Sunus nori i teviske todel kad ten dedukai mociutes.Jis labai prisirises prie ju
,ir beproto pasiilgsta
.
dukriukas neisivaizduoja plotu mastu,kai nuskrendam i Lietuva ji sako mama kada i Lietuva vaziuosim.As jai - tai kad mes jau Lietuvoje.Na ji netiki ir viskas
O as matau situacija Lietuvoje puikiausia nes ten visa gimine,pasakojimu prisiklausau daugiau nei reikia.Su kalba bedu nera man.Matau cia daug minusu,kurie man visiskai nepriimtini,bet jau geriau susitaikysiu su jais,nei griziu i tevyne,kai ten kuo tolyn tuo sunkyn gyventi
Nera nieko cia sudetingo,kiekviena seima turi savo priezastis.Ir kiekvienas adaptuojasi skirtingai.Tai ir gaunasi vieni nori grizti kiti ne.Bet va kaip surasti obuolio viduri,kad visiems butu gerai,va cia klausimas
Sunus nori i teviske todel kad ten dedukai mociutes.Jis labai prisirises prie ju


dukriukas neisivaizduoja plotu mastu,kai nuskrendam i Lietuva ji sako mama kada i Lietuva vaziuosim.As jai - tai kad mes jau Lietuvoje.Na ji netiki ir viskas

O as matau situacija Lietuvoje puikiausia nes ten visa gimine,pasakojimu prisiklausau daugiau nei reikia.Su kalba bedu nera man.Matau cia daug minusu,kurie man visiskai nepriimtini,bet jau geriau susitaikysiu su jais,nei griziu i tevyne,kai ten kuo tolyn tuo sunkyn gyventi

Nera nieko cia sudetingo,kiekviena seima turi savo priezastis.Ir kiekvienas adaptuojasi skirtingai.Tai ir gaunasi vieni nori grizti kiti ne.Bet va kaip surasti obuolio viduri,kad visiems butu gerai,va cia klausimas

Viena karta su manta krausciausi i cia. Reikejo ir naujo kuri gyvenima, susirasti draugus ir pan. Oi, kaip buvo sunku!
Vel kraustytis i kita sali? Vel visus tuos liudesius isgyventi?
Lietuva yra puiki salis... atostogoms. Praleidziame visas atostogas Lietuvoje ir labai tuo dziaugiames: kaimas, chebrantai, Druskininku sanatorijos, Neringa....
Bet esu 'atsokusi' nuo lietuvisko gyvenimo ir manau, kad -jei nuspresciau pasilikti - adaptacija butu labai sudetinga.
Kad myleti tevyne, nebutina joje gyventi. Galima savo meile kitaip parodyti: mokinti vaikus lietuviskai, uzsiimti labdara Lietuvai, pan.
Nors... Po kokiu 30 metu labai noreciau patogiai leisti pencija su palete rankoje prie ezero vidury Lietuvos girios....
Ach...
Vel kraustytis i kita sali? Vel visus tuos liudesius isgyventi?
Lietuva yra puiki salis... atostogoms. Praleidziame visas atostogas Lietuvoje ir labai tuo dziaugiames: kaimas, chebrantai, Druskininku sanatorijos, Neringa....

Bet esu 'atsokusi' nuo lietuvisko gyvenimo ir manau, kad -jei nuspresciau pasilikti - adaptacija butu labai sudetinga.
Kad myleti tevyne, nebutina joje gyventi. Galima savo meile kitaip parodyti: mokinti vaikus lietuviskai, uzsiimti labdara Lietuvai, pan.
Nors... Po kokiu 30 metu labai noreciau patogiai leisti pencija su palete rankoje prie ezero vidury Lietuvos girios....

Mes jau nusprendem po metu gristi. Pirmiausia del vaiku. Noriu ,kad jie bendrautu su seneliais, kad ateityje lankytu lietuviska mokykla. Labai jau didelis atstumas tarp JAV ir Lietuvos, daznai nepriskraidysi. 7 menesius praleidau Lietuvoje( grizau gimdyti ten), dabar vel esam JAV ,o as svaigstu kaip noriu atgal. Nors JAV ir pragyvenau 7 metus, bet neisivaizduoju savo ateities cia.
QUOTE(Cancer @ 2007 05 23, 01:27)
Na mes jau beveik 3 metai Kanadoje ir grizti tikrai negalvojame. Atsibodo Lietuvoje tas gyvenimas ant lagaminu ir kraustymasis is vieno nuomojamo buto i kita. Cia pagaliau atsirado finansinis stabilumas, saugumas, pagarba issilavinimui, turim savo busta, kuriam planus ateiciai kuriuose Lietuvos deja nera. Vis tik prie gero ( ne tik finaninsine prasme ) greitai priprantama.

QUOTE(reduxe @ 2008 04 21, 13:37)
o man liudna, kad as taip myliu Lietuva, bet Lietuva nemyli manes
Liudna, kad svetima valstybe mumis geriau rupinasi nei sava!

Liudna, kad svetima valstybe mumis geriau rupinasi nei sava!
puikiai pasakyta

LT nesirupina savo pilieciais,ju gerove ir t.t. ne truputelio.Gyvenimas atrode kaip kokia kova del visko,lyg nuolat siena galva dauzytum.Tas biurokratizmas zlugdantis,eini ir lankstaisi lyg koks elgeta kiekvienoj valstybinej istaigoj,nors ne ismaldos prasai,o to kas tau istatymiskai priklauso...
UK gyvenu metus.Tikrai ne ilgas laiko tarpas,bet adaptuotis reikejo prie vienintelio dalyko-klimato

Ir paradoksas gyvendama UK i LT galiu skraidyti nors kas tris menesius,o gyvendama LT is Vnl i Siaulius galedavau vos i puse metu karta nuvykt,finansi igrali ramansi

Na,gal man dar padeda ir tai,kad nesu sentimentalus zmogus,tie visi seiliojimaisi ties tuo tevyne ne tevyne reikalu visai nebudingi

**Lietuva visada buvo ir bus mano Namai **
sveikos, lietuvaites !
Esu is Pietu Karolinos - JAV. Jau penketa meteliu cia pragyvenau ir kuo toliau tuo labiau noriu grizti i Lietuva. Aisku, sakysit, ziniu neskaitau.... Patikinsiu - skaitau
ir ne tik: stengiuosi palaikyti kuo glaudesnius rysius ne tik su seima, bet ir draugais, buvusiais bendradarbiais...
Taciau apsisprende esame tvirtai - vaikai prades eiti i pirma klase Lietuvoje
Galiu papasakoti apie cionyksti gyvenima - Amerikoje. Tikrai viskas grazu: siltas oras beveik istisus metus, besisypsantys zmoniu veidai, vandenynas pasonej, kaip ir rojaus kampelis (daugelis tai patvirtintu).
Cia ir mano dvi dukreles gime. Vyras turi pastovu darba, turim nama, masina, kaip ir daugelis vidutines pajamas turinciu seimu.
Tiesa yra ir lietuviu bendruomene arba kaip mes juokaujam - musu "gimines" su savo dziaugsmais ir problemom
Sakysit, ko dar zmogui truksta.....? ogi, savuju... tikru jausmu..tikru isgyvenimu... ir ne tik ! Musu graziu tradiciju (ka cia bandom "imituoti" sakysim, SV. Velykas ar Jonines... visviena ne tas pats kaip Lietuvoje-namuose.. Cionykstes tradicijos man "nelimpa". Cia Sv. Velykos-tai parduotuviu "svarinimo" metas ir pan.. vaikai tik pinigelius renka is velykiniu krepseliu-kokie dar kiausiniai !
Kitokios vertybes ! Viskas praktiska, paprasta. Patys amerikonai pripazysta, kad nera tokie sentimentalus ar prisirise prie kokiu nors gilesniu dalyku - viskas kas pinigais suskaiciuojama-jiems vertybe
Kazkaip, pagalvojus, kad mano vaikai uzaugs tokioje aplinkoje....NE !
Kitas dalykas-lietuviu kalbos islaikymas. Yra cia nemazai seimu (lietuviu), kurios atvaziavo su vaikais ar cia susilauke savo atzaleliu, taciau jiems jau lietuviu kalba darosi *nasta*
Jie mieliau tarpusavyje kalbasi angliskai, nei lietuviskai. Po truputi anglu kalba pradeda "islisti" ir bendraujant su tevais, seimoje (nors daugelis patvirtins, kad stipriai yra nusistate pries anglu kalba tarpusavio bendravime). Laikas daro savo...vaikai didesne dali praleidzia tarp angliskai kalbanciu bendraamziu, o tevai net nebepastebi, kad broliukai su sesutem jau mieliau kalbasi svetima kalba... Bijau kad man taip nenutiktu
Nors vyresnelei tik trys su puse metuku, jai smagu mokytis anglu kalbos, "metyti juokelius" angliskai, pamegdzioti kokia kaimyne ar dede.
Sakysit, cia viskas priklauso nuo tevu, tai zinokit, as laaabai stengiuosi mokyti savasias lietuviu kalbos, zaidimu, daineliu, net filmukus ziurim igarsintus lietuviskai, taciau matau, kaip jos "sugeria" kiekviena nauja isgirsta fraze, kaip tarpusavyje jau angliskai "slebezavoja"
Matydama, kaip kitose seimose auga priesiskumas lietuviu kalbai (is jaunimo puses), tevai nebesusisneka su vaikais
....man darosi baisu !
Manau, kalba yra didziausia vertybe. Jei jau nebeimanoma su savo vaiku laisvai kalbetis, tada kas gali buti svarbiau ? Meile? aisku, ji visada bus, taciau supratimas?[I]
sveikos, lietuvaites !
Esu is Pietu Karolinos - JAV. Jau penketa meteliu cia pragyvenau ir kuo toliau tuo labiau noriu grizti i Lietuva. Aisku, sakysit, ziniu neskaitau.... Patikinsiu - skaitau

Taciau apsisprende esame tvirtai - vaikai prades eiti i pirma klase Lietuvoje

Galiu papasakoti apie cionyksti gyvenima - Amerikoje. Tikrai viskas grazu: siltas oras beveik istisus metus, besisypsantys zmoniu veidai, vandenynas pasonej, kaip ir rojaus kampelis (daugelis tai patvirtintu).
Cia ir mano dvi dukreles gime. Vyras turi pastovu darba, turim nama, masina, kaip ir daugelis vidutines pajamas turinciu seimu.
Tiesa yra ir lietuviu bendruomene arba kaip mes juokaujam - musu "gimines" su savo dziaugsmais ir problemom

Sakysit, ko dar zmogui truksta.....? ogi, savuju... tikru jausmu..tikru isgyvenimu... ir ne tik ! Musu graziu tradiciju (ka cia bandom "imituoti" sakysim, SV. Velykas ar Jonines... visviena ne tas pats kaip Lietuvoje-namuose.. Cionykstes tradicijos man "nelimpa". Cia Sv. Velykos-tai parduotuviu "svarinimo" metas ir pan.. vaikai tik pinigelius renka is velykiniu krepseliu-kokie dar kiausiniai !
Kitokios vertybes ! Viskas praktiska, paprasta. Patys amerikonai pripazysta, kad nera tokie sentimentalus ar prisirise prie kokiu nors gilesniu dalyku - viskas kas pinigais suskaiciuojama-jiems vertybe

Kitas dalykas-lietuviu kalbos islaikymas. Yra cia nemazai seimu (lietuviu), kurios atvaziavo su vaikais ar cia susilauke savo atzaleliu, taciau jiems jau lietuviu kalba darosi *nasta*


Sakysit, cia viskas priklauso nuo tevu, tai zinokit, as laaabai stengiuosi mokyti savasias lietuviu kalbos, zaidimu, daineliu, net filmukus ziurim igarsintus lietuviskai, taciau matau, kaip jos "sugeria" kiekviena nauja isgirsta fraze, kaip tarpusavyje jau angliskai "slebezavoja"

Matydama, kaip kitose seimose auga priesiskumas lietuviu kalbai (is jaunimo puses), tevai nebesusisneka su vaikais

Manau, kalba yra didziausia vertybe. Jei jau nebeimanoma su savo vaiku laisvai kalbetis, tada kas gali buti svarbiau ? Meile? aisku, ji visada bus, taciau supratimas?[I]