Paauglys namuose

Nu kaip pasakius.....
Ner taip, kad as jam valgyt neduodu, tik neverdu ir neaptarnauju po jo tokio atsakymo. Saldytuve maisto yra, gali pats pasiimti. Ne maziukas, ir ne ligonis. Kai gruodzio menesi 2 savaites ligoninej gulejau, tai vienas pats namie buvo. Puikiai tvarkesi, viresi valgyt, indus susiplove ir kt. Reiskia gali, tik nenori.
Buvo laikas, kai i vonia varu varyt reikejo, istisai kariavom. Paskui kazkas pasidare- pradejo per diena 2 kartus maudytis. Itariu-
Kada jis vakare i lova eina- nezinau. Jo reikalas. Zinau tik tiek, kad as anksciau atsigulu. Bet ryte visada laiku atsikelia. Jeigu nakti ilgiau prie kompo pasedi ir kita diena miego nori- vakare pradeda luzinet ir savanoriskai mauna i lova anksti.
Gal as per laisvai esu ji paleidus, bet kas belieka.....Isbandziau, turbut, viska. Ir nusispjoviau. Galu gale, kai apie savo paauglyste pagalvoju - buvau ne ka kitokia, tik tiek kad kompu tada nebuvo.
Man svarbiausia, kad jis manim pasitiki, apie viska pasikalbam, normaliai bendraujam, kad mokosi, nesislaisto, savo nuomone turi, zino ko nori. Visa kita - laikina. Dar pora metu ir praeis.
Taigi- kantrybes!

patinki tu man.. kažkaip jaučiu panašiai galvojam, matai gi iš to laisvumo nieko blogo, va užtai aš ir kritiškai į save kad gal per kietai, gal bent jau tokiam amžiuj daugiau laisvės reikia duot.. jei apie save, tai mane nesveikai laikė, tai tebuvo melas bėgimas, ir bėgau bet kur bet kaip kad tik ištrūkt.. užtat dabar ir saviškio nepriklausomybės norą suprantu.. Tik va niekaip nenustoju galvą laužyt kaip kas teisinga, o kiek ištikro tos laisvės reikia galima duot? Paskutiniu metu net susimasčiau apie edipo kompleksą, galvoju kad kokių tokių visokių neprivaryt, baisiai bijau neteisingai elgtis.. bet kas gi gali atsakyt kas yra teisinga ir kas individualiai maniškiui tinka.. Et jaučiu begalinę atsakomybę..

aha, atrodo, kad mudvi puikiai susisnekam.
Zinai, cia kiekvieno atvejis individualus su tuo "laisves davimu".Neduosi - pats pasiims, ir dar kokiais budais! Brr..... baisu ir pagalvot.
Mane labai grieztai augino - mama tik komandas davinejo, buvo viskas PRIVALOMA! Apie kokius tai savo norus nebuvo nei kalbos. Gal todel as savo vaikams didele laisve daviau. Bet as jais pasitikejau. Be pasitikejimo- jokie geri tarpusavio santykiai neimanomi, ar tai vaikas, ar partneris, ar dar kas.....

vat vat taip ir mokomės iš tėvų klaidų..Mano motina po šiai dienai nepripažįsta mano asmeninio gyvenimo, tai aš tiesiog prisisiekus kad jei tik mano sūnus nenorės bendrauti, jokiais būdais nelysiu į akis.. o su pasitikėjimau jis be galo reikalingas, gal per mažai aš saviškiu pasitikiu.. na tikiu, bet kaip sako baimės akys didelės, paskutiniu metu mane užgriuvo baisios nelaimės tai dar jautriau reguoju baimės išdidėjusios išvis jis vienas liko dėl ko verčiu save gyvent, tik kaži ar tai jam į gera, gal per jaunas dar užsidėt tokią atsakomybę ant savo pečių, išvis vaikai neturėtų būt atsakingi už tėvų gyvybę, nuo gamtos logiškiau atvirkščiai, bet truputi palengvėjo kai paskaičiau kad pasirodo ne aš viena taip auginu Nes truputi nervinaus kad viską sunešioju prie kompo, ai nevyk d medin, būna ir pats nusineša, nors buvo neprisiprašiau skylę sienoj išgręžt, bet iš visų prašymų vistiek kelis būna padaro.. Nėr čia man matyt labai ko reikalaut, pati šešiolikos negyvenau džiaugsmų buity pasikuist Norėtūs man gal tik atvirumo daugiau, na kur būna su kuo ką veikia, na kad nusiraminčiau, kaip ir suprantu jo ale slapukavimą, bet paskui tik dar neramiau man, bet, bet Pasitikėjimas.. Išties labai nosį užkėlus kad turbūt vienintelis nerūko, neatsidžiaugiu, manau tai jau daug. Ir vis tik kiek metų bemastau, bet vistiek manau, kad mudvi teisios dėl laisvės davimo, va žėk kokie amerikonai išsišiepę laimingi nuo vaikystės laisve kvėpuojantys

na taip galima ir i uzpakali, taciau vistiek jis mano vaikas, matau pati savo klaidas padarytas, jam mazam bunant, apie ta gerima: kai apsivedem su MB, pasakiau kad jokio vaiksciojimo ar slaistymosi po barus ar kitur, jei nori isgert tai daryk namuose, na nesakau kad tai buvo kasdienis reiskinys, taciau jei kas noredavo pasedet , draugai giminaiciai, tai vykdavo pas mus, ko gero jis tai visa mate ir tai nusinese i savo gyvenima, aisku buvo kad lakste kitur, bet paskutiniu metu,kai nori baliavot tai daro namuose, neisvarysi, is dalies gerai, bent zinai kad salyginai yra saugus, juk proto dar nerasta
del pinigu, ar daiktu, nors buvo mylimas, aisku ir dabar mylimas ir nors netruko tarpusavio bendravimo, gaudavo viska kas geriausia, maistas, drabuziai, laisvalaikis ir t.t. nes finansiskai stengiausi buti nepriklausoma ir tai daryti sekesi, vaikui daviau viska ko neturejau pati, nes mirus tevui man buvo 13m, teko visko ir bui nedavalgiusiai ir neaprengtai ir be avalynes , todel vaikui sukuriau kitokias salygas, taip jis islepo, dabar nesupranta kad viska reikia uzsidirbti, mano kad mama viska duos, taciau krize mane paliete lb skaudziau ir ji prasidejo daug anksciau nei zmones suprato kas yra krize, dabar mano vaikas nesupranta, kad mama turejusi savo imone, kazkada buvusi darbdave, gali sandytis dabar pati ir eit dirbt kitiem, svaigsta kad pradeciau dirbt savo versle ir toliau bet mano srityje, tai daryti siuo momentu butu neimanoma , taciau jei ir imanoma vaikui jau nebedalinciau simtais pinigu, kad ji galetu su draugais nueit i kina ar i picerija, drauge viena karta kai pamate tai tai kalbejo visus metus ir priekaistavo kad as neturiu proto, taip ji buvo teisi, bet as tik norejau kad vaikui nieko netruktu, stengiausi buti jo draugu, daug laisvalaikio skirti jam, mes buvome tokie artimi ir tai jis nesigedydavo rodyti prie zmoniu, kad kai nuvaziavom i svecius pas pazystamus ir seimininke auginanti pati 2 dukras ir 1 sunu, pasake as ir noreciau taip, bet mano dukros nesielgia taip su manim, nekalbant apie sunu, man taip buvo gera tai girdet, bet teko patart tiek kad reikia paciai ispuoseleti toki artuma su vaiku, ko gero dabar tai mamai as pavydeciau dabartiniu jos santykiu su savo vaikais, na gal ne santykiu, bet bent paklusnumo, taciau zinau viena kad mano sunus bent ne veidmainis, ka galvoja ta sako, neapsimetineja, bet manau kad dabartinis jo marazmas praeis, tik man reikia rasti paciai priejima prie jo, kartais tikrai nuosirdziai bendraujam, kalbames, tariames, taciau dabar jis labiau myli ir pasiiki savo draugais nei tevais, skaudu bet zinau kad reikia islaukti laiko

Melynakrauje. mano sunui ir viskas nesiojama prie kompo, tai ko gero dabartiniu laiku vaiku liga, o pasitiketi mes jais turime, manau ne karta jie mums irode kad gali viska pasidaryti patys, bet mums jie dar musu maziukai vaikuciai, o kas del to apie ka tu galvoji, tikrai neuzdek savo vaikui tokios nastos, tu jam esi be galo reikalinga nors to mumss atrodo ir neparodo, bet jei tik pabandytum tai padaryt,pamatytum kaip jis del taves kovotu, sakau tai is savo patirties

Labas rytas
vakar vakare mano paaugliukas jau po 23 val miegojo!
Ir aplamai, kai as po dvieju savaiciu gryzau is ligonines, zinot ka jis man pasake? Aisku, dziaugesi, kad as namie, bet va- "mama, ko taip greit gryzai, man taip patiko vienam gyventi!" Jau dabar man pasakoja, kaip jis vienas gyvens, studijuos,koki buta nuomosis, koki nama, baldus, masina pirks, kur atostogaus, kiek uzdirbs. Nu man grazu. Sake man kasmet atostogas Havajuose, Australijoj ir kt. padovanos. Ir ne bet kur, o penkiu zvaigzduciu viesbuciuose.
Melynakrauje, perskaiciau visus tavo postus ir susidariau ispudi, kad turi tikrai gera vaika. Nesuk sau galvos del kazkokiu smulkmenu. Ir netarnauk jam. Kai perskaiciau, kad is obuoliu seklas isrankioji, tai atleisk man, net pyktelejau. Grynai kaip mano sese su savo vienturteliu. As ja erzindavau - "tu dar uz ji sukramtyk ir nuryk." Nu nereik painiot meiles vaikui su tarnavimu jam.

Viskas bus ok, Melynakrauje, mylek ji, suprask, pasitikek, bet NETARNAUK ir NEPERSISTENK!!!

tikrai del pataikavimo savo vaikams daznai mes pacios jiems ir pakenkiam

daivinycia, ir man patinka kaip tu mąstai
iš draudimų niekada nieko gero nebūna..nelabai..
Papildyta:
vat,kai su žmogum gražiai bendrauji,nedraudinėji visko,nelaikai prisirišęs,tai jis tavim pasitiki.miela

Butent
Musu vaikai ir taip yra visko perteke, palyginus su musu vaikyste ar paauglyste. O mes vis stengiames ir stengiames....ir persistengiam.

darudimais galim kartais tik pakenkt bet nepadet,manau tevai turi buti lankstus o ne kategoriski

Mes juk jauciam, ar vaikas su mumis noriai bendrauja ar ne. As nelendu savajam "i dusia",klausausi kai ka pasakoja, nepuolu su patarimais(jei pats nepraso). Tiesiog isklausau, parodau susidomejima. Priimu ji rimtai, pagarbiai,kaip suaugusi zmogu - tas paaugliams labai svarbu. Nemenkint, nezemint, nemot ranka, tipo, - "ai tu nieko neismanai".
Bet buna ir kitaip. Kartais taip isvaro is kantrybes, rodos, kad teksciau as ji i siena!
O dabar tai stebuklas vyksta tiesiai pries mano akis. Atsikele ir...... PATS TVARKOSI SAVO KAMBARI!!! NEITIKETINA !!!! Kiba sapnuoju???

maniskis tvarkosi tada kai laukia draugu, o kas del pagarbos jiems tai butina, nes jei mes ju negerbsim, jie atsakys tuo paciu, o jei elgsimes, nepriekaistingai, nepasakys kad mama liuks teisingai elgiesi, bet kiekviena diena stebi, kai susipykau su MB del finansiniu problemu, jis man sako duok man masina, as nuvaziuosiu pripilsiu benzino, tevas nepamatys kad truksta kokiu 15 ltr, taciau labai tvirtai atreziau kad nesazininga nebusiu, maciau tai paliko jam ispudi, nors to ir neparode, vis paabrezia kad tevas kartais tau pameluoja,na tai kas tegul meluoja bet as to nedarysiu, matau kad tbudama tokia pelnau jo pagarba,be to tai geras pavyzdys